Informacinėms sistemoms valstybės institucijos išleidžia milijonus eurų. Tačiau vis tiek nesugeba apsikeisti duomenimis, kurie leistų išsiaiškinti mokesčius nemokančius ūkininkus ar bent jau neskirti jiems papildomų pinigų iš ES.
Seimo narė Aušra Maldeikienė prieš kurį laiką atkreipė dėmesį į tai, kad ūkininkai naudojasi gausiomis mokestinėmis lengvatomis. Dėl to nukenčia kitos visuomenės grupės – pvz., mokytojai, gydytojai ir kiti samdomi darbuotojai.
Politikė rėmėsi 2013 m. Valstybės kontrolės atliktu auditu. Jame aiškinama, kad gyventojai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikia ataskaitas apie žemės ūkio veiklos pajamas. Iš jų NMA sprendžia apie pareiškėjų tinkamumą gauti finansinę paramą ir jo ekonominį gyvybingumą.
Auditoriai tada peržiūrėjo 44 gyventojų Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktas deklaracijas tų pačių asmenų ir NMA pateiktas to paties laikotarpio finansines ataskaitas. Paaiškėjo, kad 37 asmenų (arba 84 proc. visų tikrintų) metinėse pajamų deklaracijose nurodyti prastesni žemės ūkio veiklos rezultatai nei finansinėse ataskaitose.
„Šių asmenų VMI pateiktose metinėse pajamų deklaracijose nurodytos apmokestinamosios pajamos yra 8,7 mln. Lt (2,5 mln. Eur) mažesnės nei nurodytas pelnas (nuostoliai) NMA pateiktose finansinėse ataskaitose. Tokios situacijos pasekmė – gali būti nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ar nuostolių perkėlimas į ateinančius laikotarpius, o tai turi įtakos ateinančių laikotarpių mokėtino GPM dydžiui“, – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Joje taip pat pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kai dviems institucijoms gyventojai pateikia kelis kartus besiskiriančius duomenis apie pelną ar nuostolį.
Beje, 2016 m. vien tik NMA išmokėta parama šalies žemės ūkiui (neskaičiuojant jokių kitų jo pajamų) buvo per 1 mlrd. Eur. Per visus metus šis sektorius VMI sumokėjo 126 mln. Eur mokesčių, vien ūkininkai ir jų partneriai – 59 mln. Eur mokesčių.
Prieš kelerius metus auditoriai atkreipė dėmesį, kad institucijos 2012 m. spalio 30 d. sudarė duomenų teikimo sutartį, pagal kurią NMA neatlygintinai teikia VMI informaciją apie dalį asmenų, pretenduojančių į paramą.
„Tačiau šioje sutartyje nenumatytas keitimasis informacija apie asmenų, jau dalyvaujančių NMA administruojamos paramos priemonėse, finansinę padėtį.
Ši informacija yra aktuali ir NMA, ir VMI, todėl šios institucijos, įgyvendindamos joms priskirtas funkcijas, turėtų glaudžiau bendradarbiauti ir keistis išsamesne informacija apie žemės ūkio veiklos subjektus“, – tada reziumavo Valstybės kontrolė.
DELFI paklausė šių dviejų institucijų, kaip jos įgyvendino rekomendaciją papildyti duomenų teikimo sutartį, kad jos gautų aktualią informaciją, reikalingą savo funkcijoms vykdyti.
VMI komunikacijos vadovas Darius Buta atsakė taip: „VMI yra pasiruošusi duomenų apie ūkininkus apsikeitimui su NMA. Dabar kamuoliukas yra šios institucijos rankose“.
NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kavoliūnienė teigė, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje rekomendacijos yra skirtos VMI, o ne jos atstovaujamai institucijai.
DELFI turimi dokumentai rodo, kad NMA 2016 m. informavo VMI apie sudarymą darbo grupės, kuri „vertins tolimesnes NMA ir kitų institucijų keitimosi duomenimis remiantis informacinėmis sistemomis galimybes ir atliks reikiamą analizę“.
Šiemet agentūra nusprendė: „Tam, kad VMI informacinių sistemų integracijos būdu iš NMA gautų tinkamus duomenis, jie turėtų būti rankiniu būdu įvedami į NMA Žemės ūkio paramos administravimo informacinę sistemą, todėl reikėtų papildomų lėšų Agentūros informacinėms sistemoms pakeisti, papildomų žmogiškųjų išteklių, didėtų ir administracinė našta“.
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, kuriuos skelbia Freedata.lt, NMA ir VMI informacinių paslaugų viešuosiuose pirkimuose dalyvauja tos pačios įmonės, joms mokama milijonai eurų.
Pvz., „Affecto Lietuva“ kartu su „Etnomedijos intercentras“ iš VMI yra gavę užsakymų už 5,7 mln. Eur, dalyvaudama atskirai pirmoji dar gavusi 3,6 mln. Eur užsakymų. Iš NMA „Affecto Lietuva“ yra gavusi užsakymų už daugiau nei 10,6 mln. Eur. „Blue Bridge“ iš VMI yra gavusi 10,7 mln. Eur, o iš NMA – 3,2 mln. Eur.
Šių institucijų skelbtuose konkursuose daugiau kaip 1 mln. Eur užsakymų yra gavusios ir kitos IT bendrovės: skirtingos „Alnos“ grupės įmonės, „Atea“ ir kt.
Ką daro Valstybės kontrolė, jeigu jos rekomendacijos nėra įgyvendinamos?
„Kai institucijos vėluoja ar nesilaiko audito rekomendacijų, dėl kurių formuluočių ir įgyvendinimo terminų jos pačios sprendžia, kreipiamės raštais į Seimo Audito komitetą ar Vyriausybę“, – pakomentavo Valstybės kontrolės atstovas ryšiams su visuomene Justas Jaskonis.
Valstybės kontrolės 6-ojo audito departamento laikinoji direktorė Emilija Jasaitienė po kurio laiko patikslino, kad nors ataskaitoje nurodoma, jog papildomi duomenys duomenys reikalingi abiems institucijoms, pati rekomendacija tik teikta VMI.
Esą būtent ši institucija nusistatytų papildomas mokesčių administravimo priemones ir būdus, kurie padėtų tinkamai vykdyti žemės ūkio subjektų pajamų iš žemės ūkio veiklos kontrolę.
„Atkreipiame dėmesį, kad ataskaitoje nurodomą NMA turimą informaciją apie žemės ūkio veiklos subjektus pateikėme tik kaip pavyzdį, kokie galėtų būti papildomi informacijos šaltiniai, galintys padėti VMI kontroliuoti žemės ūkio veiklos subjektus. Tikėtina, kad tokių šaltinių gali būti ir daugiau“, – paaiškino direktorė.
Sužinojusi, kad institucijos iki šiol nesikeičia papildomais duomenimis, kurie leistų operatyviai išsiaiškinti skirtingus veiklos rezultatus rodančius ūkininkus, A. Maldeikienė sakė:
„Tai yra labai blogai. Vertinu kaip labai blogą faktą, nes iš tikrų tai leidžia manipuliuoti skaičiais (nors tai nebūtinai nusikalstami dalykai).
Kitas dalykas, Lietuvoje yra aiški tvarka. Jeigu Valstybės kontrolė pateikia savo nurodymus, tai juos valstybinės institucijos privalo vykdyti. Tai, kad nevykdo, yra labai blogai“.
Valstybės kontrolė yra suskaičiavusi, kad šiuo metu Lietuvoje galioja 25 žemės ūkio srities mokesčių lengvatos.
6 numatytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, 4 – Sveikatos draudimo įstatyme. Po 3 lengvatas numatyta Pridėtinės vertės mokesčio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymuose. Išlygų ūkininkams yra ir Akcizų, Pelno mokesčio, Nekilnojamojo turto mokesčio, Žemės mokesčio ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymuose.
