Pykčio žvilgsniai dėl naujos tvarkos krenta tiesiai ant šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos, nes šią tvarką jis įvedė asmeniniu įsaku, argumentuodamas, kad taip siekiama kovoti su „socialiniu parazitavimu“.
Skaičiuojama, kad šis mokestis palies daugiau kaip 430 tūkst. Baltarusijos gyventojų, tačiau jį susimokėjo tik maždaug kas dešimtas. Likusieji tai padaryti turėjo iki vasario 20 d.
Nors gyventojai į Minsko gatves išėjo dėl konkretaus šalies vadovo sprendimo, nepasitenkinimus reikšti baltarusiai gali ir dėl daugiau priežasčių. Šalis išgyvena ne pačius laimingiausius ekonomikai metus.
Kaip skelbia Pasaulio bankas, mažesnės eksporto pajamos, silpnas vidinis vartojimas ir toliau turi įtakos Baltarusijos ekonomikos augimui. Prognozuojama, kad 2017 m. Lietuvos kaimynė ir toliau bus nugrimzdusi į recesiją. Atsigavimas numatomas tik 2018 m. Neigiamas BVP augimas šalį kamuoja jau nuo 2015 m.
2016 m. Baltarusijos ekonomikos apžvalgoje Pasaulio bankas pastebi, kad šalyje darbo vietų mažėja daugiau nei jų sukuriama. Taip pat traukiasi ir gyventojų realus atlyginimas ir pajamos, o skurdas auga.
Pasaulio bankas pabrėžia, kad valstybei būtina gerinti konkurencingumą, didinti produktyvumą ir skatinti tvarų ekonomikos augimą.
Oficialiais Baltarusijos statistikos duomenimis, pernai balandį 9,5 mln. gyventojų turinčioje valstybėje vidutinis atlyginimas (prieš mokesčius šalyje) siekė apie 354 eurus (709 Baltarusijos rubliai). Vis dėlto bendra statistika mažai ką parodo apie tai, kaip iš tiesų gyvena šalies gyventojai. Kartu pateikiama statistika, kokie vidutiniai atlyginimai skirtinguose šalies regionuose. Pavyzdžiui, sostinėje Minske vidutinis atlyginimas (prieš mokesčius) – apie 496 eurus (993 Baltarusijos rubliai), kai pramoniniame Mogiliove – vos apie 300 eurų (600 Baltarusijos rublių).
Baltarusijos statistikos biuras skelbia, kad pernai, palyginus su 2015 m., vidutinis atlyginimas šalyje susitraukė 7,3 proc.
Baltarusijos gyventojai ne tik negali šiuo metu džiaugtis sparčiu darbo užmokesčio augimu, bet jų pinigus „valgo“ ir sparti infliacija šalyje.
Kaip rodo Pasaulio banko duomenys, 2013 m. infliacija šalyje siekė 18,3 proc., 2014 m. – 18,1 proc. O šaliai nugrimzdus į recesiją, 2015 m., infliacija sumažėjo tik iki 13,5 proc., 2016 m. – 11,8 proc.
Mano, kad dar ne pabaiga
„Nordea” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo feisbuko paskyroje pastebėjo, kad savaitgalį įvykęs baltarusių protestas gali būti ne paskutinis.
„Gudijos gyventojus į gatves išvarė ne tiek įvestas naujasis „veltėdžių“ mokestis, kiek jau trečius metus nekylančios gyventojų pajamos ir, tikėtina, dar kelerius metus nekilsiančios“, – įsitikinęs ekonomistas.
Analitikas pastebėjo, kad šią problemą šalis spręsdavo devalvuodama savo valiutą: Baltarusijos rublis nuo 2009 m. buvo devalvuotas net keturis kartus.
Primename, kad pernai vasarą įvyko ir šalies valiutos denominacija, kai buvo nubraukti keturi nuliai (10 000 Baltarusijos rublių tapo 1 rubliu).
„Tačiau šį kartą Gudijai taip lengvai išsisukti nepavyks, nes devalvacija gali dar labiau supykdyti piliečius – ypač turint omenyje, kad praeitais metais Gudija įvykdė valiutos denominaciją ir nubraukė 4 nulius, tuo lyg ir siųsdama visuomenei žinią, kad devalvacijos laikas baigėsi. Pikantiškai šiame kontekste atrodo vos per ketverius metus du kartus smukęs Gudijos eksportas mažėjančio dujų importo (reeskporto) iš Rusijos kontekste... Tad sulaikę kvapą laukiame tęsinio“, – savo įžvalgomis dalijosi Ž. Mauricas.
Mano, kad situacija palanki Rusijai
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, suprantantis, kodėl Baltarusijos žmonėse auga pasipiktinimas: šalis jau porą metų recesijoje, realios pajamos mažėja, ekonomistai neprognozuoja šviesesnės ateities ir šiemet.
Pasak ekonomisto, tokia situacija, kai šalyje auga socialinė įtampa, gali būti palanki Rusijai.
„Nesakau, kad čia ji gali būti prikišusi nagus, bet situacija Rusijai palanki“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, Baltarusijos vadovas tokiu momentu nerizikuotų pabloginti situacijos su šalimi, kurios ekonominiai ryšiai labai svarbūs pačiai šaliai.
Pasiteiravus, ar tikėtinas scenarijus, kad A. Lukašenka permąstytų savo ekonominės politikos principus ir labiau atsigręžtų į Vakarus, G. Nausėda atsakė: „Valstybėse, kur stiprus autoritarinis valdymas, vadovams sunku pripažinti, kad jie klysta“ ir pridėjo, kad tikėtina, jog Baltarusija nesirinks silpninti ryšių su Rusija.
Baltarusijos statistikos biuro duomenimis, 2016 m. iš viso Baltarusijos eksportas siekė 23,42 mlrd. JAV dolerių, į Rusiją – 10,82 mlrd. JAV dolerių arba 46 proc. viso eksporto.
Iš kitos pusės ekonomistas pridėjo, kad negalima vien peikti Baltarusijos dėl ekonomikos situacijos. Pasak jo, šalis deda pastangas skirtingomis priemonėmis, kad bandytų atsigauti įgriuvus į recesiją. Pavyzdžiui, verslo aplinkos reitinge „Doing Business“ pakilo į 37 vietą iš 50.
Pasaulio banko ataskaitoje rašoma, kad Baltarusija pagerino verslo sąlygas įvesdama „vieno langelio“ principą elektros energijos paslaugoms užsisakyti, įvedusi elektroninę informacinę sistemą registruoti turtą, teikdama vartotojo kreditų duomenis bankams, sureguliavo finansines institucijas ir įvedė apsaugą atvejams, kai įmonės atstovų pervedimai gali būti kenksmingi įmonei.
Svyruoja kartu su Rusija
„Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas taip pat pritarė, kad ekonominė situacija Lietuvos kaimynėje – nepavydėtina.
„Pagrindinė recesijos priežastis, aišku, ta, kad Baltarusija yra labai glaudžiai susijusi su Rusijos ekonomika, tai ciklai yra labai susiję ir svyravimas vyksta kartu“, – komentavo ekonomistas.
Primename, kad beveik pusė Baltarusijos eksporto keliauja į Rusiją. Taigi, jei Rusijoje ekonominė situacija pablogėja ir vartojimas mažėja, tai turi tiesioginės įtakos baltarusiškų prekių paklausai.
„Jei kalbame apie Baltarusijos rublį, tai jo vertė taip pat pradėjo kristi 2014 m. pabaigoje kartu su Rusijos rubliu. Per paskutinius dvejus metus Baltarusijos rublis prarado beveik trečdalį savo vertės. Didžioji dalis vartojimo prekių yra įsivežama iš užsienio, tai automatiškai tos prekės pabrango ir perkamoji galia labai pabrango“, – komentavo R. Grajauskas.
Ekonomisto nuomone, būtent stipriai kritusi perkamoji galia ir būna pagrindinė priežastis, kuri sukelia žmonių nepasitenkinimą.
„Aišku, prisideda ir tai, kad įtampa su Rusija yra padidėjusi ir praėjusiais metais vyko naftos ir dujų karas su Rusija. Vienas dalykas yra prekyba, bet kitas dalykas yra, kad Baltarusijos ekonomika yra subsidijuojama Rusijos per visus energetinius išteklius, kuriuos gauna lengvatinėmis kainomis. Per paskutinius metus naftos ir dujų kainos pasaulyje kaip reikiant krito, o Baltarusijai jos mažėjo šiek tiek mažiau. Baltarusiai dėl to buvo nepatenkinti“, – pastebėjo R. Grajauskas.
Be to, kai 2014 m. buvo įvestas embargas maisto produktams iš Europos Sąjungos patekti į Rusiją, tai dalis produktų iš Vakarų vis viena pasiekdavo Rusiją per Baltarusiją – keičiant dokumentus, etiketes.
„Rusija buvo labai supykusi ir paskui buvo sugriežtintos patikros ir dabar nuo vasario išvis pradėjo sienas tikrinti ir nebeliko laisvo judėjimo tarp Baltarusijos ir Rusijos“, – pastebėjo pašnekovas.
Kaip ir ekonomistas G. Nausėda, taip ir „Danske Bank“ atstovas teigė, kad dabar susidariusi situacija palanki Rusijai – ši, užsinorėjusi, gali kaip reikiant parklupdyti Baltarusiją, nes šalis yra visiškai priklausoma nuo Rusijos ir nėra diversifikavusi savo ekonomikos.
Paprašytas pasidalinti patarimais, ką galėtų padaryti Baltarusija, kad išjudintų savo ekonomiką, pašnekovas paminėjo užsienio investicijų pritraukimą, atlyginimų kėlimą, eksporto diversifikavimas, prekybinių ryšių su Europa stiprinimas.
1 proc. siekiantis nedarbas
Nors Baltarusijos statistikos biuras neslepia informacijos apie neaugančius atlyginimus arba pakankamai didelę infliaciją, dėmesį patraukia sovietinius laikus primenantis nedarbo rodiklis.
Oficialiai skelbiama, kad 2015 m. gruodį šalyje nedarbas siekė vos 1 proc.
Ekonomistas R. Grajauskas įspėja neapsigauti tokia oficialia statistika: „Tai rodo, kad darbo rinkoje yra neefektyvumo ir švaistomi valstybės pinigai, įdarbinami žmonės jų reikia ar nereikia, ypač valstybiniame sektoriuje. Žiūrėčiau skeptiškai į tokius skaičius. Čia panašiai kaip Kinijoje, kur nesvarbu, kokia ekonominė situacija nedarbas visuomet labai mažas“.
Šiemet Baltarusija jau skelbia, kad nedarbo lygis net mažesnis nei 1 proc.
„Be abejonės, 1 proc. yra nerealistiškas, įsikišama į statistikos nustatymo procesą. Juk ir sovietiniais laikais darbą visi turėjo, bet darbo nebuvo“, – pridėjo jis. Vien dėl darbo kaitos, R. Grajausko nuomone, nedarbo lygis turėtų būti apie 4-5 proc.
Ekonomistas taip pat svarstė, kad nedidelis nedarbas gali būti susijęs su tam tikrais sprendimais esant sunkesnei ekonominei situacijai šalyje: „Principas iš sovietinių laikų – kad visi turėtų darbo. Tai kas vyksta? Teko girdėti istorijų, kai valdžia po studijų darbo vietą valstybė suranda, bet atėjus krizei sumažinami etatai. Pavyzdžiui, dirba nebe penkias dienas, o tris dienas. Teko girdėti, kad pernai metais daliai tokių darbuotojų buvo sumažinta darbo ir iki vienos dienos“.
