Deja, po daugiau nei dešimt metų gyventojams tenka nusiimti rožinius akinius – valdžia jau ruošia naują pensijų reformą, kartu pripažinusi, kad antros pakopos pensijų fondai neveikia. Tai iliustruoja ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruošta senatvės pensijų skaičiuoklė.
Kol kas valdžios atstovai konkrečiai nesako, kas nutiks su antroje pakopoje žmonių sukauptais pinigais. Tik prasitariama apie galimybę norintiems pereiti į trečios pakopos pensijų fondus ir toliau kaupti papildomai savo lėšomis arba grįžti į „Sodrą“.
„Tikrai bus peržiūrėta antros pakopos pensijų sistema, tikrai ji nebus naikinama jokiu būdu, mes tik turėsime padaryti mechanizmą, kaip pasielgti su tais žmonėmis, kurie gauna mažas pajamas, kaupia pensijų fonde ir sulaukę pensinio amžiaus nesukaups tiek, kad galėtų įsigyti tą vadinamą anuitetą. Jie tiesiog gaus vienkartinę 1,5 tūkst. ar 2 tūkst. išmoką, mažą „Sodros“ pensiją ir po to vėl ateis su ištiesta ranka prašyti socialinės paramos.
Kokį mechanizmą mes pasirinksime – ar reikės pareikšti valią tiems, kurie lieka, ar tiems, kurie išeina – dar nėra apsispręsta, bet tokia galimybė bus sudaryta“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Vis dėlto ekonomistė Rūta Vainienė nesutinka su tokiais politiko argumentais ir komentuoja, kad politikams kažkodėl nepatinka, kad pensininkai gaus vienkartinę išmoką, nors šie ją galėtų panaudoti taip, kaip patys susiplanuotų.
„Štai penkiasdešimtmetis, gaunantis 400 eurų ant popieriaus, ir pasirinkęs neprimokėti iš savo kišenės, kaupdamas vos 2 procentus, vis viena gali tikėtis vienu euru didesnės pensijos. Kitaip tariant, iki pensijos jis sukauptų apie 3,5 tūkstančio eurų, gautų juos kaip vienkartinę išmoką ir galėtų atsidėti juodai dienai, taisyti dantis ar po truputį naudoti vaistams. Politikams nepatinka ir ši vienkartinė išmoka (nors pavyzdžiui Jungtinė Karalystė atsisako privalomo anuiteto). Baiminamasi, kad tūlas pensininkas ją greit išleis, o po to ir vėl ateis su ištiesta ranka. Štai ir vėl, kaip kokia pavasarinė žolė, prasimuša amžinas valdžios nepasitikėjimas žmonėmis. Jiems ir pensininkas – lyg išlaidus vaikas ar asocialus asmuo“, – valdžios atstovų pasisakymus savo komentare LRT radijui kritikavo R. Vainienė.
Kaip atrodys pensija
Internetiniame puslapyje pensijuskaiciuokle.lt gyventojai gali pasitikrinti, kokia pensija jų laukia senatvėje pagal dabartinį modelį.
Pasirinkus gimimo datą, lytį, uždirbamą atlyginimą, vidutinę realią metinę fondo grąžą, darbo stažo pradžią, kada prisijungėte prie antros pakopos kaupimo ir nurodę, ar kaupiate tik sodrine lėšų dalimi, ar prisidedate ir papildomai pagal „2+2+2” sistemą, galite išvysti, kiek išėjus į pensiją sieks jūsų išmoka.
Rezultatai nedžiugina: į antros pakopos fondus nukreipiant tik iš „Sodros“ gaunamą dalį (neprisidedant pačiam 2 proc.) pensija gali skirtis vos 4 eurais per mėnesį arba net visai nesiskirti nuo tos, kurią gyventojas gautų nekaupdamas antroje pakopoje.
Pavyzdžiui, jei 30 metų moteris „ant popieriaus“ gauna 750 eurų (apie 580 eurų) į rankas, o dirbti pradėjo nuo 22 metų, jos „Sodros“ pensija pagal skaičiuoklę siektų 329 eurus.
Jei moteris pradėjusi dirbti iškart pasirašė ir antros pakopos kaupimą, tačiau prisideda prie jo tik iš „Sodros“ pervedamais 2 proc., jos pensija iš viso sieks 337 eurus, arba tik 8 eurais daugiau.
Jei ji kaupia antros pakopos pensijų fonde prisidėdama papildomai 2 proc. nuo savo atlyginimo, jos pensija sieks 404 eurus arba 75 eurais daugiau nei moteris nekauptų antros pakopos fonde.
Paimkime kitą pavyzdį. Ta pati moteris su tokiu pačiu darbo stažu, tačiau uždirba 1200 eurų „ant popieriaus“ (apie 912 eurų į rankas). Tokiu atveju pensijų skaičiuoklė rodo, kad jos pensija mokant tik „Sodrai“ sieks 426 eurus. Jei ji kaups antros pakopos pensijų fonde papildomai neprisidedant, jos pensija bus 440 eurų arba 14 eurų per mėnesį daugiau nei nedalyvaujant antros pakopos sistemoje.
Čia verta paminėti, kad 2 proc., kuriuos galima pervesti į antros pakopos pensijų fondą, per mėnesį nuo 1200 eurų atlyginimo sudaro 24 eurus.
Jei ji prisideda prie savo kaupimo papildomai („2+2+2“ sistema), jos pensija sieks 527 eurus arba 101 euru daugiau nei neprisijungus prie antros pakopos kaupimo.
Daug liūdnesnė situacija matyti, jei pažiūrime į 40 m. vyrą, kuris gauna 750 eurų „ant popieriaus“.
Tokiu atveju pensijų skaičiuoklė rodo, kad sulaukęs pensijos vyras iš „Sodros“ gautų 329 eurų atlyginimą nedalyvaudamas antros pakopos kaupime.
Jei skaičiuoklėje pasirenkama, kad jis antros pakopos kaupime dalyvauja minimaliai, jo pensija sudarys lygiai tiek pat – 329 eurus.
Jei vyras prisideda papildomai, jo pensija turėtų siekti 375 eurus arba 46 eurais daugiau nei nekaupiant antros pakopos pensijų fonde.
Primename, kad 2013 m. šią skaičiuoklę parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos bankas, „Sodra“, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos. Esą tai padaryta tam, kad kiekvienas asmuo galėtų pasiskaičiuoti, kokią pensiją jis gali gauti pasirinkęs vieną iš galimų būdų.
Kritikuoja skaičiuoklę ir įvykusius pokyčius
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys teigė, kad anksčiau paminėti nedžiuginantys pavyzdžiai yra pakeistų planų ir sudarytos skaičiuoklės padarinys.
Pensijų fondus atstovaujantis specialistas tikino, kad dalyvavimas antros pakopos pensijų sistemoje vis vien naudingas.
„Esminis dalykas yra tas, kad iš pradžių buvo planas, kad į antros pakopos pensijų fondus bus pervedama po 5,5 proc.“, - pirmą priežastį, kodėl skaičiuoklės rezultatai gali nedžiuginti, įvardijo pašnekovas.
Kaip antrą argumentą, kodėl dalyvaujant antros pakopos sistemoje pensija gali ne tiek jau ir daug skirtis nei dalyvaujant tik „Sodros“ sistemoje, Š. Ruzgys įvardijo skaičiuoklėje nurodytas fondų prieaugio grąžos reikšmes. Skaičiuoklė leidžia pasirinkti didžiausią prieaugį – 2,5 proc. Tuo metu Š. Ruzgys teigia, kad jis rinkose siekia 5-6 proc., jei investuojama į akcijų rinkas.
„Pradedant įgyvendinti antros pakopos sistemą visi buvo sutarę, kad toks pajamingumas ir bus. Tokiu atveju uždirbama proporciškai daug daugiau nei sumažėja gyventojo sodrinė pensija. Kadangi skaičiuoklėje tas skaičius nedidelis, žinoma, skirtumas neatrodo labai didelis“, – aiškino pašnekovas.
Š. Ruzgys įsitikinęs, kad antros pakopos sistema vis dar veiksminga, žinoma, jos efektyvumas būtų buvęs didesnis, jei valdžia per 2008 m. nebūtų kaip reikiant sumažinusi procentinės dalies, kuri patenka į antros pakopos pensijų fondus.
„Dar reikia pagalvoti apie tai, kad kalbant apie didesnes pajamas gaunančius asmenis įmokoms į antros pakopos fondus nėra lubų, kai „Sodros“ pensijai lubos yra. Tokie žmonės gali jausti didesnį socialinį teisingumą, nes jie antroje pakopoje kaupia daugiau, o iš valstybės gaus tik tiek, kiek politikai nustatys“, – kalbėjo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas
Š. Ruzgys taip pat pridėjo, kad antros pakopos fonduose sukauptos asmens lėšos gali būti paveldimos, asmeniui mirus.
