„Kaip mes bežiūrėtume į lenkus, jie įvedė paramą, turintiems vaikų – po 500 zlotų (116 eurų) ir tai davė vaisių. Mums reikia tuos dalykus priimti ir greitai, nes reikia veiksmingų priemonių“, – ketvirtadienį LPK konferencijoje „Lietuva po 2020 metų be Europos pinigų – kokie iššūkiai laukia?“ kalbėjo R. Dargis.
Lietuvoje visiems tėvams priklauso tik vienkartinė išmoka, kuri 2017 metais sudaro 418 eurų. Periodinės išmokos priklauso nepasiturinčioms šeimoms: kol vaikui sukaks 2 metai – 28,5 euro per mėnesį, o kol sukaks 18 – 15,2 euro.
Nuo šiemet tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms išmoka vaikui iki 18 metų mokama, nevertinant šeimos pajamų.
Pranešėjas aiškino, kad Lietuvai reikia kalbėti apie ilgalaikes priemones, nukreiptas demografijos problemoms spręsti.
„Patogu, ar nepatogu apie tai kalbėti, bet turime kalbėti apie žmonių pritraukimą iš kitų šalių. Šiandien tai yra neišvengiamybė. Jei norime iki 2025 metų išlaikyti balansą, turime įsileisti apie 20 tūkst. žmonių. Skamba baisiai, bet mes turime sugalvoti kaip tai padaryti“, – sakė jis.
Nupiešė liūdną ateitį
„Pagrindinis iššūkis yra Lietuvos demografija. Lietuva dar prieš atgaunant Nepriklausomybę per metus turėdavo apie 59 tūkst. gimimų. 1988 metais turėjome daugiausiai – beveik 60 tūkst.“, – pasakojo R. Dargis.
Tačiau nuo 1990 metų, priminė jis, Lietuva tolydžiai mažėja: 2000 metais pasiekė 29 tūkst. gimimų, tada truputėlį atšoko, dabar turi apie 31 tūkst.
„Tai rodo, kad Lietuva toliau trauksis, jei neturėsime veiksmingų vaistų. Reikia suprasti, kad šiandien dar gimdo tie, kurių buvo 60 tūkst., nors jų dalis ir emigravo. Tačiau reikia aiškiai suprasti, kad 30 tūkst. nepagimdys 40 tūkst. ir prognozė, kad mūsų gyventojų skaičius nuo 2025 metų gali mažėti iki 2,5 mln. ir toliau tolydžio mažėti, atrodo realistinė“, – kalbėjo R. Dargis.
LPK prezidentas įspėjo, kad gyventojų mažėjimas yra daug spartesnis negu galvojo anksčiau.
„Lietuva sensta. Jei 2006 metais vidutinis lietuvio amžius buvo 38 metus, tai šiandien – jau 43. 2030 metais Lietuva pasieks 49 arba 50 metų vidutinį amžių. Tokia tauta reprodukuotis nebegali“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie darbo jėgos potencialą, R. Dargis pastebėjo, jog iki 2022 metų šalis praras dar apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.
„Kaip tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą? Sparčiai senstanti visuomenė reikalaus ją išlaikyti, tai reiškia, kad turėsime daugiau uždirbti. Lengvų vaistų nėra, nėra recepto, kad rytoj padidintume žmonių skaičių tiek, kiek mes jų netekome“, – teigė pranešėjas.
Jaunimas mąsto kitaip
R. Dargis pasakojo, kad daug važinėja po šalies mokyklas ir yra pastebėjęs, kad dabartinis jaunimas mąsto kitaip.
„Kai apsilankau mokyklose ir 150 mokinių paklausiu, kas iš jų ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos, patikėkit – daugiau kaip du trečdaliai. Jie dar nedirbo, dar negavo jokio atlyginimo, dar negali pasakyti, kad darbdavys jam nemoka, dėl to jis emigruos. Pas jį tokia nuostata tiesiog tokia yra“, – tvirtino jis.
LPK prezidento teigimu, jaunimas nebegalvoja Lietuvos kategorijomis.
„Per sienas kiaurai juda kapitalas, žmonės, technologijos. Ir tos valstybės, kurios sugeba sukurti geriausią aplinką tiems trims komponentams, tos laimi. O Lietuva pralaimi, nes negali pasiūlyti nei norvegiško atlyginimo, nei to, kas svarbiausia – vienas kito supratimo, nes jį pametėme“, – sakė jis.
„Bekurdami valstybę, žiūrėdami tik į ekonomiką ir atlyginimus, mes pametėme dėl ko mes čia gyvename“, – reziumavo R. Dargis.
