DELFI užsakymu „Spinter tyrimai“ sausio pabaigoje atliko gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 1010 respondentų. Be kita ko, jiems buvo užduoti ir šie klausimai: kaip dėl akcizų padidėjimo pabrangęs alkoholis pakeistų jūsų alkoholio įsigijimo elgseną? Kaip vertinate planus leisti alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse?
Beveik pusė – 47,8 proc. – apklausos dalyvių atsakė, kad pabrangęs alkoholis jų elgsenos niekaip nepaveiktų – jie pirktų tiek pat gėrimų. Nemaža dalis gyventojų – 17,7 proc. – nurodė, kad brangesnių gėrimų pirktų mažiau.
Daugiau kaip 15 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad pabrangus alkoholiui ieškotų pigesnių jo rūšių arba kur jo pigiau įsigyti nelegaliai.
Kad pabrangęs alkoholis niekaip nepaveiktų jų alkoholio pirkimo elgsenos, dažniau nurodė vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų gyventojai.
Mažiau alkoholio pirktų moterys, 18-25 m. respondentai. Pigesnių alkoholio rūšių ir nelegalių galimybių įsigyti dažniau ieškotų vyrai, vidutinio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
Lietuvos aludarių gildijos skaičiavimu, dėl padidintų akcizų po kovo 1 d. 0,5 l tūrio butelis alaus parduotuvėse gali pabrangti maždaug 0,11 Eur, toks pats kiekis sidro ir kitų fermentuotų gėrimų – apie 0,17 Eur, vynuogių vyno – apie 0,43 Eur, stipriųjų gėrimų – apie 0,62 Eur.
Kad gėrimais būtų prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse, kaip kad planuoja valdančioji dauguma, visiškai pritaria arba greičiau pritaria 42,6 proc., o greičiau nepritaria arba visiškai nepritaria – 51,2 proc. apklaustų gyventojų.
Tokiems planams dažniau pritaria moterys, didmiesčių gyventojai. Nepritaria – vyrai, mažesnių pajamų gyventojai 46 m. ir vyresni respondentai.
Analogai tik Afrikoje?
„Apklausa patvirtina, kad alkoholio branginimas didinant akcizus turi dvejopą poveikį: iš vienos pusės, dalis žmonių sumažins suvartojimo kiekį, iš kitos pusės, absoliučiai didžioji dalis vartos tiek pat, tik jau šioje dalyje su didžiausiu neramumu reikia įvertinti, kad dalis pereis prie pigesnių ir prastesnės kokybės gėrimų, dar kita dalis – prie nelegalių, o taip pat bus ir tokių, kurie dėl tokio sprendimo apsipirks ne Lietuvoje. Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos turėtų labai rimtai pasiruošti būsimoms pasekmėms“.
Direktoriaus teigimu, specializuotų alkoholio parduotuvių koncepcija, kurią siūloma Lietuvoje pritaikyti, turi savo analogus tik kai kuriose Afrikos ir islamo tikėjimo valstybėse.
„Jokioje Europos valstybėje tokio modelio, koks siūlomas Lietuvoje, nėra. Yra Skandinavijos šalys, kuriose yra valstybinis prekybos monopolis, kur privačios parduotuvės nesuka sau galvos dėl alkoholio prekybos, nes tuo ten užsiima valstybė. Kas siūloma Lietuvoje, yra keistas darinys.
Mūsų žmonės, manau, jau pradeda suvokti, kokios neigiamos pasekmės kiltų: tai ir verslų (ne tik parduotuvių, bet ir smulkių gamintojų) žlugimas, darbo vietų praradimas, šešėlio nepamatuojamas augimas, dar didesnis srautas apsiperkančiųjų kaimyninėse šalyse, trukdžiai absoliučiai daugumai pirkėjų patogiai apsipirkti ir taip toliau. Todėl tokie žmonių atsakymai manęs nestebina“, – svarstė L. Vilimas ir prognozavo, kad kuo labiau žmonės gilinsis į tai, kas siūloma, tuo nepritariančiųjų tik didės.
Jo teigimu, didinant akcizus Vyriausybė neatliko detalios šio sprendimo kaštų ir naudos analizės.
„Žiūrėsime, kas bus po kovo 1 d. Visgi, tikimės, kad dėl specializuotų parduotuvių siūlymo bus atlikta išsami analizė, nes, akivaizdu, kad pasekmės būtų visa apimančios ir katastrofiškos tiek verslui, tiek valstybei“, – įsitikinęs asociacijos vadovas.
Ministras ir komiteto pirmininkė džiaugiasi
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė perdavė jo poziciją, kad jo nenustebino apklausos rezultatai, nes panašių ir buvo galima tikėtis:
„Labiausiai džiugina tai, kad beveik 20 proc. respondentų sako, jog pirks mažiau alkoholinių gėrimų, kurie brangs didėjant akcizui. Tai išties nemažas skaičius ir kartu laimėjimas – juk beveik penktadalis apklaustųjų taip planuoja elgtis. Na, o jei taip bus ir kalbant apie visos šalies gyventojų mastą, tuomet tikrai bus galima drąsiai sakyti, kad mes žengiame tvirtus žingsnius įgyvendindami užsibrėžtus tikslus dėl alkoholio vartojimo mažinimo.
Anot patarėjos, taip pat džiugina ir vilčių teikia gyventojų nuomonė dėl planų alkoholį pardavinėti tik specializuotuose parduotuvėse.
„Daugiau kaip 15 proc. tam pritaria ir daugiau kaip 27 proc. tam greičiausiai pritaria, kas išties yra nemažai. Ypač turint omeny tai, kad žmonės šią idėją palaiko nežinodami, kaip jis tiksliai bus įgyvendinta, nes dar ir reikiami teisės aktai tik rengiami.
Taigi šie tyrimo rezultatai tik dar kartą parodė, kad žmonės nori pokyčių ir yra jiems pasirengę. Taip pat kad jie girdi, mato ir kuo puikiausiai supranta problemas bei jų pasekmes, kurias sukelia alkoholio vartojimas ir kad net penktadalis (pirmu atveju) bei beveik trečdalis (antru atveju) jų yra pasiryžę keisti savo poreikius, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, ieškoti kitokio laisvalaikio“, – komentavo ministro patarėja.
„Manyčiau, jog apklausa rodo, kad akcizų įvedimas keis vartotojų elgesį. Beveik 18 proc. vartotojų alkoholio pirks mažiau. Tai yra pozityvu.
Vertinant nuošimčius asmenų, po akcizų įvedimo ketinančius pirkti nelegaliai arba vykti į Lenkiją, reikėtų turėti papildomus duomenis: kiek vartotojų iki akcizų įvedimo pirko nelegaliai arba važiavo pirkti į Lenkiją, nes tik šių duomenų turėjimas leistų palyginti galimus pokyčius. Antra vertus, manau, kad nelegalus alkoholio pirkimas gali būti suvaldytas įvedant griežtesnę kontrolę“, – komentavo politikė.
Pirmininkę džiugina, kad tik 35 proc. gyventojų visiškai nepritaria specializuotų parduotuvių atsiradimui.
„Manau, kad nepritariančiųjų skaičių būtų galima dar labiau mažinti, aiškinant specializuotų parduotuvių steigimo priežastis bei privalumus, kuriuos patvirtino kitų šalių praktika“, – svarstė ji.
