Paskutinė kovo savaitę socialdemokratas Algirdas Sysas registravo Valstybinio socialinio draudimo pataisų projektą.

Juo siūloma nustatyti, kad už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė algą.

Paprastai kalbant, jeigu darbuotojas dirba kad ir 1 val. per mėnesį arba uždirba, pvz., 100 Eur per mėnesį, socialinio draudimo įmokas būtų privalu mokėti nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri šiuo metu yra 380 Eur.

Tiesa, projekte numatomos išimtys. Toks reikalavimas nebūtų taikomas darbuotojams, kurie jau turi kitą darbą arba yra pensininkai, arba yra ne vyresni nei 29 metų.

„Laikausi to paties principo, kad žmonės, kurie šiandien nemoka įmokų daro meškos paslaugą sau ir visiems mokesčių mokėtojams. Šiandien jų tėvelius išlaiko kiti, o ateity mūsų vaikai išlaikys juos. Dabar jie nenori mokėti įmokų, o po to arba per šalpos pensija, arba kitaip vis tiek reikalaus kažkokių išmokų“, – pataisas pakomentavo politikas.
Algirdas Sysas

Jo nuomone, nenormalu, kai 10 tūkst. įmonių vadovų vidutiniškai gauna 157 Eur per mėnesį.

Panašų įstatymo projektą A. Sysas buvo registravęs ir anksčiau, tačiau tąkart jis nebuvo priimtas. Paklaustas, ar dabartinė dauguma gali priimti tokį projektą politikas sakė:

„Manau, didesnė tikimybė, kad pritartų, nes jos planuose ir mūsų koalicinės vyriausybės planuose yra pensijų didinimas. O tai yra vienas iš būdų, kad tie žmonės nesimaitintų iš kitų rankų, o patys dalyvautų šiame procese.

Aišku, našta biudžetui mažėja ir bent jau nedidiname deficito arba galima kažkiek keliais centais didinti kitas išmokas. Mano galva, turėtų pritarti, nes tai yra į temą“.

Be kita ko, projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad jį priėmus būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui, kai darbdavys savo darbuotojui faktiškai apskaičiuoja MMA, tačiau „Sodrai“ deklaruoja ir įmokas moka nuo mažesnės sumos.

„Sodros“ duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje buvo 122 tūkst. pagal darbo sutartis dirbančių gyventojų (neskaičiuojant jaunimo ir pensininkų), kurie dirbo visą mėnesį, o įmokos jiems skaičiuotos nuo sumos, mažesnės negu MMA.

Šių asmenų vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį buvo tik 203 Eur. Taigi per kalendorinius metus jų įgytas socialinio draudimo stažas būtų proporcingai mažesnis.

Siūlo lengvatą verslo liudijimams

Konservatorė Gintarė Skaistė registravo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisą. Ja siūloma nustatyti, kad perkantiems verslo liudijimą ir mokantiems GPM būtų pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
Gintarė Skaistė

Paprastai tariant, perkant verslo liudijimą metams iš jo kainos (nemažesnės kaip 12 MMA) būtų atimama 3 720 (t.y. 310 Eur neapmokestinamasis dydis padaugintas iš 12).

Šiuo metu asmenims, dirbantiems pagal verslo liudijimus, nėra taikomas neapmokestinamas pajamų dydis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. jie papildomai draudžiami ir individualiajai pensijos daliai gauti, „Sodros“ įmokas skaičiuojant nuo MMA.

„Taip pagal verslo liudijimus dirbančių asmenų pensijų socialinis draudimas suvienodintas su pagal darbo sutartis dirbančių asmenų pensijų draudimu. Todėl tikslinga būtų sąlygas suvienodinti ir taikant NPD, kuomet mokamas fiksuotas gyventojų pajamų mokestis“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

G. Skaistė DELFI komentavo, taip suvienodinus mokesčius dirbantiems ir perkantiems verslo liudijimus, būtų logiška pastariesiems taikyti ir analogišką lengvatą.

„Daugelis įsigyjančių verslo liudijimus yra nedideles pajamas gaunantys žmonės ir dažnai jie priekaištauja: norite mažinti socialinę nelygybę, bet mums netaikomas NPD.

Manau, būtų teisinga, kad savivaldybės turėtų ne prievolę, bet teisę nustatyti mažesnes verslo liudijimų kainas, kad įvertinus profesiją, ar ji paklausi rinkoje, ar iš jos galima užsidirbti daugiau nei MMA“, – kalbėjo politikė.

Paklausta, ar realu, kad šis Seimas priims tokias pataisas, ji sakė, kad mažų mažiausiai šiuo klausimu galima inicijuoti diskusiją:

„Jei Seimas nepritartų tokiam variantui, būtų galima galvoti, kad NPD žmonės galėtų susigrąžinti ir vėliau, po metų, kai deklaruoja savo pajamas ir pamatome, kad neuždirba daugiau nei MMA. Tada galima būtų regresine tvarka pritaikyti. Tiesiog kai pateiki pataisą, atsiranda ir diskusija ir galbūt kompromisiniai variantai“.

G. Skaistė taip pat sakė nesanti giliai susipažinusi su žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimu, tad nežinanti, ar jas gaunantiems asmenims taip pat galėtų būti taikomas NPD.

Šiuo metu už verslo liudijimą, pvz., prekybai visoje Lietuvos teritorijoje nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. be jokių lengvatų reikėtų sumokėti 515 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Be to, „Sodrai“ reikėtų sumokėti 899,46 Eur socialinio draudimo ir 307,80 Eur sveikatos draudimo įmokų. Vadinasi, visi mokesčiai ir įmokos atsieitų 1 722,26 Eur.

VMI duomenimis, pernai verslo liudijimus Lietuvoje įsigijo per 106 tūkst. gyventojų. Šiemet didžiausią verslo liudijimo kainą yra nustačiusi Kaišiadorių rajono savivaldybė. Čia gyventojas, norėdamas užsiimti statybos ir apdailos darbais visus metus, neribojant veiklos teritorijos, turės sumokėti 1 300 Eur fiksuotą gyventojų pajamų mokesčio sumą.

Mažiausią fiksuotą, t.y.1 euro pajamų mokestį 300 veiklos rūšių, veiklą vykdant konkrečios savivaldybės teritorijoje, patvirtino 11 savivaldybių tarybų, o Kupiškyje, veiklą vykdant tik Kupiškio rajone, 20 veiklos rūšių nustatytas nulinis fiksuoto pajamų mokesčio tarifas.

Dažniausiai 1 Eur metinį mokestį savivaldybės nustato nepopuliariausioms veikloms, pvz.: batų valymas, dovanų pakavimas ir pan. Didžiausias verslo liudijimo kainos sumažėjimas užfiksuotas Utenos rajono savivaldybėje.

Čia 2016 m., neribojant veiklos teritorijos, gyventojas, norintis ištisus metus verstis kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, įsigydamas verslo liudijimą mokėjo 2 371 Eur. 2017 m. šios rūšies verslo liudijimas kainuos 684 Eur, t.y. 1 687 Eur mažiau.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (285)