Lietuvos pašto vadovams paskelbus apie tinklo reformą, daugelyje Panevėžio rajono vietovių stacionarių pašto įstaigų neliks. Kaip į kaimą veržiasi naujas laiškininkų amžius?
Lietuvos paštas nusprendė, kad XXI amžiuje paslaugos kaime privalo būti kitokios. Esą seni pastatai, tapę menkaverčių prekių parduotuvėmis, neduoda naudos, o paštininkai tarsi knygnešiai velka maišus laiškų ir spaudos.
Tokiomis mintimis pagrįsta į pašto tinklą ateina reforma. Ji į kaimus turi atnešti modernesnes laiškininkų paslaugas. Šios, pasak pertvarkos sumanytojų, tik pakeis neefektingus pašto pastatus.
Panevėžio rajone laiškininkai stacionarias pašto vietas pakeis jau birželio mėnesį.
Ant Berčiūnų, Dembavos, Miežiškių, Naujamiesčio, Paįstrio, Smilgių, Tiltagalių, Upytės ir Vadoklių pašto pastatų durų kabės spynos. Laiškininkus taip pat galės išsikviesti ir Panevėžio 1-ojo kilnojamojo paštų aptarnaujami gyventojai.
„Pertvarkomuose nedideliuose Panevėžio rajono paštuose per dieną suteikiamos vos kelios paslaugos, o apie 70 procentų dalinių pašto ir finansinių paslaugų yra suteikiama gyventojų namuose, kai pas juos lankosi laiškininkas“, – apie priežastis reformuoti minėtų vietovių paštus sakė AB Lietuvos pašto atstovas spaudai Tomas Bašarovas.
Keičiasi paslaugų modelis
Lietuvos pašto duomenimis, Lietuvos kaimiškose vietovėse pertvarkomi 350 stacionarūs ir 27 kilnojamieji paštai funkcionuos pagal koncepciją „Ateities laiškininkas“.
Ji bus diegiama palaipsniui tose apylinkėse, kuriose paštas sulaukdavo nedaug klientų, todėl juos aptarnaudavo vos po 2–4 valandas per dieną.
„Atkreipiu dėmesį, kad kaimuose išlieka universaliosios pašto paslaugos teikimo vietos, kurios yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme ir kituose teisės aktuose. Keičiamas tik paslaugos teikimo modelis“, – „Sekundei“ teigė AB Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė.
Pagal naują tvarką, anot jos, gyventojams paslaugos bus teikiamos ir namuose, ir mobiliuosiuose vadinamuose ateities laiškininkų paštuose numatytu laiku.
Dėl reformos darbo pašte gali netekti apie 290 žmonių. Paliktiesiems žadama galimybė tobulėti ir uždirbti daugiau. Laiškininkai esą bus aprūpinti išmaniąja įranga.
Šalies kaimiškose vietovėse diegiamos koncepcijos „Ateities laiškininkas“ investicijos sieks daugiau nei 1 mln. eurų. O per kelerius metus sutaupyti žadama apie 6,5 mln. eurų.
Liks viena laiškininkė
Tokios veiklos perspektyvos pačių laiškininkų per daug nežavi. Vieno uždaryti planuojamo pašto darbuotoja pasakojo, kad ir taip kiekvieną rytą pilną savo automobilį prisikraunanti įvairių siuntų, laiškų, prekių. O pagal naują tvarką šiame pašte iš dviejų laiškanešių žadama palikti vieną.
„Kol kas niekas mūsų neinformavo, kaip viskas bus, tik iš nuogirdų kai ką sužinome.
Kiek supratome, vienam darbuotojui teks aptarnauti kelis aplinkinius kaimus – per dieną susidarys daugiau nei šimtas kilometrų. Bus didelis krūvis ir spėjame, kad žmonės vėliau, nei įprasta, gaus laiškus, spaudą. Taigi prarasime dar daugiau klientų, nukentės ir spaudos platinimas. Jau dabar dirbame po pusę dienos ir vos spėjame“, – nuogąstavo „Sekundės“ kalbinta moteris.
Šiuo metu ji dirba 0,6 etato ir gauna per 200 eurų atlyginimą, atskaičius mokesčius. Sumokama už paštui išvežioti sunaudojamus degalus, bet laiškanešės automobilio amortizacijos išlaidos nepadengiamos.
Pašnekovė nesitiki, kad permainos jai leis daugiau uždirbti.
Gyventojai, anot jos, taip pat nepatenkinti naujienomis: „Ir taip kaime viską uždaro. O pašto žmonėms labai reikia, niekas nesitikėjo, kad jo nebebus. Mūsų paslaugos tikrai mėgstamos – itin daug nešame siuntų iš elektroninių parduotuvių. Labai populiaru tapo atsisiųsti prekių iš Kinijos.“
Kaip atrodys mobilusis ateities laiškininkas ir ką jis darys, pašto darbuotoja teigia dar nežinanti. Bet ir dabar, anot jos, daug pašto paslaugų tiekiama namuose. Žmonės žino savo laiškanešių telefono numerius ir prireikus kviečiasi. Esą sunkiau bus dėl registruotų laiškų, nes jų duomenis laiškininkams teks įvestis vietoje į planšetinį kompiuterį.
Kaimas tuštėja
Aptarnaujantys klientus jų namuose mobilieji laiškininkai užsienyje yra pasiteisinusi praktika. Pašto tinklas kaimo vietovėse modernizuojamas remiantis užsienio šalių, ypač Islandijos ir Lenkijos, patirtimi.
Tačiau kaimuose modernėjančiu paštu ne itin džiaugiasi ne tik laiškanešiai, bet ir jų klientai. Smiglių bendruomenės pirmininkė Lina Narkevičienė nuogąstavo, kad ir taip nykstančiame kaime gali belikti tik seniūnija ir bažnyčia.
Šio miestelio gatvėje sutiktas Jonas ir jo draugas Kęstas piktinosi, kad kaime nebėra nei žmonių, nei įstaigų.
„Nedažnai lankausi pašte, bet kai kada prireikia. Užsisakau spaudos, į Angliją dukrai sveikinimą pasiunčiu. Geriau, kai viskas pašonėje“, – kalbėjo Jonas.
Pašnekovas nepeikia ir galimybės išsikviesti paštininką į namus. Permainos, anot jo, iš pradžių visus gąsdina, bet jei pašto pastatas neduoda naudos, reikia ką nors keisti.
„Mano žmona dirbo pašte – kuo tik jie ten nesiverčia. Bet jei nepavyksta išsilaikyti, tai gal ir reikia pokyčių“, – mano smilgietis.
Paklausti, ar jiems nesukels rūpesčių dėl laiškanešių krūvio vėluojančios paslaugos, vyrai nusijuokė: jie pensininkai ir laiko turi daug.
Atskirti nuo pasaulio
Kaip stacionaraus pašto panaikinimas atsiliepė kaimo žmonėms, galima sužinoti pasidomėjus Piniavos situacija. Čia dar pernai vasarą buvo uždarytas pašto skyrius ir paslaugas teikia tik į namus vaikštantis laiškanešys.
Piniaviečiai ėmė skųstis visai nebegaunantys laiškų.
„Prieš Kalėdas draugai bei giminaičiai norėjo mus pradžiuginti ranka rašytais atvirukais. Laukėme, nuolat tikrinome pašto dėžutę, tačiau ši vis buvo tuščia. Galiausiai prieš keletą savaičių sulaukėme artimųjų skambučio, kodėl jiems grįžo siųsti laiškai, nors adresą nurodė teisingai… Tikrai nemalonu, kai lauki, tikiesi ir tenka nusivilti“, – apmaudo neslėpė Piniavos gyventoja.
Tačiau moterį piktina ne tik nepristatyti laiškai, bet ir sąskaitos. Jų negaunant, internetu nesinaudojantiems žmonėms sunku atsiminti, už kurias paslaugas vis dar nesumokėta.
„Lapkričio bei gruodžio mėnesiais negavome nė vieno laiško, – skundėsi pašnekovė. – Dabar situacija jau kiek geresnė, tačiau vis dar laukiame sąskaitos iš mobiliojo ryšio operatoriaus. O ir jas apmokėti nebėra taip patogu. Anksčiau už paslaugas atsiskaityti galėdavome Piniavos pašto skyriuje, o dabar esame priversti važiuoti į miesto centrą. Vyresniems bei turintiems sveikatos problemų žmonėms tai išties nemenkas nepatogumas“, – apgailestavo piniavietė.
Prašo supratingumo
AB Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė pripažino, kad 2016 metų vasarą uždarius pašto skyrių Piniavoje, galėjo kilti laikinų nesklandumų. Pasak jos, iš pradžių korespondenciją pristatydavo buvusi Piniavos pašto viršininkė-laiškininkė, tačiau jai susirgus, buvo ieškoma galinčio pavaduoti žmogaus.
„Anksčiau Piniavos skyriuje dirbusi laiškininkė pažinojo gyventojus, tad pristatydama korespondenciją bandydavo orientuotis pagal gavėjo pavardę. Tačiau naujai dirbti pradėję laiškininkai adresato gyvenamąją vietą nustato tik pagal adresą, nurodytą ant voko ar pašto siuntos pakuotės. Dėl šios priežasties prašome teisingai numeruoti laiškų dėžutes, pasikabinti teisingą namo numerį bei informuoti siuntėjus, jog jie nurodytų teisingą gyvenamosios vietos adresą“, – ragino tinklo vadovė.
I. Dundulienė taip pat pabrėžė, kad Piniavos gyvenvietėje, ypač buvusiose sodų bendrijose, pašto darbuotojai neretai susiduria su problema, kad didžioji dalis žmonių adresų bei jų gaunamų laiškų dėžučių numeracija nėra atnaujinta ir skiriasi nuo oficialiųjų Registrų centro duomenų.
Laiškininkų darbą esą apsunkina ir tai, kad dažnai ant voko nurodytu adresu gyvena visai ne tas asmuo arba asmenys apskritai nėra numeravę nei savo namo, nei pašto dėžutės.
I. Dundulienė įsitikinusi, kad uždaryti Piniavos pašto skyrių buvo teisingas sprendimas.
„Daugelis Piniavos bendruomenės gyventojų dirba Panevėžio mieste, tad priemiestyje esančiame pašte, kuris dirbdavo tik rytais, būdavo sulaukiama vos iki 7 klientų per dieną“, – skaičiuoja tinklo direktorė, pasak kurios, vietos gyventojai pašto paslaugomis dažniau naudodavosi kituose skyriuose.
Pašto atstovė įsitikinusi, jog netekę pašto skyriaus piniaviškiai neturėjo pajusti didelių nepatogumų. Už visas paslaugas gyventojai gali atsiskaityti šalia parduotuvės esančioje degalinėje, čia veikia mokėjimo terminalas. Tuo metu vyresnio amžiaus žmonės ar ligoniai sąskaitas apmokėti gali ir per laiškininką, kai šis pristatydamas siuntą lankosi kliento namuose.
Valdžia nesutaria
Kol Lietuvos paštas guodžia klientus, kad jiems bus tik geriau, seimūnai ketina stabdyti pašto reformas kaime. Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, kaimui netekti pašto – didelis smūgis. Todėl frakcija ketina kreiptis į Vyriausybę, kad būtų sustabdytas toks civilizacijos naikinimas.
Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad šiais laikais gyventojai turi gauti modernesnes paslaugas. Juk banko sąskaitas tvarkome, perkame neišėję iš namų, tai ir pašto pastatas esą nebereikalingas.
O nepersitvarkęs paštas, premjero nuomone, atneš nuostolių. Įvedus naują tvarką AB Lietuvos paštas per kelerius metus planuoja sutaupyta 6,5 mln. eurų.
