Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje apie šias lengvatas kalbėjo Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušra Maldeikienė.
„Šiuo metu aštrus klausimas yra ūkininkų mokami mokesčiai. Klausimas ypač aštrus, nes apima gyventojų grupę, kuri yra ne tik pasiturintys, bet labai turtingi“, – kalbėjo politikė.
Ji stebėjosi, kai kai kurie didelius ūkius ir daug žemės valdantys Seimo nariai viešai teigia nenusišalinsiantys nuo jiems taikomų mokestinių lengvatų svarstymo.
A. Maldeikienės teigimu, tyrimai rodo, kad mokestinės lengvatos didžia dalimi atitenka stambiems ūkininkams:
„Ir dėl to Lietuvoje labai ryškiai stebima ūkių stambėjimo tendencija. Šitie ūkiai, kurie gauna ir dideles Europos dotacijas labai dažnai, jie iš tikrųjų yra apmokestinami proporcingai labai mažai“.
Pvz., sprendžiant iš kai kurių parlamentarų deklaracijų, jų faktiškai sumokamų mokesčių tarifas vos viršija 1 proc. nuo visų jų deklaruotų pajamų.
Politikė pripažino sulaukianti pastabų, kad reikėtų atskirti ūkio pajamas nuo paties ūkininko asmeninių pajamų.
„Pirma, tai tikriausiai ne visa tiesa. Ir dabar niekas nedraudžia ūkininkui tvarkingai ir gražiai deklaruoti savo gautų pajamų ir pelno. Iš tikrųjų ūkininkas gali pasisamdyti buhalterį ir gali šitą labai aiškiai atskirti“, – į priekaištus atsakė Seimo narė.
Kita vertus, anot jos, ūkiai, kurių pajamos iki 600 Eur/mėn. praktiškai jokių mokesčių nemoka.
Be to, visi ūkininkai, kaip ir gyventojai vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, deklaruoti savo pajamas ir pasinaudoti numatyta nuostata, kad 30 proc. šių veiklos pajamų yra neapmokestinama. Arba jie gali atimti visas sąnaudas ir tik tada apmokestinamas gautas rezultatas.
Anot politikės, tyrimai rodo, kad iš tikrųjų kai kuriose šalyse ūkininkai turi mokestinių lengvatų, tačiau tose šalyse jiems taikomas ne 5 proc., o, pvz., 40 proc. mokesčių tarifas.
„Mūsų visa visuomenė turi suprasti, kad ne kokia nors šventa dvasia ūkininkams duoda lengvatas, o tie patys mokytojai, tie patys gydytojai, kurie 12 metų mokosi, jie iš tikrųjų leidžia tam tikroms grupėms gerai gyventi.
Kas Lietuvoje nesuvokiama, kad Lietuvoje lengvatos yra ne gero charakterio bruožas, o kažkas už jas sumoka. Man atrodo, ir aš gana griežtai tos koncepcijos laikysiuosi, kad mokėti valstybės smegenimis už tai, kad pavalgytum, nelabai verta“, – žadėjo pranešėja.
Ji atkreipė dėmesį į valstybinio audito ataskaitą, iš kurios paaiškėjo, jog daugelis tirtų ūkininkų dirbtinai pablogina savo veiklos rezultatus, kad susimažintų mokestines prievoles – Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei mokėjimų agentūrai ūkininkai pateikia skirtingus duomenis apie ūkininkavimo rezultatus.
„Taigi, jie ne tik atėjo ne į tą baliuką <...>, bet prieš tai dar vaidino nabagėlius“, – apie neteisingai pajamas ir pelną deklaruojančius ūkininkus kalbėjo ekonomistė.
„Ką aš noriu pasakyti ir kas yra esminė žinia: niekas čia nekovoja nė su ūkininkais, nė su niekuo. Tiesiog vieną kartą šioje šalyje turime suprasti, kad niekas iš niekur neatsiranda. Ir jeigu kažkas kažko nesumoka, tai mūsų viešosios paslaugos yra prastesnės.
Ir jeigu kažkas sugeba ateiti į visuomenės gyvenimą prie jo prisidėdamas mažai, tai už tai kažkas kitas moka. Ir tie, kas moka, dažniausiai mūsų šalyje, deja, yra aukštas kvalifikacijas turintys viešojo sektoriaus darbuotojai. Bibliotekininkai, kurių algos, kurių algos tokios kosmiškai mažos, kad gėda pasakyti, universitetų dėstytojai, kurių atlyginimai, beje, mažesni nei mokytojų, tie patys mokytojai, gydytojai ir daugybė kitų žmonių“, – paaiškino A. Maldeikienė.
Ji taip pat stebėjosi, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys moka 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, o daugelis jo neturinčių ūkininkų – 5 proc.
Politikė svarstė, kad Lietuvoje apskritai daugelį metų gyvavo daugybė mokestinių lengvatų skirtingoms gyventojų grupėms.
„Mes vaidiname kad turime mokesčių sistemą, bet jos neturime. Mes turime didelį chaosą“, – Lietuvos mokesčių sistemos būklę įvertino ekonomistė.
Paklausta, ką turėtų daryti politikai, patys gaunantys pajamų iš žemės ūkio veiklos (pvz., R. Karbauskis), ji sakė:
„Ponas Karbauskis sakė, kad nusišalins, apie tai pranešė žiniasklaida. Bet aš neradau jokio šaltinio. Ir labai palaikau šį dalyką, be abejo jie turi nusišalinti“.
Ką sako ūkininkai
Antradienį Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija išplatino jos prezidiumo viešą pranešimą.
„Prezidiumas, išnagrinėjęs ir įvertinęs viešoje erdvėje paskleistą informaciją apie tai, kad ūkininkai ar apskritai žemdirbiai yra aptekę mokesčių lengvatomis ir mažai sumoka į biudžetus, ją vertina kaip neišsamią ir ekonominei bei socialinei žemdirbių padėčiai neadekvačią, visuomenę klaidinančią, dirbtinai išpūstą dėl vieno ar kelių ūkininkaujančių elgesio“, – rašoma jame.
Prezidiumas esą turi išsamią informaciją pagal 319 žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių pateiktas metines oficialiosios statistikos ataskaitas, kiek ir kokių mokesčių, įmokų jos kasmet sumoka. Jos 2015 m. naudojo 277,8 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (tai 9,7 proc. visų ūkių ploto) ir jose buvo 9,8 tūkst. darbuotojų. Jos ir jų darbuotojai pagrindinių rūšių mokesčių ir įmokų socialiniam bei sveikatos draudimui sumokėjo 40 mln. eurų. 1 ha jų teko po 144 eurus, 1 darbuotojui – po 4074 eurus (per mėn. – 339 eurus).
„Prezidiumas mano, kad visų žemdirbių kaltinimas, nepaskelbiant oficialių duomenų, kiek ir kokių mokesčių sumoka ūkiai pagal jų kategorijas, kelia daug abejonių tai darančiųjų noro stiprinti valstybę nuoširdumu. Daugiau priešingai – sukelti sumaištį, susipriešinimą tarp visuomenės grupių, net ir tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų“, – rašoma pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad Žemės ūkio bendrovės, kaip juridiniai asmenys, moka to paties dydžio mokesčius ir įmokas, kaip ir kitų verslo sričių subjektai.
Didžiąją dalį išlaidose sudaro įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui bei gyventojų pajamų mokesčiui. Bendrovės socialiniam ir sveikatos draudimui moka 30.98 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo.
9 proc. privaloma tvarka išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo pensijai ir sveikatos draudimui. Tai sudaro jau 40 proc. nuo darbo apmokėjimo fondo. Tokio pat dydžio įmokas moka daugelis kitokio verslo įmonių. Ir dar gyventojų pajamų mokestis – 15 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo – taip pat, kaip ir kitų ūkio šakų įmonėse.
Taigi, bendrovės administracija, norėdama darbuotojui į rankas sumokėti bent 450 eurų per mėnesį, turi padaryti per 718 eurų išlaidų. Tai didelė našta, kuri tiesiogiai veikia žmonių suinteresuotumą dirbti kaime ir Lietuvoje.
„Bendrovės moka 5 proc. pelno mokestį. Tai vienintelė lengvata, lyginant su kitų ūkio šakų įmonėmis. Tačiau tai įtvirtinta įstatymuose, siekiant sušvelninti ES BŽŪP skirtumų naujosioms šalims pasekmes. Pastaraisiais metais dėl kainų ir rinkų bendrovių pelnas iš veiklos sumažėjo iki minimumo, o daugelis bankrutuotų, jei nebūtų ES paramos pajamoms palaikyti“, – rašoma pranešime.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kurios gretose yra nemažai ūkininkų, pirmininkas Ramūnas Karbauskis ne kartą viešai yra teigęs, kad sutiktų su mokestinių lengvatų ūkininkams panaikinimu su viena sąlyga.
Tai yra, jeigu Lietuvos ūkininkams būtų skiriama tokio paties dydžio Europos Sąjungos parama kaip ir kitų šalių, pvz., Prancūzijos, ūkininkams.
