Seime jau užregistruotos tai numatančios Žemės įstatymo pataisos, įtvirtinančios valstybinės žemės patikėjimo teisės ir su tuo susijusių funkcijų perleidimą iš NŽT šalies savivaldybėms.
Siūloma nustatyti, kad būtent savivaldybės administruotų ir tvarkytų savo ribose esančią valstybinę žemę, iš NŽT perimant įstrigusią žemės grąžinimo procedūrą, taip pat - nuomos, pardavimo ir žemės perleidimo panaudos pagrindais klausimus.
„Permainų priplėkusioje NŽT reikėjo seniai, bet pasikeitusi įstaigos vadovybė ir nauja Vyriausybės jų neatnešė. Matome, kad šios tarnybos įkaitais toliau tampa paprasti piliečiai, verslas, pačios šalies savivaldybės.
Dėl aplaidžios ar galimai nusikalstamos NŽT veiklos valstybei gresia milijoniniai ieškiniai. Todėl siūlau paprastą sprendimą - grąžinti su valstybine žeme susijusių sprendimų priėmimą į savivaldybių rankas, žinoma, prieš tai užtikrinant, kad jie būtų maksimaliai skaidrūs ir vieši. Savivaldybės dirbs sparčiau, efektyviau ir mažesniais kaštais", - sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, įstatymo pataisų iniciatorius S. Gentvilas.
Seimo nario teigimu, priėmus Žemės įstatymo pataisas savivaldybėms atsivertų galimybės paspartinti žemės grąžinimo procedūras.
Pasak parlamentaro, valstybė taip pat sutaupytų lėšų naikindama išsikerojusį biurokratinį aparatą - NŽT ir jos padaliniuose dirba per 950 darbuotojų, kurių dalis dubliuoja savivaldybių žemėtvarkininkų pareigas. S. Gentvilo teigimu, po pertvarkos ilgainiui sutrumpėtų procedūrų dėl žemės derinimo terminai, nes nebereikėtų atskirai kreiptis į NŽT.
Liberalai dar pernai gruodį kreipėsi į Žemės ūkio ministrą Bronių Markauską, prašydami NŽT funkcijas kuo greičiau perduoti šalies savivaldybėms.
