Apie tai Seimo Kultūros komiteto pirmininkas trečiadienį prabilo tiesioginės DELFI konferencijos metu.
„Mes svarstome dalykus, susijusius su mūsų fiskalinės drausmės klausimais. Nes šiandien turime tokią situaciją: valstybė pakankamai sėkmingai surenka mokesčius, bet fiskalinės drausmės reikalavimai yra tokie, kad viskas, kas surenkama virš plano, praktiškai patenka į skolos dengimą“, – sakė jis.
Politikas tvirtino, kad dabartinė žemų palūkanų aplinka yra palanki tam, kad daugiau valstybės surenkamų pinigų būtų investuojama į žmonių gerovę.
„Šiuo atveju mes diskutuojame ir tikrai Vyriausybė turi nuspręsti, spręs Seime, reikia paskaičiuoti (labai daug skaičiavimų), bet mums tikriausiai reiktų grįžti prie fiskalinės drausmės reikalavimų, atsižvelgti į Europos Sąjungos reikalavimus, bet mes norėtume laisvinti galimybes priiminėti sprendimus, kurie akivaizdžiai ir greitai gerintų žmonių gyvenimą“, – aiškino R. Karbauskis.
Jis teigė, kad valstybė šiandien turi galimybių mažinti mokesčius, didinti gyventojams skiriamą paramą, pensijas, tačiau tam reikia numatyti resursų.
„Pagal dabartinį įstatymą, kitiems metams turime 300 mln. papildomų lėšų, o kas reiškia 300 mln. šitoje situacijoje, kurioje yra valstybė? Tai yra labai mažai. Jeigu mes galėtume atlaisvinti savo apribojimus, kuriuos esame įdėję į įstatymą patys, tai tokiu atveju, galbūt ir milijardas, gal ir dar daugiau lėšų būtų“, – svarstė LVŽS lyderis.
Apie tokius planus R. Karbauskis pasisakė po to, kai jo paklausta, ar jis pastebi kylančias prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje.
DELFI primena, kad Fiskalinės drausmės įstatymas Lietuvoje priimtas 2007 metų pabaigoje.
Tuomet Finansų ministerijos išplatintame pranešime spaudai teigta, kad jis vertinamas kaip efektyvi priemonė ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir stabiliai ūkio plėtrai išlaikyti. Juo nustatoma, kad ekonominio augimo laikotarpiu būtų siekiama subalansuoto arba perteklinio biudžeto tam, kad, esant lėtesniam ekonomikos augimui būtų išlaikytas viešųjų finansų stabilumas.
Įstatymas numato, kad valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tokius ar panašius įstatymus turi Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija, kitos šalys.
Lietuvos skola šiuo metu sudaro apie 17,2 mlrd. eurų. Tai yra 39,4 proc. BVP.
