Parduotuvės atidaryme „Topo centro“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Aurelijus Rusteika teigė, kad praėjusiais metais kavos aparatų pardavimai augo 30 proc.

„Tai nulėmė, kad kavai šiais metais skirsime ypač daug dėmesio, o naujojoje Akropolio parduotuvėje jai skirta net trečdalis visos parduotuvės erdvės“, – teigia A. Rusteika.

Anot jo, sparčiausiai rinkoje augo automatinių ir kapsulinių aparatų pardavimai, o 2017 m. augimas nesustos, nes rinka dar nėra prisotinta – gamintojai prognozuoja, kad kavos aparatas bus beveik kiekvienuose namuose.

Per praėjusias Kalėdas Lietuvoje atliktas tyrimų bendrovės Berent tyrimas rodo, kad kokybiško ir funkcionalaus kavos aparato norėjo 1 iš 3 vyrų, o net 25 proc. apklaustųjų teigė, kad be šio įrenginio neįsivaizduoja savo namų virtuvės ir jau per artimiausią pusmetį šį prietaisą ketina įsigyti.

Pasak pranešimo, žmonių bene mylimiausioje kategorijoje Lietuvoje įvyko įdomių pokyčių: jei lietuvis už telefoną ryžosi 2015 m. mokėti – 293 Eur, tai jau 2016 m. tokiam pirkiniui vidutiniškai skyrė 335 Eur.

Praėjusiais metais 20 proc. aktyviau pirko žaidimų konsoles, panašiai augo ir profesionalių pelių, kokybiškų klaviatūrų, žaidimų pardavimai. 2016 m. gruodį buvo nupirkta viskas, kas buvo susiję su virtualia realybe: pusė dar lentynų nepasiekusių VR akinių jau buvo turėjo savo pirkėjus (buvo rezervuoti), o likusieji buvo parduoti per keletą dienų.

Nors kompiuterių kategorija jau kuris laikas neauga, 2016 m. jai gyvybės įpūtė žaidimų (angl. gaming) kompiuteriai, kurių pardavimai augo du kartus ir tikrai nenustos augti ir šiais metais.

Pasak pranešimo, viena iš šių metų CES žinių, kad gamintojai atsisako 3D televizorių gamybos ir tai tik patvirtino jau keletą metų sklandančius gandus apie šios technologijos televizorių „mirtį“.

Pagrindinė naujiena Lietuvoje, kad 4K ir didesni nei 1.40 m (55 coliai) televizoriai tapo nauju standartu: jų rinkos dalis augo nuo 16 proc. 2015 m. gruodį iki 40% 2016 m. gruodį.

Prekybos tinklo prognozėmis šis raiškos standartas tikrai karaliaus dar bent 4–6 metus. Artimiausi poslinkiai gali prasidėti tik po 2020 m., kuomet Japonai yra pažadėję Tokijo olimpiadą transliuoti 8K raiška.

Internetu perka 43 proc. brangesnes prekes

Pasak pranešimo, net išeliminavus smulkius aksesuarų pirkimus ir elektroninę prekybą lyginant tik su didžiosiomis parduotuvėmis, kurios yra dideliuose miestuose, internetu žmonės nuperka vidutiniškai 43 proc. brangesnes prekes. Visų šių papildomų filtrų neįvedus, vidutinė nupirktos prekės kaina internete yra net 3 kartus didesnė nei parduotuvėje.

Internetu perkamos brangesnės prekės aiškiai nurodo, kad internetu jau visiškai pasitikima. Tai patvirtina ir brangiausia 2016 m. internetu nupirkta prekė: pirkėjas nepabijojo įsigyti 65 colių LG OLED televizorių, kainavusį 4629 EUR.

Pasak pranešimo, sausio mėn. darytas reprezentatyvus Lietuvos vartotojų tyrimas rodo, kad daugiau nei 90 proc. vienu ar kitu buities technikos ar elektronikos pirkimo sprendimo priėmimo momentu pirkėjas apsilanko internete, ieškodamas daugiau informacijos apie pirkinį, geresnės kainos ar vietos, kur galėtų apžiūrėti prekę. Ir net jei priima sprendimą pirkti internetu, 7 iš 10 atvyksta prekės atsiimti į parduotuvę (2015 m. 6 iš 10). Likusieji du pirkėjai nori, kad prekės atkeliautų į namus, o vienam iš dešimties pakeliui yra paštomatas.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (46)