L. Kasčiūnas pranešime spaudai teigė, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su trečiųjų šalių piliečiais gali mažėti už tokius pat darbus mokamas atlyginimas Lietuvos piliečiams.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad net nemokant su darbo santykiais susijusių mokesčių sveikatos sutrikdymo atveju, komandiruojamam asmeniui vis vien būtų teikiama skubioji medicininė pagalba Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaitą.
Apie tai, kaip vertinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, buvo diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Seimo narys, konservatorius L. Kasčiūnas laidoje teigė, galvojantis, kad įsigaliojus pakeitimams dėl trečiųjų šalių asmenų įdarbinimo galėjo atsirasti landa: „Tarp galimybės gauti darbo vizą atsirado nauja galimybė – komandiruojamų asmenų sąvoka. Pagal šitą naują pataisą Lietuvos įmonė gali sumokėti tam tikrą pinigų sumą pagal paslaugų sutartį su trečiosios šalies įmone, ar tai būtų Rusija, ar Baltarusija, ar Ukraina, ir iš tos trečiosios šalies įmonės galėtų atvažiuoti tam tikra grupė, nėra jokių apribojimų, žmonių. Mokama ne darbuotojui, o įmonei“.
Pasak jo, tokiu atveju tokie žmonės galėtų Lietuvoje dirbti iki metų.
„Kur čia problema? Mes puikiai suprantame, kad Lietuvos verslui dažnai reikia kvalifikuotos darbo jėgos, kurios trūksta, – kalbėjo Seimo narys. – Komandiruojamo žmogaus atsiradusi galimybė leidžia atsivežti darbuotojus ir ne iš 27 trūkstamos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje sąrašo, kuris yra patvirtintas Vyriausybės. Todėl kyla klausimas, ar neatsiranda landa, kad galima apeiti tą sąrašą ir gali atsivežti ir nekvalifikuotą darbo jėgą. Tuomet gali kilti klausimai, ar ta darbo jėga nenukonkuruoja vietos darbo jėgos, ar tai nedempinguoja atlyginimų“.
L. Kasčiūnas teigė turintis statistiką, kad nuo metų pradžios darbo vizų trečios šalies piliečiams išdavimų skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo dvigubai.
„Vietoj dviejų tūkstančių sausio mėnesiui turime keturis tūkstančius“, – tvirtino laidos dalyvis.
Pinigų yra, bet ne darbuotojų
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad jau daug kartų kalbėta, kad darbo jėgos Lietuvoje nėra, jos trūksta.
„Galima kalbėti, kiek nori, kad imkime iš Darbo biržos, Lietuvos, kurie nori dirbti ir neturi darbo, bet jei jie nenori dirbti, tai kaip juos priversi dirbti“, – kalbėjo verslininkas.
Pasak jo, verslui lieka pasirinkti – arba kurti produktą ir paslaugas, arba jų nekurti ir nieko nedaryti.
„Jei sakome, kad darome, tai turime suvokti, kad bet kokiai prekei ar paslaugai kurti reikia dviejų dedamųjų: pinigų ir darbo jėgos. Ir jeigu šiandien pinigų yra pilna, perteklius rinkoje, investuotojų pakankamai, turime vieną trūkumą – darbo jėgos trūkumą. To priežastys – emigracija ir struktūrinės problemos.
Be to, yra sritys, kur žmonės nenori dirbti. Tai statybose nenori dirbti nei norvegai, nei švedai ir dabar jau net lietuviai nelabai nori“, – komentavo A. Avulis.
„Hanner“ vadovo teigimu, darbo jėgos trūkumo problemos nesprendimas turės įtakos, kad ateityje butai bus dar brangesni.
„Jei norime suvaldyti, kad infliacija nekiltų, būsto kainos nekiltų, mes turime įsivežti darbo jėgą“, – tikino diskusijos dalyvis.
A. Avulis teigė, kad verslas jau kelerius metus valdžios prašė supaprastinti darbo jėgos įvežimo į Lietuvą procedūrą, nes anksčiau gauti darbo leidimą trečiosios šalies piliečiui užtrukdavo ir keturis mėnesius.
„Tai atsirado gudravimai, kad lenkai išduodavo darbo vizas ir jau tada iš Lenkijos įvažiuoti į Lietuvą nebuvo barjerų“, – pasakojo verslininkas. Pasak jo, todėl valdžia pasiūlė supaprastinti tvarką komandiruotėms.
„Lietuviai gali važiuoti lygiai taip pat su komandiruotėmis važiuoti dirbti į Švediją ar kitur. Čia nėra jokio nusikaltimo. Tiesiog yra tam tikri procesai, kuriuos galima supaprastinti ir greičiau spręsti problemą“, – diskutavo jis.
Mano, kad ne įstatymu keitimu reikia spręsti problemas
Diskusijoje dalyvavęs „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas teigė, kad Seimo nario L. Kasčiūno išsakytoje kritikoje dėl įsigaliojusių naujovių dalis tiesos yra.
„Bet norėčiau diskusiją pakelti į kitą lygį. Užsienio piliečių teisinės padėties įstatymas yra keistas daugybę kartų per kelerius metus. Ką mes darome neteisingai, tai norima įstatymo lygmeniu sukurti instrumentus, kurie galėtų visas išlygas valdyti teisiniu būdu, kas praktiškai nėra įmanoma“, - kalbėjo jis.
Pasak M. Katino, sprendimas čia galėtų būti – daugiau investicijų į Migracijos departamento kompetencijas.
„Mūsų įsivaizdavimu, tai ne įstatymo rėmuose turi vykti“, – pastebėjo jis.
Parlamentaras L. Kasčiūnas sutiko su „Investuok Lietuvoje“ vadovu, kad Migracijos departamentas turi stiprintis, tačiau kartu pridėjo, kad kai nėra stiprų institucijų ar interesai skirtingų institucijų nesutampa, būtina įtvirtinti tvarką įstatymuose.
Grįžtant prie diskusijos temoje, konservatorius siūlo pridėti įstatyme vieną saugiklį – komandiruojamų asmenų tvarka gali likti, bet įstatymą reikėtų papildyti, kad komandiruojami asmenys galėtų būti į tas profesijas, kurių Lietuvoje trūksta.
„Bet jeigu atsivežame darbuotojus į tas vietas, kur pigiau mokame ir tiesiog taupome, o mūsų darbuotojams nemokame, tai savo žmones dar labiau skatiname išvažiuoti“, – teigė L. Kasčiūnas.
M. Katino įsitikinimu draudimais užkamšomos landos dažniausiai pastato sienas kitoje vietoje ir sukuria naujas problemas.
„Pavyzdžiui, tame nebus kokio medijos inžinerijos nanotechnologo, nes mes apie juos net negalvojame, bet kokiai įmonei reikės ir vėl bus problema“, – kalbėjo laidos dalyvis.
Ar reikėtų pirmiausia įdarbinti savus?
Pasiteiravus A. Avulio, ar pirmenybė įdarbinant turėtų būti teikiama Lietuvos piliečiams, verslininkas teigė, kad čia reikia žiūrėti išsikeltą tikslą.
„Jei mes siekiame ekonomikos augimo, tai reikia supaprastinti, žiūrėti liberaliau ir ne Seimo lygmenyje vykdyti reguliavimą. Tai galėtų būti patikėta Vyriausybei. Jei norime daugiau spręsti emigracijos klausimus ar nuogąstaujame dėl saugumo, tai čia visai kiti klausimai. Čia reikia skirti daugiau lėšų toms institucijoms, kurios stebi užsieniečių veiklą. Mes ir šiai dienai turime pakankamai daug kontrolės ir pas mus ateina kiekvieną savaitę Darbo inspekcija ir skaičiuoja, kiek yra užsieniečių. Jei užsienietis, viską tikrina, leidimus. Neprisimenu savaitės, kai to nebūna“, – kalbėjo „Hanner“ vadovas.
Pasak jo, tikslas dabar – pagreitinti ekonomikos vystymąsi, todėl norint proveržio reikia sprendimų, kurie leistų mažiau laiko leisti biurokratijai.
M. Katinas taip pat pasidalijo Lenkijos pavyzdžiu, kur šalis Ukrainoje turi aptarnavimo centrą, į kurį atėjęs ukrainietis gali klausti ir sulaukti pagalbos dėl darbo Lenkijoje. Lenkijoje jau dirba apie milijono ukrainiečių.
