Toks projektas, kurį savivaldybės prašymu parengė Ūkio ministerija, greitai bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Tai ne vieninteliai Lietuvos miesteliai, kurie pretenduoja į kurortinių teritorijų statusą.
Kas tai – bandymai juos gelbėti nuo sunykimo, įpūsti daugiau gyvybės ar suteikti šalies piliečiams daugiau galimybių sustiprinti savo sveikatą, pailsėti, turiningai praleisti laisvalaikį?
Užsimojo sugrąžinti buvusią šlovę
„Iš pradžių norėjome kurortinį statusą sugrąžinti tik Kulautuvai. Pirmieji vasarnamiai čia iškilo dar Pirmojo pasaulinio karo metais. Kaunui tapus laikinąja sostine, jų sparčiai daugėjo. Nemažai šių statinių išliko ir iki šių dienų. 1920 m. Kulautuvoje buvo įsteigtos pirmosios sanatorijos, kur gydėsi ligoniai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Iki 1933 m. Kulautuva turėjo vasarvietės, o po to jai buvo suteiktas ir kurorto statusas.
Tad mums ir kilo idėja jį susigrąžinti, nes visos sąlygos atgaivinti buvusią miestelio šlovę yra“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Jo teigimu, dar prieš dešimtmetį savivaldybė dėl to kreipėsi į Vyriausybę. Ūkio ministerijoje buvo pasiūlyta praplėsti šį projektą, įtraukti į jį ir Kačerginę, ir dalį Zapyškio, kad rekreacinė, poilsio zona apimtų didesnę teritoriją.
„Teko atlikti nemažai namų darbų ir, atrodo, jau esame netoli tikslo“, – džiaugėsi savivaldybės meras.
Rankų sudėję nesėdėjo
Pasak V. Makūno, savivaldybė jau senokai bando atkurti aktyvaus turizmo, rekreacijos paslaugas – renovuota Kačerginės regioninė vaikų sanatorija „Žibutė“, Kulautuvoje įrengtas mineralinio vandens gręžinys, dviračių takas panemuniais.
„Pastebėjome, kokius gražius vandens maršrutus, dviračių takus, viešbučius žmonėms galime pasiūlyti. Suteikus šiems miesteliams kurortinės teritorijos statusą, lengviau bus galima išsaugoti gamtinius resursus rekreacijai, joje nebūtų statomi pramoniniai objektai. Jokių kitų privalumų šis statusas mums nesuteiks.
Didelių dividendų tikrai nesitikime. Viskas, kas bus padaryta, bus skirta žmonių sveikatai, reabilitacijai, poilsiui ir turizmui. Kartu bus teikiama daugiau paslaugų, pagausės darbo vietų. Galbūt ateityje sulauksime ir kokių nors investicijų iš šalies biudžeto“, – vylėsi Kauno rajono savivaldybės meras V. Makūnas.
Jo nuomone, kurortinės teritorijos statuso suteikimas Kulautuvai, Kačerginei kartu su Zapyškio dalimi suformuotų unikalią ir išbaigtą kurortinę teritoriją, apimančią abiejose Nemuno pusėse esančias gyvenvietes su rekreaciniais miškais.
Laukia dar dideli darbai
V. Makūno teigimu, ši teritorija atitinka visus kurortinei zonai keliamus reikalavimus.
Čia nėra aplinką teršiančios pramonės, pro teritoriją nevažinėja tranzitinis krovininis transportas, nėra geležinkelių, gausu pušynų, yra vandens telkinių, įrengta nemažai aktyviam poilsiui skirtų vietų.
Be to, visuose trijuose miesteliuose yra prieplaukos, kur gali švartuotis pramoginiai laivai. Planuojama suformuoti turizmo žiedą, sujungti abu Nemuno krantus tam tikra jungtimi. Kokia ji bus, meras dar nesiryžo pasakyti. Gal tai bus oru – lyno kelias, gal vandeniu – valtimis ar pėsčiųjų tiltu. Ties gotikine Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia ji sujungtų Zapyškį su Kulautuva. Tai leistų žmonėms keliauti dviračiais arba pėsčiomis abiem Nemuno krantais.
Mero teigimu, ruošiamasi tvarkyti ir pačią Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, ir jos aplinką. Jau parengtas paveldo tvarkybos darbų projektas, pagal kurį senovinis pastatas bus konservuojamas ir restauruojamas, atliekamas jo kapitalinis remontas. Kulautuvos paplūdimyje planuojama įrengti vandenlenčių ir vandens slidžių parką, organizuoti sportinius renginius.
Turi didelį turizmo plėtros potencialą
Kauno rajono savivaldybei siekti trims miesteliams kurortinės teritorijos statuso padeda pati gamta. Nemuno slėnio zona įvardijama tarp didžiausią turizmo plėtros potencialą turinčių arealų Lietuvoje. Šalies turizmo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d., Kauno rajonas priskirtas prie prioritetinių turizmo plėtros regionų.
Reljefo įvairovė aplink Kulautuvą, Kačerginę esančiuose panemunės miesteliuose ir gyvenvietėse (Raudondvaryje, Vilkijoje, Veliuonoje, kitoje Nemuno pusėje – Zapyškyje), kultūros ir architektūros paveldo objektai teritorijoje ir palyginti netoli esantys gražūs miesteliai Veliuona ir Seredžius sudaro itin palankias galimybes plėtoti įvairių rūšių turizmą.
Griežti reikalavimai neatbaido
Tarpukariu kurorto vardą turėjo net 15 Lietuvos vietovių – Alytus, Anykščiai, Aukštoji Panemunė, Berčiūnai, Birštonas, Bubiai, Kačerginė, Kulautuva, Lampėdžiai, Palanga, Pasvalys, Pivonija, Smardonė, Šventoji, Zarasai. Dabar kurorto statusą turi tik Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga, o kurortinių vietovių – Anykščiai, Ignalina, Trakai ir Zarasai. Šiuo metu gauti tokį statusą sudėtingiau, nes prieš keletą metų buvo pakeisti specialūs infrastruktūros ir paslaugų reikalavimai. Miestelyje turi būti bent viena kurortinio gydymo ar sveikatinimo įstaiga.
Anksčiau reikalauta, kad kurortinėje vietovėje būtų ne mažiau kaip viena kultūros ir pramogų įstaiga, siūlanti laisvalaikio praleidimo būdų, dabar – kad dvi. Be to, reikalaujama, kad toje teritorijoje būtų sveikatai palankus mikroklimatas, bent vienas iš gamtinių išteklių: mineraliniai vandenys, gydomasis purvas, rekreaciniai želdiniai ar vandens telkiniai. Čia turi būti vaizdingas kraštovaizdis, sutvarkyta rekreacinė aplinka.
Gyvenamojoje vietovėje, pretenduojančioje įgyti kurortinės teritorijos statusą, turi būti sukurta ir speciali turizmo, poilsio, gamtinių išteklių naudojimo infrastruktūra.
Savivaldybėms tai didžiulis iššūkis. Kodėl vis daugiau savivaldybių nori, kad jų miesteliai taptų kurortinėmis teritorijomis?
Kol kas tik iškaba
Paklausta apie tai Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės patarėja Indrė Viliūnienė šiuo klausimu nieko pasakyti negalėjo. „Neturime jokių žinių, nei į mus kreipėsi kokia nors savivaldybė, nei mes ką nors svarstėme. Kiekvienas miestelis turi savo specifiką ir rajono savivaldybė pati mato, koks statusas jam labiau tiktų, duotų daugiau naudos vietos gyventojams“, – tik tiek ir sužinojome iš direktorės patarėjos.
O ką apie kurortinės teritorijos statusą mano Ignalinos rajono meras Henrikas Šiaudinis? Ar prieš keletą metų tokį statusą gavę miestas ir šalia jo esantys Strigailiškio ir Palūšės kaimai pajuto kokius nors pokyčius?
„Tai, ką pavyko padaryti savivaldybės gyventojų labui, padarėme mes patys. Miesteliui ir dviem kaimams suteiktas kurortinės teritorijos statusas nei kuo nors padėjo, nei sutrukdė. Džiaugiamės, kad pavyko pertvarkyti ištuštėjusią ligoninę į reabilitacijos įstaigą. Nežinau, ar tai sutapimas, ar tiesiog Sveikatos apsaugos ministerijai reikėjo kažką daryti su ta gydymo įstaiga. Netoliese sudarėme sąlygas verslininkams įrengti mineralinio vandens gręžinį, tada sieksime jau kurorto statuso, kuris suteiktų daugiau galimybių tam tikroms investicijoms, gauti ES paramą. Tikimės, kad toliau sėkmingai kuriant infrastruktūrą, plečiant paslaugų tinklą Lietuvoje atsiras ir dar vienas kurortas. O kol kas tas kurortinės teritorijos statusas tik iškaba“, – pripažino Ignalinos savivaldybės meras.
Vasiukų Tytuvėnuose nebus
Prieš keletą metų Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlė kurortu paskelbti Tytuvėnus. Jo nuomone, šalia miestelio yra didelių durpių telkinių, tad jas būtų galima naudoti gydymo tikslais. Gal parlamentaras iš tiesų tikėjo, kad jo rinkimų apygardoje, kurioje tuo metu buvo išrinktas į Seimą, tas miestelis gali tapti kurortu, o gal tiesiog norėjo pasigerinti savo rinkėjams viliojančiu pasiūlymu? Sunku dabar pasakyti. Į Seimo nario pasiūlymą sureagavę Kelmės rajono politikai puolė ieškoti galimybių, kad Tytuvėnai būtų paskelbti kurortu. Tačiau jau savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, kad kurortu tapti šis miestelis neturi jokių šansų.
Norų kartelė buvo nuleista žemiau – siekti kurortinės vietovės statuso. Bet idėja, net nepradėta įgyvendinti, nugrimzdo į nežinią. Dabar aišku viena: kol kas Ilfo ir Petrovo išgarsintų Vasiukų Tytuvėnuose nebus. O ir K. Masiulio šioje apygardoje į Seimą neišrinko.
Užtat Klaipėdos valdžia ketina siekti, kad kurortinės teritorijos statusas būtų suteiktas Smiltynei. Paraišką Vyriausybei dėl to žadama pateikti iki 2020 metų. Prabilta apie tokį statusą ir Melnragei bei Giruliams. Ką gi, kuo daugiau kurortų ir kurortinių vietovių, tuo geriau. Tik svarbu, kad pasikeistų ne tik iškabos, o atsirastų viskas, kas yra būtina kurortams.
