Tokiomis mintimis DELFI konferencijoje pasidalijo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Paklaustas, apie įspūdį, kodėl dabar kainos eurais yra tokios pačios, kokios buvo litais, jis sakė:

„Klausimas geras, bet jis toks pats, kaip ir klausimas, kokia oro temperatūra yra ir kokią temperatūrą aš jaučiu, nes tarp tų dalykų yra skirtumas. Kur padidėjimas didžiausias? Be abejonės, tai yra paslaugos, pavyzdžiui, viešasis maitinimas.

Kur nukritimas? Tai yra kuro kainos. Seniai važinėjome už tokį pigų kurą. Taip pat su tuo susijusios administracinės kainos. Taigi, sakyčiau, kad jutiminė temperatūra yra kitokia nei tikrasis kainų lygis“.

Pirmininko teigimu, kalbant apie kainas, pamirštamas didėjantis pajamų lygis. Statistiniai duomenys rodo, kad pajamos padidėję yra gerokai daugiau nei pakilo kainos, kurios šiemet didės apie 2 proc. Spartesnę infliaciją lems pasaulinių naftos ir maisto produktų kainos ir daugelis kitų veiksnių.

„Supraskime paprastai. Jeigu esame ES, euro zonoje, natūraliai ekonomika konverguojasi. Taigi negali kainos judėti į kitą pusę. Be abejo, pajamų augimas taip pat yra svarbus. Aš tikrai nemanau, kad kažkoks dėdė arba dėdės specialiai sėdi ir susitarę didina kainas“, – kalbėjo banko vadovas.

Į repliką, kad dėl didėjančių kainų gyventojai kaltina euro įvedimą, jis atsakė: „Visą laiką gerai yra turėt objektą, kuriam per kuprą galėtum duoti su lazda. Aš asmeniškai manau, kad, kaip sako klasikai, euras čia yra ne prie ko. Prieš jo įvedimą atlikome analizę, kuri parodė, kad euras kaip toks kainas gali pakelti 0,2-0,3 proc.“

Esą ne tik lietuviams bet ir kitų šalių gyventojams kartais atrodo, kad euras lemia didesnes kainas. Tačiau, pvz., nekilnojamasis turtas dabar nėra brangesnis nei prieš dešimt metų: „Nėra ekonomikoje taip, kad viskas į vieną pusę. Bendra tendencija ta, kad ekonomika vystosi, kainos kyla, bet kyla ir pragyvenimo lygis“.

Sodybų tuštėjimo metas

V. Vasiliauskas sutiko, kad dėl didėjančių kainų didėja ir pajamų nelygybė, o tai kelia gyventojų nepasitenkinimas, socialinę įtampą.

Pajamų nelygybė vienareikšmiškai yra didžiulė problema. Čia labai svarbūs keli aspektai. Pirmiausia reikalingos struktūrinės reformos, apie kurias mes nuolat kalbame, kurias rekomenduoja įvairios tarptautinės organizacijos. Tiesiog reikia atskiras sritis reformuoti ir mažinti tą pajamų nelygybę“, – svarstė jis.

Pirmininko teigimu, prie pajamų nelygybės prisideda ir trečdalį viso bendrojo vidaus produkto sudaranti šešėlinė ekonomika. Siekiant mažinti nelygybę, svarbu, kad gyventojai patys neprisidėtų prie šešėlinės ekonomikos. Tačiau dar didesnė problema esą yra emigracija.

„Vyksta trečias ar ketvirtas istorijoje sodybų tuštėjimas – taip bus ir tas vyksta, tai yra tendencija, taip vyksta ir kitose šalyse, pavyzdžiui Švedijoje. Taigi, reikalingas regioninės politikos pergalvojimas“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad investicijas reikėtų koncentruoti į kelis pasirinktus regionus, o ne išskaidyti po visą šalį.

Kalbėdamas apie emigracijos priežastis, jis svarstė, kad tai nebūtinai susiję su pinigais:

„Aš manau, kad labai svarbus saugumo jausmas. <...> Socialinis saugumas visų pirma susijęs su teisingumo jausmu. Galbūt aš mažiau uždirbsiu, bet jausiuosi gerai visuomenėje, kurioje matysiu, kad priimami teisingi sprendimai, kur nėra protekcionizmo, kur negaunu darbo dėl to, kad turiu giminių“.

Kita vertus, anot V. Vasiliausko, trūkstant darbo jėgos, Lietuvoje reikėtų spręsti ir „imigracijos baubus“. T.y. atsikratyti stereotipų apie imigrantus, peržiūrėti darbo leidimų tvarką, mažinti su jais susijusią administracinę naštą:

„Kai kuriose srityse darbo rankų trūksta. Protinga imigracijos politika būtų skatintina. Tuo pačiu atlyginimų auginimas irgi spręstinas dalykas. Manyčiau, čia yra kultūros klausimas. Pažiūrėkime į dalinimosi su darbuotojais kultūrą. Jei palyginsime, pvz., Lietuvos ir Estijos skaičius, pelno grąžą su atlyginimais, matysime tikrai didesnį atotrūkį Lietuvoje negu Estijoje. Čia mentaliteto klausimai.

Kas galėtų pakeisti darbdavių mentalitetą? Stiprios profesinės sąjungos, geros derybos ir tiesiog, kad žmogus reikalautų oraus atlyginimo“.

Dalis gyventojų padarė klaidą dėl pensijos

Paklaustas, ką galvoja apie pensijų kaupimą antroje pakopoje arba pensijų fonduose, V. Vasiliauskas svarstė, kad spręstinų dalykų yra visose pakopose, tačiau sprendimai negali būti greiti sprendimų ir revoliuciniai.

„Pirma pakopa – „Sodra“. Didžiausi iššūkiai susiję su tuo, kad darbo rinkos potencialas mažėja. Žmonės emigruoja, visuomenė sensta. Tai reiškia, kad vis daugiau iššūkių bus šitai sistemai. Norint išlaikyti atitinkamą pensijų lygį, reikės vis daugiau investuoti.

Čia tiesioginis ryšys su šešėline ekonomika. Kai nedalyvauji darbo rinkoje arba nedalyvauji oficialioje pajamų sistemoje, tada neprisidedi, bet kai sulauksi amžiaus, prašysi, sakysi, duok. Reikia išspręsti pamatines ekonomikos problemas ir tada nereikės ginčytis dėl pakopų“, – kalbėjo banko vadovas.

Jo nuomone, didelė antrosios pensijų pakopos problema yra komisiniai, kurie buvo skaičiuojami nuo fonduose sukaupto turto:

„Šiandien situacija yra pasikeitusi dėl anksčiau įvestų apribojimų. Taip, už 2016 m. grąžą neto jau po komisinių turime neblogą, jei teisingai prisimenu, apie 5 proc. Bet turime ir gyventojų, kuriems tikrai neapsimokėjo pereiti į antrą pakopą, jiems reikėjo pasilikti pirmoje pakopoje.

Manau, negalime spręsti klausimų radikaliai, pvz., per nacionalizaciją. Tokie sprendimai buvo kai kuriose valstybėse – Vengrijoje, Lenkijoje. Bet supraskime, kada žmogus pats kaupia ir dar prisideda prie to kaupimo, tai, mano galva, yra tiesioginė koreliacija su bandymu paveikti šešėlį“.

Kalbėdamas apie trečią pakopą, t. y. savanoriškas draudimą, pirmininkas teigiamai įvertino mokestinės lengvatos taikymo apribojimą, tačiau toks sprendimas priimtas „verčiantis per galvą“.

„Normalioje visuomenėje turime turėti teisingumo jausmą, lygybės jausmą, pajamų lygybę kaip tokią. Tai yra esminiai dalykai, jeigu kalbame apie susitariančią, o ne konfliktuojančią visuomenę. Apibendrinant, skubių sprendimų negali būti. O Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bus bus pateikti pasiūlymai. <...>

Jei lyginsime su Vengrija, Lenkija, mūsų pensijų fondų grąža palyginti su bendrojo vidaus produkto augimu tikrai buvo prastesnė. Fondai daugiausia investuodavo ne į Lietuvą, o į užsienį – manau, tai irgi problema“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (471)