Vien 2016-aisiais šis kiekis siekė apie 5,3 mln. kilogramų, arba 10,6 mln. porcijų. Visa tai, jei ne „Maisto bankas“, būtų atsidūrę šiukšlyne. Apie maisto švaistymą ir kaip kiekvienam pradėti tausoti maistą – interviu su K. Tylaite.
- Maisto švaistymas – kas tai? Ar ši problema neišvengiama XXI amžiuje?
Tai iš tikrųjų amžiaus problema. Vadinamasis pasaulinis maisto švaistymo skandalas tapo diskusijų tema pastarąjį dešimtmetį. Problema egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių, ne išimtis ir Lietuva.
Pagrindinė maisto švaistymo priežastis – ilgas maisto kelias iki galutinio vartotojo. Prekybos grandine maistas nukeliauja ilgą kelią.
Dalis jo prarandama įvairiose kelio atkarpose: apdorojant, transportuojant ar prekiaujant. Jei kiekvienas pats užsiaugintų maisto, problema būtų gerokai mažesnė.
Nesubalansuotas tiekimas, neracionaliai suplanuota gamyba, netinkamas laikymas ar transportavimas lemia, kad milijonai tonų maisto visame pasaulyje kasmet išmetama.
- Kokia maisto tiekimo grandinė mūsų šalyje?
Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, privalo laikytis Briuselyje patvirtintų norminių aktų, kurie apibrėžia maisto skirstymą ir utilizavimą. Tiesiog išmesti maisto negalima, nes jis kelia grėsmę plisti ligoms.
Maisto šiukšlės teršia aplinką, todėl visi prekybininkai ir gamintojai neparduotą ir netinkamą vartoti produkciją privalo utilizuoti – išvežti į specialias maisto utilizavimu užsiimančias įmones. Tai kainuoja.
Mes, kaip organizacija, įsiterpiame į šią maisto paskirstymo grandinę tuo momentu, kai maistas dar tinkamas vartoti, bet jo galiojimas yra trumpas arba egzistuoja tikimybė, kad maisto produktai nebus parduoti. Ieškome aplinkybių, suteikiančių mums galimybę surinkti bei perskirstyti skurdžiai gyvenantiems žmonėms dalį maisto, kuris galimas vartoti, tačiau dėl įvairiausių priežasčių netinkamas parduoti.
Pavyzdžiui, surenkame paskutinę dieną galiojančius produktus, kurių prekybininkai jau nutarę nepardavinėti ir išima iš lentynų. Tokių produktų kasmet daugėja. Išdalijamo maisto kiekis trečius metus auga. Į mus kreipiasi vis daugiau prekybininkų ir gamybininkų, suvokiančių mūsų misijos maisto grandinėje naudą.
- Gal yra apskaičiuota, kiek viena šeima per metus išmeta nesunaudoto maisto?
JAV atlikti tyrimai rodo, kad dauguma vartotojų trečdalį nusipirkto maisto nuolat išmeta. Manoma, jog namų ūkiai iššvaisto apie 50 proc. viso pasaulyje išmetamo maisto kiekio. Lietuvoje tokie tyrimai beveik neatliekami, todėl konkrečių skaičių negalėčiau įvardyti. Manau, kiekvienoje šeimoje yra maisto, kuris lieka nesuvartotas, todėl švaistymo problema tikrai egzistuoja.
- Kaip siūlytumėte kiekvienam kauniečiui asmeniškai prisidėti kovojant su maisto švaistymu? Kokie jūsų įpročiai padeda racionaliau vartoti maistą?
Man patiko racionalaus pirkimo rekomendacijos, kartu padedančios mažinti maisto švaistymą šeimoje. Svarbiausia – pirkti sąmoningai, tikslingai, neiti į prekybos centrus alkaniems ar neturint tikslaus plano, kiek ir ko reikia įsigyti. Stebiu pasaulines iniciatyvas, kai prekybos centrai taip pat prisideda prie maisto švaistymo mažinimo.
- Kokie maisto produktai dažniausiai patenka į „Maisto banką“?
Mes bendradarbiaujame su daugeliu prekybos centrų, jie mums atiduoda paskutinę dieną galiojančius maisto produktus. Ryte susirenkame juos iš prekybos centrų ir per dieną paskirstome įvairioms organizacijoms.
Taip pat būna produktų, kurie tinkami naudoti, bet praradę prekinę išvaizdą dėl transportavimo ar sandėliavimo. Tokias prekes rėmėjai taip pat mielai mums atiduoda.
Gauname praktiškai visko: įvairių duonos gaminių, mėsos ir pieno gaminių vakuume, netobulos išvaizdos daržovių ir vaisių. Iki šiol neimdavome tik bebaigiančios galioti šviežios mėsos ir žuvies, nes neturėjome tinkamų sąlygų. Tačiau šiemet planuojame ir tai pradėti daryti.
- Kam atitenka šie maisto produktai ?
Visus surinktus maisto produktus vežame į „Maisto banko“ sandėlius, kurių yra visoje Lietuvoje. Iš jų maistą pasiima apie 1000 įvairių organizacijų: globos namai, labdaros valgyklos, dienos centrai. Minėtos įstaigos šiuos produktus paskirsto pagal savo turimus sąrašus labiausiai stokojantiems.
Skurdas – kone didžiausia problema, jai spręsti pasitelkiamos įvairios priemonės. Parama maistu – viena jų. Mes nesprendžiame, kam skirti paramą maistu, tai daro bendruomenių socialiniai darbuotojai.
Žinoma, jei ateina žmogus, kuriam labai blogai, nukreipiame jį į artimiausią labdaros valgyklą ir duodame socialinio darbuotojo kontaktus. Būna, jau tą pačią dieną toks žmogus seniūnijoje įrašomas į remtinų asmenų sąrašą ir grįžta pas mus su maisto davinio kortele.
- Kai kurių ekonomistų nuomone, jei Lietuvoje būtų įvestas draudimas prekybos centrams išmesti maistą, kaip yra užsienio valstybėse, maisto kainos sumažėtų. Ar esate girdėjusi apie tokį įstatymą ir ar jis padėtų išspręsti maisto švaistymo problemą?
Toks įstatymas yra priimtas Prancūzijoje. Taip pat tam tikra šio įstatymo versija galioja Italijoje. Dabartinių diskusijų Lietuvoje nelabai galiu komentuoti, nes turiu per mažai informacijos.
Maisto surinkimas ir perskirstymas yra tikrai sudėtinga ir gana brangi operacija. Šiuo metu mūsų išlaidos dengiamos iš skirtingų projektų ir kiekvienais metais patiriame iššūkių siekdami subalansuoti biudžetą pagal galimą paramos surinkimo augimą.
Kaip mažiau švaistyti maistą (parengta pagal goodhousekeeping.com)
Parduotuvėje
Dažniau pirkite dėl prarastos formos nukainotus maisto produktus.
Nebijokite įsigyti trumpiau galiojančių maisto produktų.
Išbandykite šaldytus maisto produktus – jie mažiau nukenčia dėl transportavimo.
Geriau pirkite dažniau, bet mažesnį kiekį.
Rinkitės vietinių augintojų produkciją, kuria prekiaujama prekybos centruose ar turgavietėse.
Kavinėje ar restorane
Valgyklose nenaudokite maisto padėklų. Tie, kurie ima padėklą, prisirenka 32 proc. daugiau maisto nei tie, kurie jo neima.
Valgykloje ar restorane nesuvalgyto maisto likučių nesigėdykite paprašyti supakuoti ir pasiimti namo.
Užsisakykite vieną patiekalą keliese, taip geriau kontroliuosite suvalgomo maisto kiekį.
Iš anksto perspėkite padavėją, kad jums prie patiekalo neneštų duonos ar sviesto, jei jų nevartojate.
Namuose
Naudokite lipdukus, primenančius, kada baigiasi maisto produktų galiojimo laikas.
Gaminkite maistą mažesniais kiekiais, dėkite mažesnes porcijas ir į mažesnius indus. Prieš 50 m. standartinė lėkštė buvo 36 proc. mažesnė nei šiandien.
Vakare suvalgykite pietų likučius.
Nesuvartotą maistą dėkite į šaldiklį arba perdirbkite. Pažeistus vaisius ir daržoves sutrinkite smulkintuvu ar išvirkite iš jų saldžią sriubą.
