Kol kas Lietuvos valdžios atstovai teigia, kad konkrečiau gyventojai apie Lietuvos antros pakopos pensijų fondų reformą sužinos ne anksčiau kaip gegužės pabaigoje.
Pernai vasarą Lenkija paskelbė, ką žada daryti su savo pensijų kaupimo sistema. Kaip tuomet rašė „Bloomberg“, tokios pensijų reformos šalis nematė nuo 1999 m. Pranešta apie valdžios sprendimą išardyti privačių pensijų fondų sistemą argumentuojant, kad ji neefektyvi.
Žadama dalį pensijų fonduose valdomų lėšų paversti į investicinių fondų valdomą turtą, o apie 25 proc. sukauptų pinigų perkelti į valstybės valdomą Demografinių rezervų fondą.
Kartu paskelbta, kad lenkams bus pasiūlytos valdžios iniciatyvos, kurios paskatins gyventojų ilgalaikį investavimą į didesnes pajamas išėjus į pensiją. Taip pat pranešta, kad galutinis planas bus pabaigtas per 2017 m.
Kaip pastebi „Bloomberg”, Lenkijos pensijų reformos planas negali būti pavadintas turto nacionalizavimu, nes Konstitucinis teismas yra paskelbęs, kad pensijų fondų turtas yra visuomeninis turtas. Vis dėlto tokie pasiūlymai leidžia suprasti, kad iš dalies valdžia perima privačias kompanijas, kurios vykdė šį turtą. Panašiai nutikę Vengrijoje ir Kazachstane.
Lenkijoje nauja pensijų sistema turėtų įsigalioti 2018 m.
„Planas yra perduoti pensijų fondų turtą lenkams ir vystyti lenkų kapitalą, - teigė Lenkijos plėtros ir finansų ministras Mateuszas Moravieckis. - Privačių pensijų sistema nesuveikė, ji niekam netarnauja, nesuteikia didesnių pensijų ir jai nepavyko palaikyti augimo“.
Konkretesnės informacijos žada gegužę
Lietuvoje rudenį savo kadenciją pradėjusi valdžia taip pat žada pertvarkyti antros pakopos pensijų sistemą. Kol kas valdžios atstovai konkrečiai pasakyti, kas bus daroma su jau 13 metų gyvuojančia sistema, nesako.
„Mano galvoje vizija yra, ji derinama dabar su kitų žmonių vizijomis ir supratimu. Dabar detaliau kažko komentuoti, kol nėra sutarimo su kitų institucijų atstovais, kartu ir su finansų rizikos dalyviai, nematau galimybės ir būtinybės. Tai yra preliminarūs dalykai ir kol nebus sutarta, jie gali būti ir neįgyvendinti“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Parlamentaras teigė, kad konkretesnių žinių apie valdžios planus bus galima sužinoti maždaug gegužės pabaigoje. S. Jakeliūnas taip pat pridėjo, kad gegužę į Lietuvą atvyks EBPO pensijų ekspertai, su kuriais taip pat bus konsultuojamasi ir dalijamasi nuomonėmis.
„Manau, kad žmonės turėtų daugiau kaupti, bet tie, kurie neturi galimybės sukaupti reikšmingos sumos, turėtų turėti galimybę be jokios prievartos grįžti į Sodrą su visais savo sukauptais pinigais, atstatant Sodros pensiją“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Primename, kad antroje pakopoje pensijas kaupiantys gyventojai už privačiai kaupiamus pinigus atsisako dalies Sodros pensijos, ši mažėja.
Paklaustas apie valstybės paramą kaupiant antros pakopos fonduose pagal modelį „2+2+2”, S. Jakeliūnas teigė, kad šiuo klausimu taip pat diskutuojama.
„Kalbant apie valstybės paramos yra vienas iš diskusijų momentų, dėl kurio tariamasi tiek su Finansų ministerija, tiek su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Manau, kad valstybės dalyvavimas turėtų išlikti. Tik, žinoma, kokia apimtimi ir kokiais principais, tai turėtų būti pagrįsta“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Lygiai taip pat, pašnekovo teigimu, yra diskutuojama dėl asmeninio prisidėjimo kaupime dalies: „Nes kodėl tik 2 proc., juk galėtų būti ir didesnis, jei žmogus nori ir gali daugiau prisidėti. Manau, gyventojas turėtų turėti galimybę kaupti daugiau, kad ir papildomai iki 10 proc. Šiuo klausimu taip pat yra diskutuojama“.
Pasak S. Jakeliūno, dar vienas keliamas klausimas svarstant apie pensijų sistemos pertvarką – anuitetai.
„Kaip jie turėtų atrodyti, kiek ten turėtų būti dalyvių, kokios garantijos, kad nebūtų bankroto rizikos. Kol kas, kol gyventojai kaupia, jie yra apsaugoti, bet įsigijus anuitetą jie lieka neapsaugoti nei nuo infliacijos, nes išmoka yra fiksuota, nei nuo anuitetą pardavusios bendrovės bankroto“, – pasakojo jis.
Stebina Lenkijos sprendimai
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų vadovas Šarūnas Ruzgys, grįždamas prie Lenkijos pavyzdžio, pastebėjo, kad tiek Lietuva, tiek ši kaimyninė šalis šiuo metu sprendžia tą patį klausimą: ką keisti, kad pensijų sistema būtų veiksminga ir galėtų užtikrinti geresnes pajamas sulaukus pensijos.
Š. Ruzgys vis dėlto Lenkijoje žadamam pertvarkos planui apibūdinti nevengia pavartoti ir žodžio „nacionalizacija“.
„Iš Lenkijos pavyzdžio jau galime matyti, kokio dydžio skylę valstybės biudžete akimirksniu išmuša ir kokias problemas sukelia bandymas įsiteikti rinkėjams, adekvačiai neįvertinus realių šalies galimybių. O juk planuojama esminė reforma, kuri numato ir dalinį sukauptų pensijų nacionalizavimą, dar net neprasidėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, nauja valdžia jau pakėlė minimalią pensiją, sumažino pensinį amžių. Prieš valdžios sprendimą buvo numatyta, kad pensijinis amžius abiejų lyčių gyventojams augs, kol pasieks 67 metų amžių, tačiau dabar pensijinio amžiaus riba sumažinta iki 60 metų moterims ir 65 metų vyrams.
„Skaičiuojama, kad šiemet Lenkijoje į pensiją turėtų išeiti rekordinis skaičius, arba 550 tūkst. žmonių, iš kurių net 330-350 tūkst. – dėl pensinio amžiaus sumažinimo.
Toks sprendimas atskleidė dvi dideles kaimyninės šalies problemas, kurios lygiai taip pat būdingos ir Lietuvai. Pirmoji – darbo jėgos trūkumas, todėl sutinkantiems pasilikti darbo rinkoje pensininkams Lenkijoje net galvojama mokėti premijas, kitaip tariant – apie papildomą (vėl) finansinę paskatą. Taip pat, galbūt naiviai, bet tikimasi, kad ne visi lenkai pasinaudos atsiradusia galimybe anksčiau trauktis iš darbo rinkos“, – pastebėjo Š. Ruzgys.
Antra bėda, pasak jo, per daug optimistiškai vertinamos valstybės finansinės galimybės: „Lenkijoje jau mušami pavojaus varpai dėl besiformuojančios milžiniškos finansinės skylės, kadangi kaimyninė šalis pagal pesimistinį scenarijų kitais metais pensijoms išmokėti gali pristigti net apie 14,8 mlrd. eurų“.
Lietuvoje nusavinti lėšų nepavyktų
Kalbėdamas apie Lenkijos pensijų reformos planus, pašnekovas paminėjo, kad Lietuvoje antros pakopos pensijų fondų lėšų perkelti į valstybės valdomą fondą, Sodrą, teisiškai būtų neįmanoma.
„Nes Konstitucinis teismas antroje pakopoje sukauptas lėšas yra pripažinęs asmeniniu žmogaus turtu. Lenkija prieš keletą metų dalį lėšų iš privačių fondų pervedė valstybinei šalies socialinio draudimo institucijai. Tačiau priešingai, nei kartais dabar pasigirsta interpretacijų viešojoje erdvėje, Lenkijos aukščiausiasis teismas pasisakė ne apie tai, kad privačiai kaupiama pensija yra valstybės nuosavybė, o kad socialinio draudimo institucijos lėšos priklauso valstybei. Po to, kai jos buvo pervestos valstybinei įstaigai. Lietuvos atveju, teisinį precedentą vis tik turime kitokį“, – įsitikinęs pašnekovas.
Š. Ruzgys taip pat teigė, kad Lenkijos valdžia taip pat yra išsakiusi norą, kad dirbantieji kauptų daugiau trečios pakopos fonduose. Be to, Lenkijoje kalbama apie planus įpareigoti įmones įdiegti specialius planus darbuotojams, kurie į juos pervestu 2-4 proc. nuo atlyginimo, darbdavys taip pat prisidėtų.
„Akivaizdu, jog Lenkijos valdžia, nors to tiesiai ir nepripažįsta, papildomą kaupimą pensijai ir didesnį įsitraukimą mato kaip svarbiausią ir galbūt vienintelę išeitį ateičiai. Mūsų valdžia pagrindine išeitimi taip pat mato galimybę kuo daugiau prie savo būsimos pensijos prisidėti dirbantiesiems, gal net ir jų darbdaviams“, – pridėjo jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas profesorius Romas Lazutka, kalbėdamas apie galimą pensijų sistemos pertvarką, taip pat paminėjo, kad priverstinai antros pakopos pensijų fonduose sukaupti gyventojų pinigai negali būti pervesti Sodrai.
„Kai buvo kuriama antros pakopos sistema, buvo sąmoningai šie pinigai atskirti nuo pensijų fondų valdytojų tam, kad būtų apsaugoti nuo galimo įmonių bankroto, ir įstatyme pabrėžiama, kad tai yra asmens, kuris kaupia pensiją nuosavybė. Dabar niekas negali paimti tų pinigų be žmogaus valios ir sutikimo, nes kitaip jis gali eiti į teismą“, – kalbėjo R. Lazutka.
Jis taip pat sutiko, kad situaciją keisti yra sudėtinga. Gyventojų, kurie antros pakopos fonduose kaupia tik po 2 proc., yra apie 400 tūkst., toks kaupimas visiškai neefektyvus, o grįžti jiems jau buvo pasiūlyta į Sodrą ir nedidelė dalis pasirinko tokį variantą.
Kalbėdamas apie kitų išsivysčiusių šalių pensijų sistemas, R. Lazutka paminėjo, kad gana tipiška, ypač Šiaurės šalyse, nenacionalinė arba piliečių pensijų pirmos pakopos sistema.
„Skandinavų šalyse buvo kitokia visuomenė, vėlavo industrializacija, buvo daugiau ūkininkų ir žvejų, tai jiems buvo nepriimtina nuo samdomo darbo priklausoma pensijų sistema“, – aiškino pašnekovas.
Antrai pakopai priskiriami darbdavių arba profesiniai fondai. Tokios profesinės pensijos užgimė darbo vietos pagrindu, kai įmonė ar verslo šakų susivienijimai siekė pririšti darbuotoją dėl industralizacijos sukeltos konkurencija.
„O trečia pakopa yra tiems, kurie daugiau uždirba ir turi papildomas investavimo ar taupymo ateičiai galimybes. Jiems dažniausiai taikomos mokesčių lengvatos. Tiksliau – atidėjimas“, – pasakojo R. Lazutka.
Specialistas teigė, kad ir kaip būtų pertvarkyta pensijų sistema, privačios kaupimo paslaugos yra reikalingos.
„Kai galvojame apie transporto, švietimo ar sveikatos paslaugas, suprantame, kad jos turi būti prieinamos visiems. Jei, pavyzdžiui, kalbame apie transporto antrą pakopą, tai būtų privatūs automobiliai – kas pajėgia, tas jais važinėja. Bet čia jau ne valdžios dalykas finansuoti ar dotuoti tai. Sodros pensijų sistema turi būtinai būti išlaikyta, bet kitai daliai – turi patys žmonės galvoti, ar išgali“, – komentavo pašnekovas.
Reikia tęstinumo ir stabilumo
SEB banko taupymo ir investavimo padalinio vadovo Baltijos šalyse Gedimino Milieškos nuomone, valstybė turėtų rasti modelį, kuris paskatintų žmones kaupti pensijai taip, kad sukaupta suma turėtų didelę įtaką gaunamai galutinei pensijai.
„Turėtume siekti, kad daugiau žmonių šiandien naudotųsi keliomis pensijų pakopomis ir kad pensiją senatvėje gautų iš daugiau negu vieno šaltinio.
Tai reiškia, kad žmogus gautų ne tik Sodros išmokas, kurios labiausiai priklauso nuo dirbančiųjų ir pensijų gavėjų santykio, bet ir išmokas iš antros, trečios pakopos pensijų fondų ar išmokas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Tokia praktika taikoma išsivysčiusiose šalyse ir padeda sumažinti demografijos keliamas problemas“, – tikino specialistas.
G. Milieškos nuomone, ne visi gyventojai yra pasirinkę tinkamos rizikos fondą, nedaug kas domisi rezultatais ir laiku pakeičia pensijų fondą: „Šią situaciją reikia tobulinti ir užtikrinti, kad gyventojai pasirinktų kaupti pensijai tinkamos rizikos fonduose.
Vienas iš galimų sprendimų – taip vadinamieji gyvenimo ciklo fondai, kurių rizika priklauso nuo kliento amžiaus, t. y. mažėja artėjant kliento pensiniam amžiui.
Dabartinėje sistemoje taip pat reikėtų tobulinti pensijų išmokų būdus (anuitetų, periodinių ar vienkartinių išmokų išmokėjimo tvarką ir sąlygas) ir skatinti kuo daugiau gyventojų prisidėti kaupiant pensijai“.
SEB banko atstovo teigimu, taip pat labai svarbu, kad pensijų sistema būtų stabili, o ne nuolat keičiami su šia sistema susiję įstatymai.
G. Milieška skaičiuoja, kad nuo 2004 m., kai buvo pradėta įgyvendinti pensijų reforma, susiję teisės aktai buvo keisti net 24 kartus. Pasak jo, stabilumo pavyzdį Lietuva galėtų imtis iš Latvijos ir Estijos.
