2015 m. tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad, pavyzdžiui, už komunalinių atliekų tvarkymą, lyginant savivaldybes su panašiu gyventojų skaičiumi ir atstumu iki sąvartyno, kainos, kur paslaugoms pirkti buvo organizuojamos konkurencingos procedūros, buvo nuo 5 iki 100 proc. mažesnės, palyginus su savivaldybėmis, kurios konkurencingų procedūrų neorganizavo.
Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė trečiadienį per spaudos konferenciją Seime pateikė pavyzdį, iš kurio matyti, kad netgi ta pati įmonė vieną kainą taiko tais atvejais, kai dalyvauja konkurse, kurį nori laimėti, o didesnę – kai sudaromas vidaus sandoris.
„Kaip pavyzdį galime imti „Kauno švarą“, kuri Kauno mieste turi sudariusi vidaus sandorį ir jos atliekų vežimo kaina tam pačiam atliekų kiekiui gyventojui tuo metu buvo didesnė nei, pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybėje, kuri dalyvauja konkurencingoje procedūroje, ir kurioje ji laimi konkursą. Tai netgi ta pati įmonė, savivaldybei priklausanti įmonė, jeigu ji dalyvauja konkurencingoje procedūroje, ji varžosi, norėdama laimėti, ir varžydamasi ji pasiūlo geresnę kainą“, – sakė J. Šovienė.
Pasak Konkurencijos tarybos narės, be komunalinių atliekų surinkimo srities, vidaus sandoriai sudaromi ir tokiose srityse, kaip transporto paslaugų teikimas gyventojams, kapinių priežiūros paslaugos, gatvių valymo, vejų šienavimo paslaugos, kurias galėtų vykdyti smulkus ir vidutinis verslas.
„Šioms paslaugoms teikti galėtų būti organizuojamos konkurencingos procedūros, ir tas pats smulkus bei vidutinis verslas galėtų varžytis ir teikti tokias paslaugas savivaldybėje“, – sakė J. Šovienė.
Pasak jos, Seimas labai pasitarnautų pagarbos teisei principo įtvirtinimui praktikoje, jeigu, priimdamas Viešųjų pirkimų įstatymą, panaikintų vidaus sandorius.
„Konkurencijos apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijos. Jeigu šio principo nesilaikoma, tai teisine prasme vidaus sandoris yra miręs. Deja praktikoje savivaldybės per retai vadovaujasi pagarbos teisei principu ir per dažnai vadovaujasi principu: savas geriau tuo, kad jis yra savas“, – sakė J. Šovienė.
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė teigė, kad vidaus sandoriai, kurių tikslas buvo sudaryti savivaldybėms galimybes greitai, paprastai, nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pirkti paslaugas ar darbus, įgijo iškreiptą formą.
„Pavyzdys: Vilniaus miesto Rotušėje sulūžo ar sugedo karnizas. Vilniaus miesto savivaldybė perka iš Vilniaus vystymo kompanijos karnizo remontą. Ar Vilniaus vystymo kompanija pati tą paslaugą daro? Ne , ji tos paslaugos nedaro, ji samdo – ir labai dažnai tą daro be konkurso – pirkdama iš vieno tiekėjo tą paslaugą. Yra vieno tiekėjo paslauga, mes neužtikriname racionalios kainos ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo“, – kalbėjo D. Vilytė.
Seimo Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė pateikė statistikos, kuri rodo, kad viešųjų pirkimų srityje kiekvienais metais yra išleidžiami 5 mlrd. eurų, ekspertų paskaičiavimais – apie 1 mlrd. eurų išleidžiama neefektyviai.
„Vidaus sandoriai viešųjų pirkimų įstatyme atsirado 2010 m. su Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri buvo perkelta į mūsų įstatymą. Idėja buvo gal ir nebloga, tai yra tam tikra išimtis, kuria naudojantis valstybė, savivaldybės galėtų be viešųjų pirkimų procedūrų įsigyti tam tikras prekes ir paslaugas. Deja, ką parodė situacija, kad šita išimtis tapo taisykle, tai atskleidžia skaičiai, nes nuo 2010 m. mes matome vidaus sandorių augimo tendencijas – ne tik sandorių skaičiaus, bet ir sumų“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak Seimo narės, 2014 m. buvo sudaryta 212 vidaus sandorių už 127 mln. eurų, tuo tarpu 2015 m. – 271 sandoris jau už 301 mln. eurų.
2015 m. 18 savivaldybių sudarė 72 vidinius sandorius, už 205 mln. eurų, kas sudarė 68 proc. visų tais metais sudarytų vidaus sandorių. 2016 m. 15 savivaldybių sudarė 83 vidaus sandorius už 68,8 mln. eurų, tai yra beveik 50 proc. tais metais sudarytų vidaus sandorių.
„Daugiausiai lėšų per vidaus sandorius išleidžiančia Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Molėtų, Plungės ir Raseinių rajono savivaldybės. Taip yra užkertamas kelias konkurencijai, privilegijos skiriamos dažnai neefektyviai veikiančioms savivaldybių įmonėms. Dėl to nukenčia gyventojas – kaina yra dažnai padidinama, dėl to, kad nevyksta konkursai“, – sakė A. Bilotaitė.
