Praėjusią savaitę paviešintame Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programos įgyvendinimo plane rašoma, kad bus įvertintas antros pakopos pensijų fondų finansavimo šaltinio pakeitimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (VSDF arba „Sodros“) į valstybės biudžetą tikslingumas.
Už šį pokytį atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), o jį įgyvendinti planuojama iki 2018 metų pabaigos.
Šiuo metu apsisprendusieji dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje dalį socialinio draudimo įmokų, mokamų „Sodrai", nukreipia į savo sąskaitą pasirinktame pensijų fonde. Sulaukę pensinio amžiaus, jie gaus pensiją iš dviejų dalių: iš socialinio draudimo ir iš savo sukauptų lėšų.
Nuo 2016 metų ši sistema veikia pagal formulę 2+2+2, kur 2 proc. sudaro „Sodros“ įmokos, 2 proc. – dalyvio pajamos ir dar 2 proc. – iš valstybės biudžeto.
Jau numatyta, kad nuo 2020 metų „Sodros" įmokos dalis bus 3,5 proc.
Kaip DELFI sakė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Teodoras Medaiskis, pagal tai, kas parašyta Vyriausybės plane, galima suprasti, kad ateityje dabartinės lėšos iš „Sodros“ bus mokamos iš valstybės biudžeto.
Tai reikštų, kad formulė atrodytų taip: 2+4, o nuo 2020 metų – 2+5,5.
Daugiau liktų dabartiniams pensininkams
Pagrindinė tokio pokyčio nauda būtų dabartiniams pensininkams, nes į fondus nuskaitomų darbuotojų sumokamų įmokų dalis liktų „Sodroje“.
Paprastai sakant, būtų daugiau pensijoms mokėti skirtų pinigų.
„Jei visa įmoka liktų „Sodrai“, tai didesnis būtų pensijų finansavimas ir pensijos didesnės, o apskritai viešojo sektoriaus lėšoms pensijos daugiau kainuotų. Būtų padidintas pensijų finansavimas apskritai, jei tai sumokėtų biudžetas“, – aiškino T. Medaiskis.
Tačiau toks sprendimas nėra be priekaištų, nes valstybės biudžetą sudarančius mokesčius moka visi, o pensijas fonduose kaupia tik dalis gyventojų.
Ar tai, kad įmokos į pensijų fondus finansuojamos biudžeto sąskaita yra sąžininga tik „Sodra“ pasikliaunančiųjų atžvilgiu?
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas DELFI sakė, kad šis nesąžiningumas egzistuoja ir dabar, ir dar didesniu mastu.
„Nes dalyvauja ir „Sodra“ savo, t.y. pensininkų pinigais, ir iš valstybės biudžeto su mokesčių mokėtojų pinigais. Klausimas aktualus dabar, aktualus bus pertvarkant sistemą“, – sakė jis.
Per rinkimus buvo konkrečiau
S. Jakeliūnas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės plane iš esmės nėra fiksuota, kas ir kaip bus daroma tobulinant tiek antros, tiek trečios pakopų pensijų fondus.
„Konkrečios priemonės buvo numatytos rinkimų programoje ir aš jas siūliau, dabar Vyriausybė bendriau suformulavo. Vyksta intensyvios diskusijos tarp Seimo ir Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijų. Diskusijos toliau tęsis, po to bus konkretūs siūlymai pradėti viešinti, tariantis su kitomis šalimis, taip pat ir pensijų fondais“, – komentavo jis.
J. Jakeliūnas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų rinkiminėje programoje siūlė įvesti keturių pakopų pensijų sistemą:
1. Pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija iš valstybės biudžeto, finansuojama gyventojų pajamų mokesčiu ir kitomis mokestinėmis įplaukomis.
2. „Sodros“ einamųjų mokėjimų (PAYG) pensija, apskaitos vienetų pagrindu, automatiškai indeksuojama, kurios dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų (su perskirstymo funkcija), be išmokų „lubų“, finansuojama iš PDM (pensijų draudimo mokesčio, kuris atsirastų įvykdžius mokesčių nuo atlyginimo pertvarką).
3. Profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir asmens įmokomis, kurioms nebūtų taikomi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčiai. Šiuo metu i pensijų sistemos grandis nėra išplėtota, todėl skatinsime darbdavius ir darbuotojus naudotis šia galimybe ir teiksime jiems bei asocijuotoms verslo struktūroms ekspertinę ir kitokią paramą.
4. Privati kaupiamoji asmens pensija, apjungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas, finansuojama asmens įmokomis, kurioms būtų taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).
Atsiklaus jau kaupiančių
Vyriausybės plane taip pat numatoma tobulinti antrosios ir trečios pakopos sistemą bei skatinti profesinių pensijų kaupimą. Už tai atsakingos SADM ir Finansų ministerija, o tai padaryti ketinama irgi iki 2018 metų pabaigos.
Tačiau šį darbą reiktų atskirti į dvi dalis. Pirmiausia, ketvirtadienį kalbėdamas apie trijų pakopų pensijos sistemos tobulinimą, finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad ketina dar kartą atsiklausti pensijai antros pakopos fonduose kaupiančių žmonių.
„Neefektyviausia vieta yra ta, kur gaunamas tik 2 proc. pervedimas, kur žmonės pasirinko kaupti labai minimaliai – šitie žmonės labai rizikuoja, kad nesukaups minimalios sumos, kad tai būtų paspirtis senatvėje.
Su premjeru taip pat esame aptarę, kad šitiems žmonėms, kurie galbūt reformos pradžioje yra pakliuvę per klaidą, iš nežinojimo – būtina atsiklausti: ar jie nenorėtų prisidėti papildomai ir gauti paskatą iš valstybės biudžeto.
Ar tiesiog grįžti į „Sodrą“, nes jeigu jie pasiliks su 2 proc., jų pensija automatiškai mažės, o reikšmingų sumų žmonės nesukaups“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė jis.
T. Medaiskis palankiai įvertino tokį žingsnį.
„Manau, kad tai būtų visai teisinga, nes reformuojant ir steigiant visą tą 2+2+2 sistemą, buvo leidžiama žmonėms pasirinkti ir tiems, kas nieko nepasirinko, jie liko dalyvauti tokiame vangiame 2 proc. lygyje, neprisidėdami patys ir negaudami valstybės subsidijos. Vangus 2 proc. dalyvavimas yra nei į tvorą, nei į mietą“, – DELFI sakė jis.
Profesinės pensijos
Atskiro aptarimo verti vadinamieji profesiniai fondai. Jiems dar 2006 metais priimtas atskiras Profesinių pensijų kaupimo įstatymas, tačiau Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu šalyje nėra nė vieno profesinio fondo. Tačiau Vyriausybė teigia, kad ketina juos skatinti.
T. Medaiskis sakė, kad Vakaruose profesiniai fondai turi gilią tradiciją.
„Jie radosi kartu su visa pensijų sistema ir visą laiką nišą turėjo. Pas mus jie buvo papildomai sukurti, nes ES visur yra, tai ir mums reikėjo tokio įstatymo. Tas dirbtinai buvo padaryta“, – kalbėjo profesorius.
Pašnekovas svarstė, kad Lietuvos darbdaviai nėra labai pajėgūs turėti profesinius fondus.
„Tą kaupimo dalį užima antros pakopos fondai. Dar viena pakopa prie pakopos – neatsiranda vietos. Nėra nei tradicijų, nei kolektyvinių sutarčių, kad darbdavys atidėtų dalį atlyginimo į profesinį fondą ir lėšų nėra, ir darbdaviai pakankamai smulkūs. Galbūt stambūs galėtų tą daryti, o ką daryti smulkioms įmonėms?
Jos turėtų jungtis į visumas, kurios fondą administruotų, tai darbdavių iniciatyvos nėra. Kažkaip tas neveikia, profesiniai fondai galėtų rastis kai kuriose profesijose, galbūt kur anksčiau žmonės išeina į pensiją“, – aiškino T. Medaiskis.
Apie profesinius fondus teigiamai atsiliepė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Profesinių fondų daug yra Vokietijoje. Tai yra vienas iš būdų darbdaviui „pririšti“ darbuotoją prie įmonės, skatinti jį, sukurti palankesnes sąlygas dirbti pas jį“, – komentavo jis.
Savo ruožtu T. Medaiskis atkreipė dėmesį, kad jie gali sukurti ir grėsmių.
„Jei įsidarbini įmonėje, kuri gali turėti profesinį fondą, esi vienaip aprūpintas senatvei, bet jei įsidarbini smulkesniam versle, tai fondo nebus ir nežinau, ar tai būtų socialiai teisinga“, – sakė jis.
2016 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 21 antros pakopos ir 12 trečios pakopos pensijų fondų, juose pensiją kaupė per 1,3 mln. dalyvių.
Antros pakopos pensijų fondų, valdomų penkių pensijų kaupimo bendrovių, turtas per metus išaugo 17,3 proc. ir siekė 2,49 mlrd. eurų, o dalyvių skaičius padidėjo 3,5 proc.
Trečios pakopos pensijų fondų valdomas turtas per 2016 metus padidėjo 29,2 proc. (18,0 mln. eurų) ir metų pabaigoje siekė 79,5 mln. eurų. Dalyvių skaičius per praėjusius metus taip pat didėjo (9,0 proc.); gruodžio pabaigoje 51,6 tūkst. gyventojų buvo pasirinkę investuoti į trečios pakopos pensijų fondus.
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2016 metų gruodį Lietuvoje buvo 255,44 euro.
