Pristatydamas Vyriausybės programos įgyvendinimo planą premjeras S. Skvernelis teigė, kad artimiausiu metu bus peržiūrėta antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema, nes ji esą neefektyvi.
Jis ramino, kad antroji pakopa naikinama nebus, bet užsiminė apie galimą sujungimą su trečiąja pakopa, kai darbuotojai savanoriškai pensijai kaupia patys, be valstybės paramos.
„Tikrai bus peržiūrėta antros pakopos pensijų sistema, tikrai ji nebus naikinama jokiu būdu, mes tik turėsime padaryti mechanizmą, kaip pasielgti su tais žmonėmis, kurie gauna mažas pajamas, kaupia pensijų fonde ir sulaukę pensinio amžiaus nesukaups tiek, kad galėtų įsigyti tą vadinamą anuitetą.
Jie tiesiog gaus vienkartinę 1,5 tūkst. ar 2 tūkst. išmoką, mažą „Sodros“ pensiją ir po to vėl ateis su ištiesta ranka prašyti socialinės paramos. Kokį mechanizmą mes pasirinksime – ar reikės pareikšti valią tiems, kurie lieka, ar tiems, kurie išeina – dar nėra apsispręsta, bet tokia galimybė bus sudaryta“, – sakė premjeras.
Pensijų sistemos kaupimo pertvarka planuojama 2018 m., bet darbų pradžia numatoma jau šiemet.
Kiek žmonių tai palies?
Pastarąjį kartą rinktis pensijų kaupimo būdą buvo galima 2013 m. Tada 24 tūkst. gyventojų kaupimą sustabdė ir „grįžo“ į „Sodrą“, rodo jos pačios skelbiami duomenys. Jų sukauptas turtas liko pensijų fonduose. Kai šie žmonės sulauks pensinio amžiaus, jiems priklausanti turto dalis bus parduota, o gauti pinigai – grąžinti.
Daugiau kaip 400 tūkst. gyventojų anuomet nusprendė kaupti pensiją mokėdami pensijų įmoką savo lėšomis ir gauti papildomą pensijų įmoką iš valstybės biudžeto lėšų.
Taigi, šie gyventojai kaupia maksimaliai, pagal formulę 2+2+2 (po 2 proc. iš „Sodros“ įmokų, valstybės biudžeto ir paties kaupiančiojo lėšų). Panašu, kad taip kaupiantys asmenys gali būti ramūs – jiems tikriausiai nieko daryti nereikės.
Vis dėlto 684 tūkst. gyventojų 2013 m. nedarė nieko. Iki šiol jie kaupia minimaliai – tik po 2 proc. „Sodros“ įmokų. Būtent šiems gyventojams gali tekti rinktis arba maksimalų kaupimą, arba jo sustabdymą.
Pernai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai DELFI komentavo, kad kaupiantiems pensijų fonduose „Sodros“ pensijos individualioji dalis mažėja 22 proc. Dėl to ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neseniai teigė, kad daliai gyventojų neapsimokėjo sprendimas minimaliai kaupti pensijų fonduose.
Kas bus su minimaliai kaupiančių pinigais
Sprendžiant iš S. Skvernelio pasisakymų, būsima pertvarka ir siekiama atstatyti tokių gyventojų „sodrines“ pensijos praradimus. Tačiau jeigu jiems bus suteikta teisė gauti atstatytą senatvės pensiją, kas bus daroma su jų iki reformos sukauptu turtu pensijų fonduose?
Šį klausimą DELFI uždavė Socialinės apsaugos ir darbo, taip pat Finansų ministerijai. Atsakydamas į jį, pirmosios Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas pacitavo Vyriausybės programos įgyvendinimo planą apie pensijų sistemos tobulinimą ir pridūrė tik tiek:
„Nagrinėjant tobulinimo klausimus bus svarstomi ir galimi pensijų kaupimo sistemos pakeitimai bei būdai, kaip paskatinti profesinių pensijų kaupimą“.
„Priklausys nuo žmogaus pasirinkimo. Jei jis nuspręs savo lėšomis prisidėti ir kaupti papildomai, tuomet bus kaupiama 6 proc. (2+2+2). Pasirinkus grįžimą į „Sodrą“, bus atstatomi „Sodros“ įsipareigojimai“.
Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį interviu naujienų agentūrai BNS pasakojo, kad tokiu atveju pensijų fonde sukauptos žmogaus „lėšos būtų grąžinamos į „Sodrą“.
Primename, kad pensijų fonduose kaupiami ne pinigai. Į jų valdymo įmones pervestos lėšos verčiamos apskaitos vienetai, kurie parodo, kokią dalis fondo valdomų vertybinių popierių asmeniui priklauso.
Ekonomistas Raimondas Kuodis yra ne kartą pastebėjęs, kad ateityje pensijų fondų turto vertė priklausys nuo to, kiek bus pirkėjų, norinčių nusipirkti jų valdomus vertybinius popierius. Jei pirkėjų bus mažai, o vertybinių popierių daug, tada jų rinkos kaina bus mažesnė. Esą fonduose kaupiami ne duonos kepalai, taigi, neaišku, kiek jų galės nusipirkti žmogus, gavęs fonduose sukauptą turtą.
Pensijų fondai – už naują galimybę
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys atsargiai vertino Vyriausybės užmojus dėl kaupimo pertvarkos, antrosios ir trečiosios pakopos sujungimo.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad kiekvienoje pakopoje esančio turto teisinis statusas yra skirtingas, tad tiesioginis pakopų jungimas teisiškai, ko gero, sunkiai įsivaizduojamas.
Be to, III pakopoje lėšos yra jau apmokestintos ir skirtos savanoriškam kaupimui arba įvykus nenumatytiems atvejams, pvz. netikėtai atsitikus nelaimei. II pakopoje lėšos kaupiamos asmens poreikiams sulaukus pensijos, t. y. tam tikras gerovės pasidalijimo tarp kartų mechanizmas.
„Pasisakome už galimybę žmonių, kurie nepasinaudojo 2+2 mechanizmu, dar kartą atsiklausti, pagal kokią formulę jie nori kaupti savo būsimai pensijai, nes yra nemaža dalis tokių, kurie dėl nežinojimo ar informacijos trūkumo šiuo metu nekaupia maksimaliai, tačiau norėtų tą daryti.
Tuo pačiu, norime pabrėžti, kad nemažai nepasirinkusių primokėti savo lėšomis dar 2013 m. svarstė ir pasirinko būtent tokį tolimesnį pensijų kaupimą, t.y. toliau kaupti su įmoka iš „Sodros“ mokesčių. Todėl jų pasirinkimo ignoruoti negalime“, – komentavo Š. Ruzgys.
Jo įsitikinimu, kaupti naudinga absoliučiai daugumai žmonių, taip pat ir valstybei, nes šios lėšos esą efektyviau veiks nukreiptos į valstybės finansinės naštos mažinimą ateityje, kai dirbančiųjų skaičius dėl visuomenės senėjimo problemų drastiškai sumažės.
„Deja, dabartinė sistema gali nebeveikti dėl kardinaliai pasikeitusios demografinės situacijos. Atitinkamai būsimiems pensininkams tektų dar labiau susiveržti diržus, lyginant su šios dienos senjorais.
Suprasdami sudėtingą dabartinių pensininkų padėtį vis dėlto laikomės pozicijos, kad atskirų visuomenės grupių interesai neturėtų būti išskiriami, prioritetizuojami“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, be 594 tūkst. senatvės pensiją gaunančių senjorų dar beveik antra tiek (455 tūkst.) gauna našlių ir našlaičių, netekto darbingumo ar invalidumo pensijas.
„Prisiminkime, kad juos visus išlaiko dabar dirbantys žmonės, kurių pačių pensijų perspektyvos yra miglotesnės, nes pensininkų ir dirbančiųjų santykis keisis pastarųjų nenaudai. Bandymas dabar įkišti ranką į vaikų ar anūkų kišenę tiesiog nuskriaus jaunesnę kartą, kuri pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo bando savimi pasirūpinti pati“, – svarstė asociacijos vadovas.
Jo teigimu, valstybės pervedimai į II pakopos pensijų fondus per metus sudaro vos daugiau kaip 150 mln. eurų.
„Sutikime, kad tokia suma šalies pensininkų gerbūvio iš esmės nepagerins. Šios lėšos efektyviau veiks nukreiptos į valstybės finansinės naštos mažinimą ateityje, kai dirbančiųjų skaičius dėl visuomenės senėjimo problemų drastiškai sumažės“, – siūlė pensijų fondų atstovas.
Jo nuomone, sprendžiant dėl pokyčių, pirmiausiai reikėtų įvertinti, kokie asmenys galėtų grįžti į „Sodrą“ ir diskutuoti, kokiomis sąlygomis jie galėtų tą padaryti.
