Tačiau investuotojas ir buvęs Ukrainos vyriausybės ministras Aivaras Abromavičius tikina, kad Lietuva turėtų ne lygiuotis ir bandyti aplenkti Estiją, o geriau būti žingsniu priekyje ir mokytis iš Švedijos. Savo įžvalgomis lietuvis dalijosi Vadovų konferencijoje „EBIT“.
„Prieš tris savaites buvęs Estijos premjeras Taavi Roivas savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad per dvi minutes užpildė praėjusių metų mokesčių deklaraciją ir tai padarė išmaniuoju telefonu bepusryčiaudamas. Aš pasidalinau šia žinute ir parašiau, kad Estija jau gyvena 22-ame šimtmetyje. Pats su siaubu žiūriu į balandžio 1 d., kai kartu su keliais šimtais buvusių ir esamų valdininkų turėsime pateikti deklaracijas už praėjusius metus. Grįžęs šeštadienį į Kijevą ruošiuosi likusias dvi su puse savaitės šiam „malonumui“ pašvęsti“, – konferencijoje kalbėjo svečias.
A. Abromavičius pabrėžė, kad šie Estijos politiko žodžiai pasauliui pasiuntė dvi svarbias žinias: Estija yra viena iš technologiškai pažangiausių valstybių, o kartu parodė, kad Estijos valdžios žmonės moka pardavinėti savo šalį.
„Manęs paprašė pakalbėti apie tai, ką verslas galėtų padaryti, kad galėtume susilyginti su estais. Išvada, kad mes nesame už estus niekuo mažiau pranašūs, todėl svajonė susilyginti ar juos aplenkti gali būti per žemai keliama kartelė“, – kalbėjo pranešėjas.
A. Abromavičiaus nuomone, mokytis Lietuva turėtų ne iš estų, o iš skandinavų. Pats buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Švedijoje pragyveno septynerius metus, Estijoje – šešerius, o Ukrainoje gyvena aštuonerius.
Iš ilgų metų patirties gyvenimo ir darbo užsienyje jis į Lietuvą atvežė keletą pastebėjimų apie verslo kultūros skirtumus Skandinavijoje ir Lietuvoje.
„Pirma – hierarchija. Net estai sako, kad tarp lietuvių ir estų verslininkų skirtumų nėra, tik Lietuvoje verslininkai 20 metų vyresni nei estų. Kaip suprantu apvalius geležinkelius ir sutvarkius urėdijas priartėsime prie estų verslininko vidutinio amžiaus“, – ironizavo politikas.
Pasak jo, tiek estų, tiek švedų verslininkams į akis krenta lietuviškas verslo valdymas, paremtas vertikalia hierarchija.
„Šis dalykas būdingas ir valdžios sluoksniuose. Matomas perdėtas vadovo garbinimas, rankinis valdymo būdas. Tai tikrai nėra šiuolaikiškos priemonės. Tai atbaido iniciatyvą, neskatina inovacijų. Kai vadovas viską už visus geriau žino, jam reikalingi tik pagalbininkai vykdyti užduotis. Švedijoje viskas sukasi apie bendrą sutarimą“, – aiškino A. Abromavičius.
Konferencijos pranešėjas prisiminė 1999 m., kai darbinosi vienoje įmonėje Švedijoje fondų valdytoju. Įmonėje buvo apie 15 darbuotojų ir į komandą jis nebuvo priimtas tol, kol su visais darbuotojais nepabendravo ir visų bendru sutarimu nebuvo pakviestas dirbti.
„Kreiptis į vadovą vardu, sėdėti šalia korporatyviniame vakarėlyje prie stalo, o gal ir pirtyje yra neįkainojama. Supranti, kad dirbi šaunioje aplinkoje su nuostabiais žmonėmis. Galbūt taip nukenčia sprendimo greitis, bet jis kartu yra priimamas apgalvotai“, – kalbėjo A. Abromavičius.
Dar vienas bruožas, kurį lietuvis mato vyraujantį skandinaviškame versle, – atvirumas pasauliui, naujovėms ir smalsumas.
„Švedų karjeros pradžia kitokia. Švedijoje savo filialus turi daugybė tarptautinių kompanijų, todėl jau karjeros pradžioje darbuotojai susipažįsta su tarptautiniu kompanijos požiūriu. Dėl to ir turime švedus, danus ir olandus geriausiai kalbančius angliškai, kur ši kalba nėra gimtoji“, – pastebėjo pranešėjas.
Pasak jo, švedų kraujyje įrašyta stebėti visada naujausias madas ir nuo jų neatsilikti.
„Ką daryti? Skaityti, mokytis ir važinėti po pasaulį. Į savo įmones kviesti į stebėtojų ar patarėjų tarybas skandinavus“, – patarinėjo A. Abromavičius.
Kaip dar vieną labai svarbų švedų bruožą renginio svečias į įvardijo reputaciją: „Prarasta reputacija Švedijoje, tai ne tik prarasti kolegos, bet ir prarastas socialinis ratas: tavęs nebekvies į konferencijas, vengs draugai“.
Dar viena taisyklė, kurios laikosi švedai, pasak A. Abromavičiaus, – niekada į viešumą nekelti akcininkų kivirčų.
„Švedai tiki, kad bet kokiame sandoryje abi pusės gali likti patenkintos. Mūsų šalyje ir slaviškose valstybėse neretai galvojama, kad gali laimėti tik vienas. Jei tu laimėsi, tai aš pralaimėsiu, todėl galima apgaudinėti“, – savo pastebėjimais dalijosi lietuvis.
Taip pat, A. Abromavičiaus nuomone, negalima pamiršti socialinės atsakomybės: įmonei neužtenka tiesiog diegti naujausias technologijas, bet pamiršti įmonės valdymo naujovių ar socialinių iniciatyvų.
„Ir čia Švedijoje neretai valstybinės įmonės net lyderiauja prieš privačias“, – patikino A. Abromavičius.
Pasimokyti iš švedų verslininkų pranešėjas siūlo ir kalbant apie gyvenimo būdą: „Dar kas krenta į akis Švedijoje – sveikas gyvenimo būdas. Paskutinė tendencija šioje šalyje tarp aukšto lygio vadovų – stebėti, ką valgai“.
