Mažiau pirkiniams išleisti pasiruošę lietuviai nevengia rinktis lenkiškas kainas siūlančių prekybos tinklų. Portalo DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kiek iš tiesų Lietuvos gyventojų nevengia apsipirkti svečioje šalyje.

Nors kartą į Lenkiją apsipirkti yra važiavę daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų (26,8 proc.).

Apie dešimtadalis yra važiavę kelis kartus (11,4 proc.), 1-2 kartus apie 7 proc. respondentų.

Reguliariai apsipirkti kaimyninėje Lenkijoje važiuoja 8,7 proc. gyventojų.

Visgi dar daugiau nei dešimtadalis (13,1 proc.) gyventojų teigė niekada nevykę į Lenkiją apsipirkti, tačiau planuoja tai padaryti.

To neplanuoja ir niekada neapsipirkinėja Lenkijoje beveik 60 proc. (58,1 proc.) respondentų.

Krauna į vežimėlius maistą

„Spinter tyrimai“ apklausos metu Lietuvos gyventojų taip pat paklausė, kiek jie vidutiniškai išleidžia eurų vizito Lenkijos parduotuvėse metu.

Ketvirtadalis (24,6 proc.) važiuojančių apsipirkti į kaimyninę šalį teigė išleidžiantys 101-150 eurų.

Kas penktas (22,1 proc.) 71-100 eurų arba daugiau nei 150 eurų.

Iki 30 eurų apsipirkti Lenkijoje pavykta vos 5,3 proc., o dešimtadalis perkančiųjų Lenkijoje išleidžia 31-50 eurų.

Beveik visi Lenkijoje apsiperkantys Lietuvos gyventojai iš svečios šalies prekybos tinklų atsiveža maisto. Net 95,6 proc. respondentų teigė Lenkijoje dažniausiai perkantys maisto produktus.

Daugiau nei pusė (65,4 proc.) taip pat nevengia įsigyti namų apyvokos prekių.

Buitinę chemiją teigė perkantys 62,3 proc.

Apie pusė (47,4 proc.) – drabužius ir avalynę. Iki 15 proc. – vaikų priežiūros prekes, žaislus

Primename, kad standartinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lenkijoje – 23 proc., tačiau lengvatiniu 8 proc. tarifu apmokestinami tam tikri maisto produktai, vaistai. Duonai, pieno produktams, mėsai taikomas dar mažesnis – 5 proc. – PVM. Tuo metu Lietuvoje galioja – 21 proc. PVM.

Mano, kad Lenkijos patrauklumas mažės

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Nerijus Mačiulis teigė, kad apklausos rezultatai nestebina.

„Nėra labai netikėta statistika, tik gal nelabai sureikšminčiau skaičių, kur žmogus sako, kad nors kartą važiavęs, nes, pavyzdžiui, kol Vilniuje nebuvo „Ikea“ parduotuvės, daug kas važiuodavo į prekybos centrą prie Varšuvos pirkti baldų: ne dėl to, kad pigiau, bet todėl, kad nebuvo tokios alternatyvos Lietuvoje“, - komentavo pašnekovas.

Pasak jo, dabar dažniausiai lietuviai į Lenkiją važiuoja maisto produktų, o tai rodo liūdną Lietuvos padėtį šiuo metu.

„Akivaizdi to priežastis – didelės dalies Lietuvos gyventojų perkamoji galia yra labai maža: pajamos yra tokios mažos, kad aukojamas laisvas laikas, savaitgaliai, kad nuvažiuotų į kitą valstybę nusipirkti pigesnių maisto produktų, kitų pirmo būtinumo vartojimo prekių“, - kalbėjo N. Mačiulis.

Ekonomisto nuomone, jei Lietuvoje nebūtų tokios didelės dalies gyventojų, kurie gauna minimalias pajamas, Lenkija nebebūtų tokia patraukli apsipirkti: „Būtent išsivysčiusiose valstybėse, kur ekonomika yra pakilusi tiek, kad nebereikia galvoti, kaip įsigyti pirmojo būtinumo prekes, gyventojai daug labiau vertina savo laisvalaikį ir neaukoja savo savaitgalio, kad rastų pigesnių prekių“.

Nerijus Mačiulis

„Swedbank“ ekonomistas spėja, kad Lenkijos patrauklumas Lietuvos pirkėjams sumažės savaime: didėjant gyventojų pajamoms, darbo užmokesčiui, mažėjant nedarbui bus vis mažiau paskatų ieškoti pigesnių prekių“.

N. Mačiulis nepamiršo paminėti ir kitos neišvengiamos priežasties, kodėl apsipirkimas Lenkijoje vilioja Lietuvos gyventojų – lengvatinis PVM, leidžiantis pasiūlyti pirkėjams mažesnes kainas.

„Ir kartais kainų skirtumas tampa ne keli ar keliolika procentų. Kartais gali susidaryti labai reikšmingas skirtumas, ypač kai kooperuojasi, pavyzdžiui, kaimynai ir važiuojasi kartu apsipirkti, tai sutaupomos sumos jau ne dešimtimis eurų, o gali būti ir šimtais eurų“, – kalbėjo pašnekovas.

Be to, pasak ekonomisto, lenkai gali pasiūlyti patrauklesnes kainas ir dėl masto ekonomijos didelėje šalyje.

Vis dėlto N. Mačiulis kol kas nemato labai didelės rizikos Lietuvai dėl gyventojų apsipirkimo kaimyninėje šalyje.

„Swedbank“ analitikų skaičiavimu, lietuvių išleidžiami pinigai Lenkijoje sudaro apie 2 proc. Lietuvos mažmeninės rinkos apyvartos. Ekonomisto manymu, sunerimti reikėtų jei išleidžiamų pinigų dalis kaimyninėje šalyje pasiektų 10 proc.

Mato vieną sprendimą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovas Žilvinas Šilėnas, paklaustas, ką Lietuva galėtų padaryti, kad gyventojams apsipirkimas Lenkijoje nebūtų toks patrauklus, paminėjo vieną išeitį.

„Pagrindinis dalykas, ką reikėtų ir galima daryti, kad Lietuva būtų patrauklesnė apsipirkti. Nematau jokios moralinės blogybės, kad lietuviai važiuoja ten apsipirkti. Tokia galų gale ir Europos Sąjungos esmė, kad yra laisvas prekių judėjimas ir ten, kur tau labiau apsimoka, ten ir perki“, - kalbėjo pašnekovas.

LLRI atstovas komentavo, kad vienintelis dalykas, kurį gali keisti Lietuva, kalbant apie prekes – PVM: „Pagal dabartines taisykles PVM galėtų būti 15 proc. visoms prekėms ir Lietuva tikrai galėtų tai priimti“.

PVM mažinimas visoms prekėms sudarytų prielaidas pigti ne tik maisto produktams, bet ir avalynei, drabužiams, buitinei technikai, ką irgi Lenkijoje perka Lietuvos gyventojai.

Žilvinas Šilėnas

Pasiteiravus, ar įmanomas scenarijus, kad valdžia sutiktų atsisakyti didelės dalies PVM mokesčio, kuris sukrenta į šalies biudžetą, Ž. Šilėnas vylėsi, kad valdžia neturėtų galvoti apie tai, kaip apie praradimą, nes pinigai niekur nedingsta: vis vien lieka žmonių kišenėse.

Užklaustas, ką mano apie konkurencinę aplinką Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje, ar ji pakankama, kad pirkėjams būtų pasiūlyta geriausia kaina, pašnekovas teigė galvojantis, kad žinant Lietuvos rinką ir jos patrauklumą šalyje yra arši konkurencija.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2017 metų sausio 17-25 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1010 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Esate vykę apsipirkti į Lenkiją? Pasidalykite savo patirtimi! Ar pastebėjote kainų skirtumus, ką pirkote, ar pavyko sutaupyti? O gal atvirkščiai – išleidote daugiau, nei tikėjotės? Jūsų minčių lauksime el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Lenkija“.