Praėjusią savaitę Ministrų kabinetas patvirtino sąrašą profesijų, kurias turintys specialistai iš užsienio Lietuvoje galės įsidarbinti lengviau.

Užsienietis gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jei darbdavys įsipareigos jį ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui įdarbinti pagal sąraše esančią profesiją ir mokėti bent perpus už vidutinį didesnį atlyginimą. Į sąrašą neįtrauktų profesijų specialistams taikomas trijų vidutinių algų reikalavimas.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra pažymėjęs, kad užsieniečiui negalės būti mokamas mažesnis atlyginimas nei tokios pat profesijos atstovui lietuviui.

„Nustatant atlyginimus, bus žiūrima į įdarbinančios įmonės ir to sektoriaus, kuriame dirbs užsienietis, vidutinį atlyginimą. Taip suveiks saugikliai, kurie neleis darbdaviui specialiai mažinti atlyginimų užsieniečiams.

Kitaip tariant, jeigu lietuvis uždirbs, pavyzdžiui, dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimą, tai ir užsienietis atitinkamai turės uždirbti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygį, nepaisant to, kad įstatyme numatytas minimalus dydis yra 1,5 vidutinio darbo užmokesčio“, – jį cituoja naujienų agentūra BNS.

Mindaugas Sinkevičius

Tuo metu Seimo narė Aušra Maldeikienė įspėjo, kad šis dokumentas įšaldo, o perspektyvoje, labai tikėtina, ir mažina kai kurių sričių darbuotojų realų darbo užmokestį.

„Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų durų“, – komentare DELFI rašė ekonomistė.

Savo ruožtu personalo atrankos įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas sakė, kad 1,5 dydžio algų saugiklio turėtų užtekti.

„Vienintelis dalykas, kurį reikia turėti omenyje yra tai, kad jie uždirbtų ne mažiau, o gal net ir daugiau. Kai kas sako, kad atims darbus, bet jei išlaikome tą 1,5 reikalavimą, tada – prašau, važiuokite, mokėkite mokesčius Lietuvoje, gyvenkite, naudokitės mūsų infrastruktūra ir kelkite algas kitiems“, – sakė jis.

Kodėl būtent šios profesijos?

Su profesijų, kurių, anot Vyriausybės, trūksta Lietuvoje sąrašu galima susipažinti lentelėje.

Šį sąrašą parengė Ūkio ministerija. Kaip DELFI sakė jos viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Serapinaitė-Audickė, jis sudarytas pagal profesinių ir verslo asociacijų pateiktus pagrįstus pasiūlymus, atsižvelgiant į nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdytojų – Lietuvos darbo biržos ir Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) – pateiktus duomenis.

Apie tai kokios asociacijos ir ką siūlė detaliau paaiškinta Ministrų kabinetui pateiktame rašte. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) tvirtino, jog Lietuvoje trūksta technologijų ir gamybos inžinierių.

Tarp konkrečių profesijų įvardinti mechanikos inžinieriai ir maisto produktų ir gėrimų technologai.

Dokumente teigiama, kad LPK pasiūlymai atitinka Lietuvos darbo biržos (LDB) informaciją, tačiau pačios biržos pateiktame priede nurodoma, jog mechanikos inžinierių ir maisto produktų ir gėrimų technologų šalyje yra per daug.

2016 metų sausio–lapkričio mėnesiais Lietuvoje darbo ieškojo 254 mechanikos inžinieriai ir 252 maisto produktų ir gėrimų technologai, kai jiems buvo siūlomos atitinkamai 164 ir 87 darbo vietos.

Pasiūla viršijo paklausą ir tarp grafikos dizainerių – darbo ieškojo 357, o darbo vietų buvo 117.

Svarbu pastebėti, kad iš LDB skelbiamos statistikos apie laisvas darbo vietas matyti, kad darbo pasiūlymai ir jų ieškantys gyventojai ne visada yra toje pačioje teritorijoje.

A. Francas komentavo, kad gamybos sektoriuje situacija su kiekviena profesija yra skirtinga.

„Pavyzdžiui, siuvimo technologai – žinau, kad Kauno technologijos universitetas ilgą laiką ruošė, bet dabar nebesurenka jų ir nustojo prieš dvejus ar trejus metus“, – sakė jis.

Vis dėlto,KTU viešųjų ryšių projektų vadovė Akvilė Sebežiova patikino, kad 2016 metais į bakalauro „Mados inžinerija“ studijų programą buvo priimti 22 studentai, o į magistro „Aprangos mados inžinerija“ – 13.

Andrius Francas

Atsižvelgė į „FL Technics“ prašymą

Į sąrašą įtrauktos ir šios profesijos: avionikos inžinieriai, aviacijos inžinieriai, aviacijos mechaninės įrangos inžinieriai, aviacijos technikai.

Jas Ūkio ministerijai pateikė Lietuvos darbdavių konfederacija, kurios viena narių yra integruotas lėktuvų techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikianti „FL Technics“.

„Sodros“ duomenimis, vasario 8 dieną joje dirbo 779 darbuotojai, tačiau kaip DELFI sakė „FL Technics“ vadovas Žilvinas Lapinskas, galėtų įdarbinti dar daugiau.

Jis teigė, kad teigiamai vertina Vyriausybės žingsnį patvirtinti šį trūkstamų profesijų sąrašą.

„Tai padės versle. Turime planų, pavyzdžiui, Ukrainoje yra aviacijos specialistų ir tos procedūros dažnai užtrunka, o lengvesnis užsieniečio įdarbinimas tikrai mums pagelbės“, – sakė jis.

Ž. Lapinskas pasakojo, kad naujų darbuotojų dažniausiai ieško per įdarbinimo agentūras, kurios turi savo duomenų bazes.

„Taip pat yra žmonės, kurie anksčiau kreipėsi arba jei kažkas jau dirba pas mus iš ukrainiečių, tai jie turi savo kolegas, kuriuos gali pasiūlyti“, – pasakojo jis.

„FL Technics“ vadovo teigimu, šiuo metu įmonėje jau dirba apie 10–15 darbuotojų iš Ukrainos.

„Vieniems tinka ir patinka, įsikuria, šeimos atvažiuoja. Jie tikrai integruojasi į šalį, kalbos mokosi. Kitiems ne visai patinka – visi žmonės individualūs“, – kalbėjo Ž. Lapinskas.

Verslininkas sakė, kad kol kas dar negali prognozuoti, kiek užsieniečių įdarbins dėl Vyriausybės suteikto palengvinimo.

„Kol aviacijos mechaniku patampa žmogus, iš tikrųjų praeina laiko. Gali užtrukti ir 3, ir 5 metus“, – pridūrė jis.

A. Francas taip pat pasakojo, kad MRO (Maintenance, repair, and operations (liet. priežiūra, remontas, ir operacijos) yra viena iš Lietuvos investicijų pritraukimo strategijos krypčių.

„Kas susiję su lėktuvais – tam turime puikias galimybes. Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, kuri ribojasi su oro uostu, net ir planuose yra numatyta, kad lėktuvai gali leistis oro uoste ir iškart važiuoti remontuotis“, – sakė jis.

Iš IT sektoriaus įtraukė ne visus

Trečioji sąrašo profesijų grupė susijusi su informacinėmis technologijomis (IT).

Vien asociacija „Infobalt“ pateikė šiuos pasiūlymus: konsultantas kompiuterių sistemų klausimais, inžinierius programuotojas, programinės įrangos testuotojas, duomenų bazių administratorius, IT sistemų administratorius, tinklo analitikas.

Apie IT specialistų trūkumą kalbėjo ir „Investuok Lietuvoje“ bei „Investuotojų forumo“ atstovai.

LDB siūlė įtraukti visas su IT susijusias profesijas, tačiau Vyriausybė nutarė, kad ne visoms joms yra poreikis pasitelkti specialistus užsieniečius.

A. Francas sutiko, kad IT profesijų poreikiai pakankamai plačiai aprašyti, tačiau pastebėjo, kad įtraukta galėjo būti ne viskas.

„Nes tos pozicijos pavadinimais kartais skirtingai vadinasi. Jie ten pabandė pakankamai daug ką sudėti, bet turbūt galima dar dvigubai išplėsti tą sąrašą“, – DELFI sakė „Alliance for Recruitment“ partneris.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 pabaigoje Lietuvoje buvo 112 tūkst. bedarbių, nedarbo lygis buvo 7,6 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (422)