Pasak M. Vaščegos, pagrindinė žinia Lietuvai yra gana teigiama: 2017 metais tikimasi spartesnio – 2,9 proc. – ekonomikos augimo.

„Tačiau iki šiol pasiektus teigiamus ekonominius rezultatus jaučia ne visi. Reikėtų kalbėti apie skurdo ir socialinės atskirties lygmenį, kuris yra vienas didžiausių ES. Nelygybė taip pat viena didžiausių ES ir ji didėja. Pajamų nelygybė pastebima ne tik tarp turtingiausiųjų ir neturtingiausiųjų, bet ir tarp miesto bei provincijos. EK tai laiko dideliu iššūkiu Lietuvai – [sugebėjimą] užtikrinti, kad ekonominės gerovės didėjimu galėtų mėgautis didesnis gyventojų skaičius.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad nedarbas mažėja ne tik dėl to, kad atsiranda naujų darbo vietų, bet ir todėl, kad mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Tai taip pat yra iššūkis ir problema, kurios sprendimo būdų reikia ieškoti. Vienas tų sprendimo būdų – didinti darbo našumą. Tai susiję su investicijų, inovacijų skatinimu, švietimo sistemos reformomis“, – kalba specialistas.

Prognozuoja augimą, tačiau reikės pasistengti

EK prognozėje teigiama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs dėl eksporto ir investicijų augimo. Paklaustas, kokios prielaidos leidžia to tikėtis, M. Vaščega sako, kad prielaidas teks susikurti patiems.

„Reikalinga gera švietimo sistema, inovacijos, reikia galvoti apie priemones, kurios galėtų paskatinti investicijas“, – sako jis.

Savo ruožtu EK ekonomikos valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas sako, kad iki šiol stebėto eksporto ir investicijų sumažėjimo priežastys išnyko, tad augimas šiose srityse natūraliai yra tikėtinas.

„Investicijų sulėtėjimas buvo siejamas su ES struktūrinės paramos etapų persidengimu. Pereinamasis laikotarpis praėjo, tad tikėtinas investicijų augimas sietinas su ES lėšų investicijomis.

Eksporto sulėtėjimas buvo siejamas su sankcijomis Rusijai ir atsakomosiomis Rusijos sankcijomis. Kadangi įmonės šį laikotarpį išgyveno, tai suteikia pagrindo manyti, kad eksportas augs“, – kalba J. Rasimas.