Prieš kelias savaites pasaulio žiniasklaidoje nuskambėjo žinia apie sukčių iš Lietuvos, kuris iš dviejų neįvardintų tarptautinių kompanijų apgaulės būdu išviliojo daugiau nei 100 mln. dolerių (beveik 93 mln. eurų).
Įtariamasis 48 metų E. Rimašauskas kovo 16 dieną Lietuvos pareigūnų buvo sulaikytas Vilniuje. Jį Vilniaus apygardos teismas leido sulaikyti vienam mėnesiui.
Kovo 31 dieną teismas svarstė vyro skundą dėl suėmimo, tačiau jo nepatenkino ir paliko galioti numatytą kardomąją priemonę.
Šiuo metu iš JAV laukiama konkrečių duomenų, kuriais grindžiami E. Rimašauskui mesti kaltinimai.
Klaustukų dar daug
„Jūs įsivaizduokite, nėra jokių duomenų, ir šiandien teisme buvo nagrinėjamas skundas dėl suėmimo. Prokuratūros pozicija yra tokia, kad jei jau JAV paprašė, tai mes tikime, kad jie tikrai tuos duomenis pateiks.
Tokiu principu galima ir mane uždaryti į tas Lukiškes mėnesiui, neturint jokių duomenų, bet tikintis, kad JAV yra teisinė valstybė, gilios demokratijos, mūsų sąjungininkė ir pateiks“, – penktadienį DELFI kalbėjo E. Rimašausko advokatas Linas Kuprusevičius.
JAV prokurorai dar nėra įvardiję įmonių, kurias vilnietis galimai apgavo. Viešai jos vadinamos tik kaip „tarptautinė technologijų kompanija“ ir „tarptautinė socialinių tinklų kompanija“.
Po pirmų pranešimų apie E. Rimašausko aferą, kai jis prisidengdamas taip pat neįvardijamos Azijos bendrovės vardu, siuntinėjo elektroninius laiškus dviem JAV įmonėms ir taip iš jų išviliojo milijonus dolerių, žiniasklaidoje pasirodė spėjimų, kas gali būti jo aukos.
Įmonė Latvijoje
JAV teisingumo departamento internetiniame puslapyje paskelbtame pranešime rašoma, kad E. Rimašauskas Latvijoje yra įkūręs įmonę tokiu pat pavadinimu, kokį turi Azijos bendrovė, kurios darbuotoju jis apsimetinėjo.
Portalas lsm.lv vėliau teigė išsiaiškinęs, kad minima bendrovė yra „Quanta Computer Inc“. Taivane įsikūrusi įmonė tokiu pat pavadinimu yra viena didžiausių nešiojamųjų kompiuterių dalių gamintojų pasaulyje.
„Latviška „Quanta Computer Inc“ su 1 euro įstatiniu kapitalu vieno Daugpilio gyventojo buvo įregistruota 2013 metų rugpjūčio 5 dieną. Po 10 dienų ji parduota E. Rimašauskui. Įmonės už 1 eurą savininku lietuvis buvo iki 2016 metų sausio 19 dienos, o tuomet ji parduota latviui, kuris, padidinęs įstatinį kapitalą iki 3 tūkst. eurų, „Quanta Computer Inc“ pardavė Rygos bendrovei „Relocate Investment“, – skelbia lsm.lv.
JAV teisingumo departamentas taip pat informavo, jog E. Rimašausko įmonė turėjo bankų sąskaitas Latvijoje ir Kipre. Sukčiavimo būdu į juos iš JAV įmonių patekę pinigai po to būdavo pervedami į įvairias kitas sąskaitas Latvijoje, Kipre, Slovakijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Honkonge.
Turi šeimą, darbą
E. Rimašauskui atstovaujantis advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas L. Kuprusevičius DELFI pasakojo, kad įtariamojo gynyba kol kas nemato pagrindo jo ekstradicijai į JAV.
„Čia kalba apie žmogaus likimą. Jis nėra kažkoks recidyvistas. Jis gyvenime neteistas, jokių problemų su teisėsauga absoliučiai niekada neturėjo, turi šeimą, turi darbą, turi gyvenamąją vietą. Ir mes dabar du mėnesius sėdėsime ir lauksime, tikėdamiesi, kad JAV pateiks (konkrečius duomenis apie kaltinimus – DELFI)“, – sakė jis.
Advokatas teigė, kad šiuo metu yra susipažinęs su šiais dokumentais: JAV teisinės pagalbos prašymu sulaikyti ekstradicijos tikslu, pranešimu apie įtarimą, perkvalifikavus į Lietuvos Baudžiamąjį kodeksą, E. Rimašausko apklausos protokolais ir kratos protokolais.
„Dabar kaltinimas yra kaip romanas. Be jokių konkrečių skaičių, be datų, vietų, sąskaitų numerių, bankų pavadinimų, netgi be nukentėjusiųjų pavadinimų. Yra įvardyta tik Evaldas Rimašauskas. Du duomenys – vardas, pavardė, kurie yra aiškūs ir konkretūs“, – kalbėjo L. Kuprusevičius.
JAV pateiktoje informacijoje taip pat teigiama, kad E. Rimašauskas veikė „su žinomais ir nežinomais bendrininkais“, tačiau jo advokatas atsisakė tai komentuoti.
E. Rimašauskui pateikti kaltinimai sukčiavimu ir pinigų plovimų, už kuriuos gresia po daugiausiai 20 metų kalėjime, taip pat – tapatybės vagyste, už kurią gresia mažiausiai du metai kalėjime.
Susiduria kasdien
Galima E. Rimašausko schema, JAV prokurorų teigimu, veikė bent nuo 2013 metų.
M. Pareščius pastebėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ji truko maždaug 3 metus ir į tai, kokios įmonės buvo apgautos, 100 mln. dolerių suma nėra tokia jau didelė.
„Tose įmonėse apyvartos yra šimtamilijoninės, milijardinės, taip ir atsiranda galimybė į bendrą srautą įmalti šitas sumas, kad jų nepastebėtų“, – sakė jis.
IT specialistas pasakojo, kad Lietuvoje panašiais būdais apgaudinėjamos tiek mažos, tiek didelės įmonės.
„Man yra tekę kelis atvejus nagrinėti, padėti žmonėms susitvarkyti vidines taisykles, kad nebūtų apgaudinėjami ateityje. Manau, kad tokių atvejų bus ir daugiau. Yra atvejų, kai ir pavyko apgauti. Pavyksta apgauti dešimtimis, net ir šimtais tūkstančių eurų“, – pasakojo jis.
Neretai tokios situacijos baigiasi prarastais pinigais.
„Jeigu jurisdikcija yra lietuviška, galima žaisti. Esu matęs, kai apgauta lietuviška įmonė, o priešinga šalis įslaptinta (dažniausiai tai būna kokios nors salos), pinigai ištekėjo į įmones, kurios registruotos net ne Europos jurisdikcijoje.
Teko matyti atvejį, kai mažomis sumomis yra apgaudinėjami įmonių vadovai, kai jurisdikcija yra Didžiosios Britanijos. Mes automatiškai matome, kad nėra galimybės teisiškai, tvarkingai tuos dalykus sutvarkyti, nėra galimybės išieškoti iš kitų šalių įmonių“, – kalbėjo M. Pareščius.
Daugelyje jo išvardintų pavyzdžių sukčiai naudojo į E. Rimašausko panašią schemą.
„Šis atvejis buvo progresyvesnis, nes buvo įkurta įmonė tokiu pat pavadinimu. Tokių tenka pamatyti ir Lietuvoje, bet dažniausiai tie nusikaltėliai nesistengia kurti įmonių. Sukuria panašius interneto puslapius, elektroninio pašto dėžutes.
Po to judama ta kryptimi, kad prašoma apmokėti sąskaitas, nes pasikeitė sąskaitos numeris, atsirado kažkokios kitos aplinkybės dėl ko reikia pamokėti į kitą sąskaitą. Ir įmonių buhalteriai, nepasitarę su saugumo tarnyba ar vadovu, patiki tokiu siuntėjo prašymu ir padaro pavedimus“, – sakė M. Pareščius.
Jis teigė, kad neseniai matė sukčiavimo atvejį, kai ant padirbtos sąskaitos faktūros buvo užrašytas telefono numeris, kuriuo paskambinus žmogus patvirtino, kad tikrai pasikeitė sąskaitos numeris.
Prasidėjo prieš 20 metų
M. Pareščius pasakojo, kad Lietuvoje veikiantys bankai nuolat nagrinėja panašius sukčiavimo atvejus.
„Bankai padeda tokius atvejus nuspėti ir užkardo pavedimus į neaiškias sąskaitas. Vėlgi, negali 100 proc. visko stabdyti. Kiek, pagal tam tikrus požymius pastebi, jų, tiek sustabdo, bet visa kita praeina“, – pasakojo jis.
M. Pareščius prisiminė, kad pirmieji panašiomis aferomis užsiiminėję lietuviai tai daryti pradėjo dar 1995 metais.
„Gal ne finansinių įrankių pagalba, bet vagiant kreditinių kortelių duomenis man teko matyti jau 1990-ųjų viduryje. Jeigu pažiūrėtume į kokį nors Kauno technologijos universiteto bendrabutį, didžioji dalis naujausių kompiuterių studentų buvo pirkta būtent su vogtomis kortelėmis“, – sakė jis.
IT specialistas pasakojo, kad tuomet keliems studentams irgi teko pabendrauti su policija, bet nuteistų daug nebuvo.
„Gal mokėjo slėptis, o gal sumos buvo per mažos, kad juos traukti dėl rimtesnio nusikaltimo. Dabar gal policija pasidarė gudresnė, sumanesnė. Matome ir E. Rimašausko atvejis parodo, kad moka dirbti su užsienio tarnybomis, sugeba surasti ir atvesti iki teismo“, – pridūrė pašnekovas.
