Šiuo metu Lietuvoje taikomas 310 eurų mėnesinis neapmokestinamasi pajamų dydis (NPD). Dar po 200 eurų per mėnesį papildomo NPD pritaikoma už kiekvieną auginamą vaiką.
Tiesa, jei vaiką žmogus augina ne vienas, tada 200 eurų dalinami iš dviejų, tad jo atlyginimui tenka 100 eurų PNPD.
Galima paskaičiuoti, kad bendra NPD suma 380 eurų minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) gaunančiam ir šeimoje vieną vaiką auginančiam asmeniui yra 410 eurų. T.y. ji 30 eurų viršija gaunama algą.
Šis neišnaudotas potencialas galėtų būti panaikintas įgyvendinus mokesčių nuo atlyginimo pertvarką, kuri numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Kelių žingsnių planas
Plane numatyta įvertinti galimybę ir, nustačius tikslingumą, perkelti dalį darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų (įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas) darbuotojui, taip pat sujungti gyventojų pajamų mokestį ir dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Šį darbą turėtų atlikti Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, o jo galutinis terminas – 2019 metų pabaiga.
Kaip DELFI pasakojo finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė, numatoma konsoliduoti darbdavio ir darbuotojų „Sodros“ įmokas ir jas perkelti į darbuotojo pusę, atitinkamai šiuo metu darbdavio mokamomis „Sodros“ įmokomis padidinant darbuotojo atlyginimą iki mokesčių.
Realiai tai atrodytų taip: 1 tūkst. eurų „ant popieriaus“ gaunantis asmuo po pertvarkos „ant popieriaus“ gautų apie 1,3 tūkst. eurų, tačiau jam „į rankas“ išmokama suma nepakistų.
„Atsižvelgiant į tai, kad bazinę pensiją planuojama finansuoti iš valstybės biudžeto, nuoseklu „Sodros“ tarife palikti tik draudiminę dalį, t.y. ta dalimi, kuri šiuo metu skiriama bazinei pensijai finansuoti, sumažinti „Sodros“ įmoką ir atitinkamai įtraukti ją į gyventojų pajamų mokesčio tarifą“, – planą aiškino D. Brasiūnaitė.
Jos teigimu, atlikus tokius žingsnius, bendra mokesčių naštą išliktų nepakitusi, tačiau tai sudaro erdvę toliau nuosekliai didinti NPD.
DELFI primena, kad NPD taikomas gyventojų pajamų mokesčiui. Iki 380 eurų (MMA) jis taikomas pilna apimtimi – 310 eurų.
Daugiau uždirbantiems asmenims NPD taikomas pagal tokią formulę: NPD = 310 – 0,5 x (darbo užmokestis – MMA). Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 1 tūkst. eurų „ant popieriaus“, jo NPD bus lygus nuliui.
„Šiuo metu darbdavio mokamomis „Sodros“ įmokomis išaugtų bazė, kuriai taikomas NPD, be to, NPD būtų skaičiuojamas pritaikius naująjį GPM tarifą (į kurį, kaip minėta, įeitų iš dabartinio „Sodros“ tarifo perkelta įmokos dalis, kuriai šiuo metu NPD netaikomas)“, – sakė D. Brasiūnaitė.
Galima paskaičiuoti, kad po mokesčių nuo atlyginimo pertvarkos dabar 380 eurų (MMA) uždirbančio asmens alga „ant popieriaus“ būtų beveik 500 eurų.
Logiškas sprendimas
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sakė, kad darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ ir PSD įmokų sujungimas atveria naudą ta prasme, kad vėl galima žaisti per NPD.
„Jei „bruto“ alga padidėja maždaug trečdaliu, iškart galima vėl tai daryti. MMA alga „ant popieriaus“ būtų 500 eurų ir NPD vėl galima didinti. Tai yra vienas iš sprendimo būdų, kuris yra labai logiškas ir kurio ilgai laukėme“, – kalbėjo jis.
Ekonomistas pridūrė, kad darbuotojo ir darbdavio dalių sujungimas atvertų kelią ir kitoms reformoms, kurios mažintų šešėlines pajamas, didintų jų surinkimą.
„Kitas variantas kaip galima didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų algas yra kelti MMA. Tačiau to nenorima daryti, nes pastaruoju metu šis dydis labai sparčiai kilo ir čia kyla nepasitenkinimas iš darbdavių, yra noras, kad MMA didėtų panašiai kaip vidutinis darbo užmokestis“, – svarstė T. Povilauskas.
Jis kiek abejojo Vyriausybės nusistatytų terminu – 2019 metų pabaiga. Pašnekovo manymu, tai lengvai galima būtų padaryti ir nuo 2019 metų pradžios.
„Galbūt lengva mums pašnekėti, bet tai padaryti iš tikrųjų... Pačioje Finansų ministerijoje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, „Sodroje“, įmonėse – visur reikia pasiruošti, atlikti techninį darbą“, – DELFI sakė T. Povilauskas.
Siūlo nedidinti tarifo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Vytautas Žukauskas DELFI sakė, kad darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ mokesčių sujungimas yra sveikintinas žingsnis mokesčių sistemos skaidrumo link.
„Viena iš teigiamų sujungimo pasekmių tikrai gali būti ta, kad mažiausią atlyginimą pagal darbo sutartį gaunantiems žmonėms atsiras galimybė sumažinti mokesčių naštą ir šiek tiek padidinti jų pajamas. Taip yra todėl, kad įgyvendinus Vyriausybės pasiūlymą šiuo metu darbdavio mokamomis „Sodros“ įmokomis išaugtų bazė, kuriai taikomas NPD. Tačiau labai svarbu, kad šį mažiausiai uždirbančiųjų pajamų didinimo efektą galima pasiekti ir nedidinant dabar galiojančio 15 proc. GPM tarifo“, – komentavo jis.
V. Žukauskas aiškino, kad „Sodros“ mokesčių sujungimą būtina padaryti išlaikant dabartinį 15 proc. GPM mokesčių tarifą.
„Didinti GPM būtų itin žalinga, kadangi GPM mokesčio tarifo didinimas virš dabar galiojančių 15 proc. didintų mokestinę naštą gyventojams. Taip yra todėl, kad nors dirbantieji pagal darbo santykius GPM tarifo didinimo ir nepajustų (mat būtų mažinamas jų mokamas „Sodros“ mokesčio tarifas), tačiau padidinimą pajustų visi kiti, kurie moka GPM.
Padidinus bendrą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, mokesčiai gavusiems pajamų iš turto nuomos ir pardavimo, palūkanų, dividendų. Kartu augtų verslo liudijimo kaina, o padidėjusio mokesčio našta užgultų ir besiverčiančiuosius individualia veikla“, – teigė LLRI viceprezidentas.
Jis sakė, kad siekiant finansuoti bazinės pensijos iškėlimą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą galima būtų palikti dabar galiojantį GPM 15 proc. tarifą, nes dėl „Sodros“ įmokų sujungimo išsiplėtusi GPM bazė padengtų pusę bazinei pensijai reikalingų lėšų.
„Kitai daliai bazinės pensijos perkėlimo finansavimo reiktų ieškoti kitų eilučių valstybės biudžete. Žinoma bazinę pensiją (ar jos dalį) finansuojant iš valstybės biudžeto, nereikia pamiršti sumažinti ir „Sodros“ įmokų tarifo“, – sakė V. Žukauskas.
