Apie laisvos prekybos sutarčių tarp Europos Sąjungos ir Kanados (CETA) bei Jungtinių Valstijų (TTIP) naudą ir žalą ketvirtadienį tiesioginėje DELFI TV konferencijoje diskutavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir Europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA atstovas Lietuvoje Karolis Klimka.

Ž. Šilėnas sutiko, kad, pavyzdžiui, pigesnės mėsos nusipirkti galintis, bet darbo vietos netekęs gyventojas greičiausiai pasisakys prieš laisvesnę prekybą, tačiau tvirtino, kad didžiajai daliai žmonių ji yra naudinga.

„Galima paklausti, kodėl apskritai visas pasaulis laisvai neprekiauja? Juk tai visiems yra naudinga. Vienas iš sociologinių paaiškinimų yra tai, kad patiriančių žalą yra mažiau, bet jie yra labai koncentruoti.

Visi vartotojai patiria naudą, jų yra daug, bet jų interesai yra išsiplėtę. Prieštaraujantis visada greičiau susimobilizuos, nei pritariantys. Pavyzdžiui, jei konkrečiai įmonei iškils grėsmė, tai ji, tikėtina, greičiau suorganizuos piketą, negu, kad visi vartotojai pasirašys peticiją, jog jiems patinka šiek tiek pigesnė mėsa“, – kalbėjo jis.

Tampa sunku konkuruoti

Ž. Šilėnas aiškino, kad laisva prekyba naudinga, nes žmonės gauna galimybę nusipirkti pigesnių produktų.

„Tačiau gali išnykti darbo vietų. Niekas rimtas niekada ir neteigia, kad nebus jokių neigiamų pasekmių. Dažniausiai lyginami pliusai ir minusai“, – sakė jis.

LLRI prezidento teigimu, kai kuriems verslams dėl atsivėrusių sienų tampa sunku konkuruoti.

„Tie verslai, be kita ko, labai dažnai yra globalizacijos priešininkai, nes jiems yra lengviau užsidaryti savo rinkoje, neįsileisti konkurencijos ir žmonėms pardavinėti tuos pačius brangesnius produktus.

Iš tikrųjų ir tarp verslo yra daugybė grupių, kurios prieštarauja sienų atsivėrimui, nes jiems padidėtų konkurencija. Tačiau visumoje – ar per darbo vietas, ar per naujas rinkas, ar per pigesnius produktus, atsivėrimas visuomet (ypač panašių šalių, pavyzdžiui, JAV ir ES) visada atneša daugiau naudos“, – tvirtino jis.

Naudinga tik didiesiems

Savo ruožtų K. Klimka aiškino, kad dėl susitarimų labiausiai praloš smulkus ir vidutinis verslas.

„Pakilus konkurencijai su didžiosiomis korporacijomis, bus sunku mažiesiems ūkininkams atlaikyti spaudimą, – kalbėjo jis. – Bus srautų nukreipimo efektas, kai sutriks ES vidaus eksporto rinka dėl jų nukreipimo į Šiaurės Ameriką.“

TTIP ir CETA priešininkas taip pat teigė, kad dėl skirtingų standartų ir milžiniško konkurencinio spaudimo pradės smukti kokybė. Pavyzdžiui, ekologiška produkcija taps beveik nebeįmanoma ES.

„Šis susitarimas naudingas tik stambiajam verslui ir jame tik tam mažam procentui, kurie gali sau leisti jau šiandien eksportuoti už Atlanto“, – sakė K. Klimka.

Su tokia nuomone kardinaliai nesutiko Ž. Šilėnas. Jis sakė, kad taisyklių supaprastinimas kaip tik atvertų JAV rinką smulkiesiems verslams.

„Aišku, kad dabar, kai negali patekti į JAV rinka, nes esi smulkus gamintojas, eksportuoji į ES. Aišku, kad bus persikonfigūravimai prekybos srautų. Tikrai vietoje to, kad vežtum sūrį į Lenkiją, tau labiau apsimokės vežti į JAV.

Tačiau didelės korporacijos, kurias mano kolega taip mėgsta demonizuoti, jau seniai yra JAV rinkoje. Ten turi fabrikus, atstovybes ir t.t.“, – pasakojo Ž. Šilėnas.

Jis taip pat pabrėžė, jog JAV yra didžiulė ekologinių maisto produktų rinka.

„Nė viena kita rinka už ekologinę produkciją nemoka taip brangiai kaip JAV. Kuo daugiau žmonės turi pinigų, tuo nori sveikiau maitintis“, – sakė LLRI prezidentas.

Visą K. Klimkos ir Ž. Šilėno diskusiją galima pažiūrėti vaizdo įraše:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (107)