Gruodį „Sodra“ gyventojus paragino pasitikrinti, ar jie nėra įsiskolinę už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Vėliau informuota, kad bent už vieną mėnesį PSD įmokų buvo nesumokėję apie 300 tūkst. asmenų.
Visiems jiems išsiųsta informacija su raginimu arba padengti įsiskolinimą, arba atlikti nurodytus veiksmus, kad jis būtų panaikintas ir toliau įmokos nebūtų skaičiuojamos.
Vienas ir nurodytų veiksmų – kitose šalyse gyvenantys piliečiai turi pateikti išvykimo deklaraciją Registrų centrui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto duomenimis, vien internetu per 2017 metų sausį pateiktos 4845 deklaracijos apie išvykimą iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui (2016 metų sausį buvo 1072).
Tačiau išvykimą deklaruoti galima ne tik internetu, bet ir asmeniškai atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją, savivaldybės administracijos padalinį arba Lietuvos konsulinę įstaigą užsienyje.
Gyventojų registrą administruojantis Registrų centras pirmadienį DELFI negalėjo pateikti duomenų apie tai, kiek asmenų per sausį savo išvykimą deklaravo būtent tokiu būdu.
Per visus 2016 metus apie išvykimą deklaravo 44 876 asmenys. Iš jų 14 956 tai padarė internetu, o 29 920 – atvykę į deklaravimo vietą.
Jei tokia pati proporcija išliko ir šių metų sausį, išvykimą deklaravimo vietoje turėjo užfiksuoti apie 10 tūkst. žmonių.
Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija DELFI informavo, kad nuo 2016 metų gruodžio iki 2017 metų sausio pateiktą metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją nurodant, galutinio išvykimo iš Lietuvos datą, patikslino 82 gyventojai. Atitinkamu laikotarpiu prieš metus – 11 gyventojų.
„Gyventojai neturi teikti (tikslinti pateiktų) pajamų deklaracijų kaip galutinai išvykstančio iš Lietuvos gyventojo, jei jie išvyksta iš Lietuvos ne visam laikui, pavyzdžiui, keletui mėnesių“, – pabrėžė VMI mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.
Parodys realią situaciją
Sausio pabaigoje „Sodra“ 20 tūkst. asmenų, kurių įsiskolinimas už PSD sudaro 11–12 mėnesių (o bendrai – 5,7 mln. eurų), įspėjo, kad iš jų skola bus išieškota.
Kiek vėliau „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius žurnalistams sakė, jog ši priemonė pasiteisino: per mėnesį surinkti 2,2 mln. eurų įmokų, per dvi savaites gauta daugiau nei 31 tūkst. dokumentų, kurių pagrindu įmokos bus perskaičiuojamos asmenims, neturintiems Lietuvoje mokėti PSD įmokų.
„Todėl kol kas išieškojimas iš PSD skolininkų nebus vykdomas“, – ramino jis.
Tačiau 80 mln. eurų skola, kurią turėtų padengti visas 300 tūkst. skolininkų būrys išlieka.
Kas sudaro šiuos 300 tūkst. žmonių? Ar jie galutiniai emigravę? Ar tik trumpam išvykę užsidirbti? Galbūt tai tiesiog darbo biržoje neužsiregistravę bedarbiai arba namų šeimininkai, kuriems PSD mokėti taip pat privaloma?
M. Sinkevičius DELFI sakė, kad atsakymus į šiuos klausimus galės pateikti po to, kai išanalizuos šiuo metu masiškai gaunamus duomenis.
„Iš tų 300 tūkst. pusė gali būti išvykę, o pusė turbūt yra Lietuvoje“, – svarstė jis.
„Sodros“ vadovas sutiko, kad įspėjimas apie skolų išieškojimus galėjo paraginti emigrantus deklaruoti išvykimą iš Lietuvos.
„Nemanau, kad kažkas išvyko dėl to, kad „Sodra“ ragino sumokėti skolą. Manau, kad kažkas įteisino savo išvykimą dėl to, kad „Sodra“ ragina susimokėti. Paprasčiausiai, tai yra realios situacijos įteisinimas“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
Kas gyvena Lietuvoje?
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų sausio pradžioje Lietuvoje gyveno 2,849 mln. žmonių.
Tačiau PSD apdraustųjų asmenų Lietuvai tenka šiek tiek daugiau. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2017 metų vasario 6 dieną egzistavo 2,940 mln. PSD apdraustų asmenų.
Tuo metu bendras draudžiamųjų skaičius sudarė apie 3,169 mln. – į šį skaičių įtraukti ir PSD skolininkai.
Būtent į 3,169 mln. asmenų aibę patenka ir „Sodros“ įvardinti 300 tūkst. skolininkų.
Kaip DELFI paaiškino Statistikos departamento demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Liucija Palčiauskienė, pagrindinis jų duomenų šaltinis yra Gyventojų registras, kuriame pastaruoju metu fiksuojamas išvykimo deklaracijų padaugėjimas.
„Visi duomenys yra pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Paskui mes ten turime savo taisykles ir metodiką, vertiname“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad atsižvelgia ir į „Sodros“ duomenis.
Tuo metu M. Sinkevičius svarstė, jog Statistikos departamentas jau yra įvertinęs realiai išvykusius asmenis, nors jie to ir nedeklaravę.
Beje, Statistikos departamentas iki 2010 metų vykdė ir nedeklaruotos migracijos srautų tyrimą, tačiau įsigaliojus PSD, jis buvo nutrauktas.
Trūksta paskatų
Nedirbantys ir valstybės lėšomis nedrausti asmenys kas mėnesį privalo savarankiškai mokėti PSD įmokas. Jos sudaro 9 proc. minimalios mėnesinės algos – t.y. 34,20 euro. Per 12 mėnesių gali susidaryti 394,20 eurų skola.
Tačiau kaip rodo „Sodros“ duomenis apie 300 tūkst. skolininkų didelė dalis gyventojų šio reikalavimo nesilaiko. Kodėl?
„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas mano, kad taip yra, nes lietuviai įpratę, jog mokesčius už juos sumoka darbdavys.
„Jei gyventojas prieš emigruodamas dirbo samdomą darbą, jo šeimos nariai, kolegos – taip pat, o tai sudaro didžiąją dalį darbuotojų Lietuvoje, tai tie žmonės galbūt kitą kartą apskritai nelabai žinojo, kad tokios įmokos yra už juos mokamos“, – sakė jis.
Kita ekonomisto įvardyta priežastis – neapsižiūrėjimas.
„Dalis paprasčiausiai neapsižiūrėjo arba nekreipė didesnio dėmesio, nes emigravęs asmuo dažniausiai prieš emigruodamas labiau rūpinasi kaip susitvarkyti buitį ir atsidaryti sąskaitas toje šalyje, kur gyvens, nei toje, iš kurios išvyksta', – svarstė Ž. Mauricas.
Pašnekovas prisiminė, kad ir pats kuriam laikui buvo emigravęs.
„Dažnu atveju, prisipažinsiu, neinformuodavau atitinkamų tarnybų, kad emigruoju, neužsidarydavau savo sąskaitų. Akcentas būdavo – ta valstybė, į kurią vykstama“, – prisiminė jis.
Ž. Mauricas pridūrė, kad valstybės institucijos turėtų stengtis palaikyti kontaktą su emigravusiaisiais.
„Jei gyventojai būtų gavę kasmetinį raštą, didesnį dėmesį iš institucijų, ne tik „Sodros“, tada jie būtų labiau informuoti ir motyvuoti priimti vienus ar kitus veiksmus“, – sakė ekonomistas.
Jis taip pat priminė, jog yra tokių emigrantų, kurie grįžta į Lietuva gydytis ir dėl to moka arba bent jau turėtų sąžiningai mokėti PSD įmokas.
Dėl panašių į anksčiau išvadintas priežastis gyventojai neretai nelinkę iškart deklaruoti naujos gyvenamosios vietos.
„Dažnai ji deklaruojama žymiai vėliau, kartais išvis nedeklaruojama labai ilgą laiką, kol atsiranda vaikai, kuriems reikia darželio ar mokyklos. Būna žmogus deklaruotas kur nors Ukmergėje, o jau 6 metus gyvena Vilniuje“, – pavyzdį pateikė Ž. Mauricas.
Jis pabrėžė, kad iki šiol žmogui galėjo trūkti paskatų deklaruoti išvykimą iš Lietuvos ir tik po to, kai „Sodra“ pagrasino sankcijomis, jos atsirado.
„Tačiau ir vėl, kaip Lietuvoje įprasta, pasirinktas lazdos (nuobaudos) principas. Linkėčiau, kad būtų dažniau naudojamas meduolio (paskatinimo, naudos) principas“, – sakė ekonomistas.
