DELFI konferencijoje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad kol kas didesnių problemų šalies nekilnojamojo turto rinkoje nėra, nors situacija ir kaista. Jis nemano, kad dabartiniai NT pirkėjai už jį permoka:
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad stebėti situaciją NT rinkoje reikia, tačiau mes negalime kalbėti apie burbulo situaciją. Nemanau, kad šiandien būstas ir apskritai nekilnojamasis turtas yra pervertintas.
Bet jei lygintume dabartinę situaciją su ta, kuri buvo prieš metus, tai temperatūra yra šiek tiek pakilusi. Kaip sakė vienas mano kolega, kalbame apie kokius 37 laipsnius kūno temperatūros“.
Banko vadovas išskyrė kelias priežastis, dėl ko rinka kaista. Didžiausią įtaką tam daro nebloga makroekonominė situacija, geri gyventojų lūkesčiai taip pat geros skolinimosi sąlygos dėl mažų palūkanų.
V. Vasiliausko požiūriu, geografiškai Lietuvos nekilnojamojo turto rinką galima išskaidyti į kelis segmentus: svarbiausias yra Vilnius, tačiau taip pat reikėtų išskirti Kauną, Klaipėdą ir likusią šalies teritoriją.
„Situacija skiriasi vien demografiškai, nes Vilnius yra augantis miestas. Gyventojų skaičius didėja, o tai reiškia, kad ir paklausa didėja. Vilniuje didėja ir vaikų skaičius, vadinasi, būsto keitimo potencialas ateityje taip pat didėja.
Vilniuje didesnis pajamų vidurkis nei likusioje Lietuvoje. Na, o skolinimo sąlygos, žemų palūkanų aplinka lemia, kad Vilniuje NT kainos santykinai auga daugiau nei likusioje Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Paklaustas, kaip vertina būsto pirkimą siekiant jį išnuomoti, jis atkreipė dėmesį, kad už skolintas lėšas perkamas antras būstas didina gyventojų įsipareigojimus.
„Kada pradės kilti palūkanų normos, o jos vis tiek anksčiau ar vėliau pradės kilti, nes ne tik mūsų vertinimu, nepaisant atskirų šalių, nepaisant įvairių geopolitinių faktorių, bendrai eurozonos situacija, po truputį gerėja, tai natūralu, kad palūkanos pradės kilti ir tada didės įsipareigojimai, kiekvieną mėnesį mokamos sumos. Čia tada gali kilti paskolų grąžinimo klausimų. Dėl to reikia labai atsakingai prisiimti tuos papildomus įsipareigojimus“, – įspėjo pirmininkas.
Kita vertus, jeigu leidžia galimybės, investuoti į antrą būstą gali būti naudinga, nes tam tikra prasme tai yra atsargų kaupimas.
„Visą laiką reikia įvertinti riziką. Palūkanos pradės kilti ir tada santykis tarp nuomos pajamų ir grąžinamos paskolos ir palūkanų keisis. Gali susiklostyti tokia rinkos situacija, kada nuomos kainos gali kristi. Taigi, trumpu laikotarpiu viskas atrodo gerai, vidutiniu – dar gali prognozuoti, ilgesniu – nieko nenumatysi“, – svarstė V. Vasiliauskas.
Paklaustas, kada palūkanos gali pradėti kilti, jis sakė, kad bent iki šių metų pabaigos euro zonoje tęsis bendroji turto įsigijimo programa. Taigi, šiemet situacija vargiai pasikeis, tačiau vidutiniu 2-3 metų laikotarpiu galima tikėtis, kad jos padidės.
„Priimant sprendimą skolintis dabar, jau ir vidutinio laikotarpio horizonte aš įskaičiuočiau palūkanų kilimo riziką“, – kalbėjo valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, šiuo metu didesnė dalis (apie 60 proc.) būsto nuperkama pasiskolinus lėšų iš bankų. Dėl to jeigu atsirastų pavojų ir rizikų, Lietuvos bankas imtųsi atitinkamų veiksmų kredito rinkai suvaldyti. Pvz., būtų sugriežtinti reikalavimai įkeičiamo turto vertei, grąžinamos paskolos dydžio ir pajamų santykiui, taip pat bankų kapitalo atsargos reikalavimai.
V. Vasiliauskas pripažino, kad tokios priemonės iš karto gal ir neatvėsintų rinkos, tačiau per pusmetį jos pasijustų. Kita vertus, rinką veikia ne tik centrinio banko galimi pasitelkti instrumentai, bet ir kiti veiksniai – pvz., būsto pasiūla.
„Reikalavimus galima įjungti iš karto. Iš karto, matyt, neatvėsintume. Bet yra kiti veiksniai, lemiantys rinkos kainas, pavyzdžiui, pasiūla. Bent šiandien Vilniuje pakankamai pasiūlos. Pajamų lygis tikrai neblogas. Na, ir palūkanos kaip tokios. Visa eilė dedamųjų, kurios veikia NT rinką. Mūsų intervencijos būtų tik vienas iš faktorių. Pasijustų per pusmetį, nei tai būtų taikoma naujomis paskolomis", - komentavo V. Vasiliauskas.
