„Yra tokių unikalių atvejų, kai iš viso neatliekama darbo funkcija, ir mes per Alytų ir Kauną neradome dirbančių darbuotojų. Pateikiami įvairūs mistiniai paaiškinimai, kad darbuotojas susirgo, kad išgėrė ir neatėjo į darbą, bet jie vertintini labai kritiškai“, - vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, pridurdamas, kad tai jau sukčiavimas ir apgaulė.
Lietuvoje iš apytiksliai 180 tūkst. neįgaliųjų, apie 48 tūkst. yra dirbantieji, tačiau tik apie 7 tūkst. neįgaliųjų žmonių dirba socialinėse įmonėse.
Pasak Lietuvos darbo biržos vadovės Ligitos Valalytės, nuo sausio mėnesio 2 įmonėms panaikintas socialinių įmonių statusas, dar 2 įmonės laukia sprendimo artimiausiu metu.
Pavyzdžiui, „Valymo priežiūros centras“ pernuomodavo darbuotojus, nors socialinėms įmonėms tai draudžiama. Kitos įmonės dažnai nesilaiko verslo plane numatytos veiklos: vykdo ne tokią veiklą, kurią numatė, įdarbina daugiau ar mažiau darbuotojų.
Pasak L. Valalytės, įmonė gali įdarbinti daugiau neįgalių darbuotojų, bet ji negali prašyti daugiau subsidijų nei numatyta verslo plane, nes valstybės biudžetas yra ribotas ir suplanuotas.
Verslo planas paprastai sudaromas 3 metams, vieną kartą per šį laikotarpį planą galima tikslinti.
Lietuvos darbo biržos vadovė sako, kad valstybės parama neįgaliųjų įdarbinimui turėtų būti paskata verslui nesibaiminti neįgalių darbuotojų ir plėstis. Tačiau, jos nuomone, tai neturėtų būti pagrindinis įmonių pragyvenimo šaltinis.
„Jeigu valstybės subsidija verslui pradėjo praplėsti veiklą, viskas yra tvarkoje, tokia yra ir šios paramos esmė. Tačiau visa ta ydinga praktika ir yra, kai matome, kad įmonė gyvena nuo subsidijos iki subsidijos. Tada klausimas: o kas čia per verslas, jeigu jis išgyvena tik nuo subsidijos iki subsidijos, geba savo darbuotojams mokėti tik minimalius atlyginimus? Visa esmė turėtų būti, kad valstybė kažkiek subsidijuoja, o tu pletiesi toliau“, - sako L. Valalytė.
Iš viso Lietuvoje yra socialinių įmonių statusą turi 177 bendrovės. Didžiąją dalį įdarbintų darbuotojų sudaro mažiausią neįgalumą turintys asmenys, kurie iš esmės gali puikiai konkuruoti laisvoje darbo rinkoje.
Darbo inspekcijos vadovas J. Gricius teigia, kad jeigu darbuotojai regi, kad jų teisės pažeidžiamos, jiems reiktų kreiptis į inspekciją arba organizuotis į profesines sąjungas.
„Esant darbo teisių pažeidimams, siūlau nedelsiant kreiptis į Darbo inspekciją. Turime darbo ginčų institutą, nagrinėjame darbo ginčus, grąžinome dirbantiesiems ir jų šeimoms daugiau nei 15 mln. eurų skaičiuojant su mokesčiais", - sako J. Gricius.
Pašnekovas pripažįsta, kad žmonės bijo rašyti skundus, bet jis siūlo bent pasikonsultuoti su darbo inspektoriais.
Per metus Darbo inspekcija gauna apie 10 tūkst. kreipimųsi. Apie pusę skundų sudaro nepasitenkinimas dėl darbo užmokesčio nemokėjimo arba neapmokėjimo už viršvalandinį darbą.
„Nemažai mes grąžiname tų skolų. Jos grąžinamos per 26 darbo dienas", - sako J. Gricius.
Jis skatina darbuotojus visuomet rinkti įrodymus rašytinius įrodymus, fiksuoti susitarimus, tačiau darbo ginčų komisijos remiasi ir liudininkų parodymais.
