Praėjusią savaitę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu apie laišką. Jame bendrovės „VIP Viešosios informacijos partneriai“ darbuotoja siūlo pasinaudoti galimybe parengti ir publikuoti straipsnį apie miškų urėdijų reformą.

Politikas nurodė kreipęsis į aplinkos ministrą, kaip pats teigia, dėl viešųjų ryšių kampanijos vykdant urėdijų naikinimo reformą:

„Iš el. paštu persiųstos informacijos susidaro įspūdis, kad Aplinkos ministerija šiuo metu per konkrečią viešųjų ryšių bendrovę yra užsakiusi „piarinę“ kampaniją ministerijos parengtai miškų valdymo reformai pateisinti.

Prašau jūsų patvirtinti ar paneigti tokio užsakymo faktą. Jei informacija apie minėtą užsakymą iš esmės teisinga, prašyčiau informuoti, kokia lėšų suma tam skirta, kaip ji paskirstyta atskiroms žiniasklaidos priemonėms?

Ar toks reformos propagavimo už mokesčių mokėtojų lėšas būdas, kai prašoma žinomų regioninės spaudos autorių savo vardu paskelbti publikacijas, kuriose būtų skelbiami pageidaujami reformą propaguojantys akcentai, atitinka skaidrumo ir sąžiningumo reikalavimus? <...>“.

J. Razma DELFI sakė dar negavęs atsakymų iš ministerijos, nes paprastai į raštus atsakoma per 20 dienų, o telefonu esą dėl to neskambinęs.

Jurgis Razma

„Aplinkos ministerija taip planuoja propaguoti reformą. Man atrodo, nelabai gerai, kai ją norima pagražintai pateikti pasinaudojant metodais, kuriuos žino viešųjų ryšių specialistai. Manau, apie reformą reikėtų kalbėti paprastai, aiškiai, su konkrečiais faktais, oficialiais vertinimais, prognozėmis, kaštų – naudos analize. Ir tai teikti kaip ministerijos oficialią informaciją.

Bent aš taip įsivaizduoju. Suprantama, privačiame sektoriuje viešųjų ryšių metodai naudojami, tai galima pateisinti. Valstybiniame sektoriuje, manau, nelabai juos reikėtų taikyti, ypač kai kalbama apie tokią reformą, kur yra įvairios nuomonės.

Štai vienai nuomonei pateisinti yra panaudojamos valstybės lėšos, o kitai – galbūt ne. Taip šiek tiek pažeidžiamas lygiavertis diskusijos finansinis pagrindimas“, – komentavo politikas.

Sutartis sudaryta prieš urėdijų reformą

Aplinkos ministerija informavo, kad sutartis su bendrove „VIP Viešosios informacijos partneriai“ sudaryta dar 2016-09-08 d., kai ministerijai vadovavo ankstesnis ministras Kęstutis Trečiokas.

Viešasis pirkimas buvo vykdomas skelbiant atvirą konkursą, kuriuo pirktos informacijos apie aplinką parengimo ir publikavimo paslaugos regioniniuose ir vietiniuose (rajono) laikraščiuose. Konkurse dalyvavo 7 dalyviai. Sutartis sudaryta 36 mėn. terminui, ji galioja iki 2019-09-08 d. Sutarties suma – 124 650 Eur.

„Šios sutarties tikslas – informuoti visuomenę apie jai aktualius ir rūpimus aplinkos klausimus. Publikacijos miškų tema visų pirma skirtos informuoti visuomenę apie miškų ekologinę būklę, aptarti socialinius (miške esanti infrastruktūra, skirta visuomenės poreikiams) bei ekonominius aspektus (miškų ūkio valdymo tobulinimas), apie kuriuos turi teisę žinoti visuomenė ir tai negali būti atsieti dalykai“, – komentavo ministerija.

„VIP Viešosios informacijos partneriai“ direktorius Giedrius Galdikas paaiškino, kad pagal sutartį su Aplinkos ministerija bendrovė yra įsipareigojusi padėti parengti ir publikuoti straipsnius.

„Tematikas ir medijų kanalus tvirtinasi kolegės, dirbančios su ministerija. Kadangi tie straipsniai yra suplanuoti regionuose, tai dėl informacijos surinkimo kokybės kreipiamasi į vietos laikraščių žurnalistus pagalbos, kad jie padėtų surinkti informaciją iš vietos institucijų ar oficialių pareigūnų.

„Tada informacija keliauja pas mus, kolegos surašo straipsnį, jis suderinamas su ministerija ir patenka į vienokį ar kitokį leidinį su specialiu ženklinimu. Ir šįkart buvo kreiptasi į vietos žurnalistus su prašymu pagelbėti surinkti informaciją ir tas laiškas nukeliavo į viešumą“, – paaiškino direktorius.

Ko siekiama naujomis pataisomis

Praėjusią savaitę kaip tik registruotos pataisos Miškų įstatymo pakeitimo projektui, kurį parengė Aplinkos ministerija ir kuriam po pateikimo pritarė Seimas.

Be J. Razmos, jas pasirašė frakcijos kolega Paulius Saudargas, LVŽS atstovai Virginija Vingrienė ir Kęstutis Bacvinka, socialdemokratas Algimantas Salamakinas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos narė Rita Tamašunienė.

Algimantas Salamakinas

Šių Seimo narių pataisose, be kita ko, siūloma numatyti, kad miško valdytojas, t.y. miško savininkas būtų ne valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, o miškų urėdijos, kurios patikėjimo teise valdytų, naudotų valstybinius miškus ir jais disponuotų.

Galiausiai Seimo narių įstatymo pataisose siūloma nustatyti: viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo nuo 30 iki 60 tūkst. hektarų valstybinių miškų bei per metus iškerta ir pateikia į rinką ne mažiau kaip 100 tūkst. kubinių metrų žaliavinės medienos“.

Primename, kad dar 2015 m. Seimas įstatyme įtvirtino prieštaringą normą, kad Lietuvoje turi būti būtent 42 miškų urėdijos. Nors prezidentė vetavo tokią nuostatą, jos veto Seime taip pat buvo atmestas.

Tada už veto atmetimą arba fiksuoto urėdijų skaičiaus įtvirtinimą balsavo ne tik dauguma valdančiųjų su socialdemokratais priešakyje, bet ir visi posėdyje dalyvavę konservatoriai. Tarp jų buvo tiek A. Salamakinas, tiek J. Razma, tiek dabartinė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja, o praėjusioje kadencijoje vienintelė LVŽS narė parlamente Rima Baškienė.

J. Razma beveik prieš dvejus metus Seimo posėdyje kalbėjo, kad į įstatymą reikia įrašyti 42 urėdijas, nes tai būtų „tam tikras saugiklis, apdraudžiantis nuo neprotingų aplinkos ministro ir Vyriausybės veiksmų“.

Kiek sumokėjo už laimėjimą rinkimuose?

DELFI jau rašė, kad LVŽS prieš rinkimus talkino bendrovė „VIP viešosios informacijos partneriai“ ir viešųjų ryšių specialistas Darius Gudelis, kurie ir sudėliojo partijos pergalės strategiją.

Darius Gudelis

Viešųjų pirkimų ataskaitoje LVŽS yra nurodžiusi, kad 2016 m. ji sudariusi sutarčių didesnei nei 56 tūkst. Eur sumai. Ataskaitoje nėra nurodyta, kad buvo sudaryta sutartis su „VIP viešosios informacijos partneriai“.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, visos pastarųjų Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidos LVŽS atsiėjo 1,245 mln. Eur. Visos kampanijos pajamos buvo daugiau kaip 0,270 mln. Eur. Vadinasi, fiziniams ir juridiniams asmenims už politinę kampaniją LVŽS galėjo likti nesumokėjusi 0,974 mln. Eur.

Klausiami, kiek pinigų nuo 2016 m. pradžios sumokėjo bendrovei „VIP viešosios informacijos partneriai“, LVŽS atstovai nurodė: nuo 2016-01-01 sumokėta šiek tiek daugiau nei 5,9 tūkst. Eur, skola – apie 315 tūkst. Eur.