Ir čia pat priduria, kad situacija Lietuvoje, deja, yra tokia, kad už grotų yra siunčiami tik smulkūs sukčiai ar vagys, o turtingieji, iššvaistę ar pasisavinę didžiules sumas, lieka laisvėje. „Mūsų teisėsauga kažkaip kitaip į juos žiūri“, – sakė A. Dirginčius, praradęs didžiulę sumą pinigų.

Taip jis reagavo į trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme paskelbtą nuosprendį 58 metų vilnietei Daliai Bakšienei – bendrovėje „VKK Investicija“ direktore dirbanti moteris buvo nuteista dėl dviejų sukčiavimo epizodų.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Nida Vigelienė nutarė D. Bakšienei skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant pustrečių metų.

„Kaltinamoji anksčiau nebuvo teista, dirba, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės“, – skelbdama nuosprendį pažymėjo teisėja.

Šio nuosprendžio D. Bakšienė neatvyko išklausyti – ją ginantis advokatas nurodė, kad moteris susirgo.

Tuo metu teismas konstatavo, kad pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu D. Bakšienei pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo – ji nuo 2008 m. birželio iki 2009 m. birželio iš trijų vyrų pasiskolino beveik 200 tūkst. eurų, kurių iki šiol negrąžino.

„Baudžiamoji atsakomybė, numatyta už sukčiavimą, atsiranda, kai naudojama apgaulė – teismas nustatė, kad šioje byloje pasitvirtino apgaulės faktai“, – sakė teisėja N. Vigelienė. Ir pridūrė, kad D. Bakšienė teisme bandė ginčyti savo pasirašytus vekselius.

Anot teisėjos, iš nukentėjusiųjų dideles sumas pinigų pasikolinusi ir skolos vekselius pasirašiusi D. Bakšienė tuo metu buvo gavusi didžiulę paskolą iš banko, ji savo kreditoriams ne tik nebandė grąžinti bent dalimis, bet ir toliau juos skolinosi.

„Kaltinamoji pinigus skolinosi, bet jų negrąžino“, – teisėja pažymėjo, kad tuo metu, kai D. Bakšienė skolinosi pinigus, vien įmoka bankui už paimtą kreditą buvo didesnė nei jos gaunamos mėnesinės pajamos.

Ar nukentėjusiesiems pavyks atgauti paskolintus pinigus, vienas nukentėjusiųjų A. Dirginčius nežino, bet dar vilties neprarado, nors pažadų, kad skola bus grąžinta, jis iš D. Bakšienės teigia girdėjęs daugybę kartų.

„Viltis visada yra, čia priklauso nuo žmogaus, juk buvo ir yra galimi kompromisai – mes prašydavome ir menkesnių sumų, bet ji nėra grąžinusi nė vieno lito ar euro, nors tuo metu yra skridusi ir į Ameriką, ir sėkmingai važinėjo savo prabangiu visureigiu po Vilniaus gatves“, – sakė vyras.

Vilniaus miesto apylinkės teismo paskelbtas nuosprendis dar negalutinis – jį bus galima apskųsti apeliacine tvarka. D. Bakšienė greičiausiai šia teise pasinaudos, nes tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nepripažino kaltės ir kratėsi jai metamos sukčiuvienės etiketės – esą niekada neplanavo apgauti nė vieno žmogaus, tačiau dėl susiklosčiusios nepalankios ekonominės situacijos šalyje pateko į tokią padėtį, kad negalėjo ir kol kad dar negali laiku grąžinti skolų. Bet, žinoma, grąžins, kai tik galės.

„Tikrai labai gailiuosi, išgyvenu ir noriu atsiprašyti, kad iki šiol užtruko pinigų grąžinimas, niekada neneigiau, kad prašiau paskolinti pinigų įmonių veiklai, bet negaliu sutikti su kaltinimais, jog pasiskolintų pinigų net neketinau grąžinti“, – aiškino ji.

Pasinaudojo pažintimis banke

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad D. Bakšienė iš trijų per keturis kartus pasiskolino beveik 200 tūkst. Eur – vienam jų skolinga kaip 37 tūkst., kitam – daugiau kaip 23 tūkst., o trečiam verslininkui – net 118 tūkst. Eur.

Visa ši istorija prasidėjo dar maždaug prieš dešimt metų, kai D. Bakšienė dirbo Šiaulių banko Vilniaus filiale, bet tuo pačiu moteris buvo ir vienos bendrovės akcininke – ši ir kitos su ja susijusios bendrovės užsiėmė verslo plėtra, pirkdavo įvairų nekilnojamąjį turtą, į kurį investavę jį sėkmingai parduodavo ar toliau plėtodavo.

Nukentėjusiuoju pripažintas verslininkas A. Dirginčius taip pat užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, todėl turėjo sąskaitą Šiaulių banke, o D. Bakšienė buvo atsakinga už darbą su šiuo klientu.

„D. Bakšienė man sudarė įtakingos verslininkės įvaizdį, visada prabangiai rengdavosi ir važinėjo brangiais automobiliais, atrodė, kad ji valdo ir disponuoja dideliais pinigais, – pasakojo verslininkas. – Banke dirbusia moterimi pasitikėjau, nes ji man tarpininkavo gaunant paskolą, bet ne visi pinigai buvo panaudoti – jie liko sąskaitoje. D. Bakšienė tai žinojo ir kartą paskambinusi paprašė manęs ateiti į banką. O tada savo kabinete paprašė paskolinti apie 120 tūkst. Lt (apie 35 tūkst. Eur) – sutikau, ji man pinigus sutartu laiku grąžino.“

Vyras D. sakė, kad su banke dirbusia moterimi išties gerai sutarė, ne kartą skolino pinigų, ši visada skolas grąžindavo, todėl ja be galo ėmė pasitikėti, juoba kad nurodydavo, jog jeigu skubiai prireiks pinigų, juos galės grąžinti ir anksčiau, tereikės įspėti maždaug prieš dvi dienas.

Todėl 2008 m., kai D. Bakšienė paprašė paskolinti dar apie 35 tūkst. Eur, vyrui nė nekilo minčių atsisakyti pagelbėti.

„Ji man aiškino, kad yra pagrindinė statomo prekybos centro „Kalniečiai“ akcininkė ir dėl to jai skubiai reikalingi pinigai – ji turėjo kažkokių verslo planų, sakė, grąžins po mėnesio, – pasakojo A. Dirginčius. – Kadangi tuo metu tokių pinigų neturėjau, kreipiausi į savo draugą – sutarėme, kad prašomą sumą paskolinsime per pusę. Pinigai buvo pervesti į D. Bakšienės nurodytą verslo partnerio sąskaitą. Bet atėjus skolos grąžinimo terminui, pinigų negrąžino – aiškino, kad susidūrė su laikinais sunkumais, skolos reikės šiek tiek palaukti.“

Ir taip tęsėsi ne vieną dieną, bet, anot verslininko, tuo metu banke jau nebedirbusi moteris taip sugebėdavo įtikinti, kad nekildavo jokių abejonių, jog pinigus pavyks atgauti.

„Ji vis kalbėjo, kad reikia papildomai investuoti į prekybos centrą, sutikau paskolinti dar 20 tūkst. Eur, bet su sąlyga, jog bus pasirašytas vekselis – ji sutiko, o kaip garantą, kad pinigai bus grąžinti, atidavė auksinių ir sidabrinių monetų rinkinį bei automobilį „Nissan Murano“, – pasakojo nukentėjusysis.


Pinigų neturėjo, bet poilsiavo JAV

Šis prabangus visureigis A. Dirginčiui tapo tikru galvos skausmu – po kiek laiko verslininkas iš vienos su D. Bakšiene susijusios bendrovės gavo raštą, kad grąžintų transporto priemonę, nes ji priklauso bendrovei.

Maža to, sostinės policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio pasisavinimo – A. Dirginčius sako, kad vos per plauką neatsidūrė areštinėje. „Kriminalistai tada dar nežinojo visų aplinkybių – jie vėliau man prisipažino, kad manęs ieškojo ir jeigu būtų suradę, būtų patalpinę į areštinę 48 val.“, – kalbėjo vyras, kurio teigimu, D. Bakšienė leido naudotis automobiliu kaip „daliniu atlyginimu už patirtus nuostolius dėl laiku negrąžintų pinigų“.

„Galop paaiškėjo, kad oficialiai jai šis visureigis net nepriklauso“, – sakė verslininkas.

Tokia situacija jį privertė ne juokais sunerimti – vyras ėmė spausti D. Bakšienę grąžinti pinigus, tačiau ši vis prašė palaukti, o galop pažadėjo, kad netrukus iš banko bendrovė gaus paskolą ir įsiskolinimus padengs.

Bet to nebuvo: „Nuo tada ji ir manęs, ir kito verslininko, kurį įtraukiau į šią istoriją, ėmė vengti, susitarus neatvykdavo į susitikimus, meluodavo, kad serga, skauda galvą ir pan.“

Netekęs kantrybės A. Dirginčius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o vėliau ir į antstolius dėl pinigų išieškojimo. Tik išieškoti nėra ką – teismui pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais negavo išvis pajamų, o spalio mėnesį atlyginimas tesudarė 2,89 Eur.

„Tačiau ji važinėja tuo pačiu „Nissan Murano“, kuris ryja 20 litrų benzino“, – kalbėjo jis. |

Nekilnojamojo turto prekyba užsiimantis verslininkas sako, kad nė baisiausiame sapne nesapnavo, jog paklius į tokią situaciją, o daugiau kaip dvejus metus užsitęsęs baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme esą „visiems atvėrė akis, su kokia asmenybe turime reikalą, kaip ji elgiasi, pripažįsta-nepripažįsta savo kaltę, nori-nenori grąžinti pinigus“.

Ir čia pat vyras pridūrė, kad D. Bakšienė iš pradžių net nepripažino, kad gavo skolinamus pinigus ir esą reikalavo pateikti įrodymus.

„O kai buvo pateikti vekseliai, ji ėmė aiškinti, kad jau praėjęs terminas reikšti pretenzijas į skolos grąžinimą ir šis popiergalis nebegalioja, po to ji jau ėmė kalbėti, kad tam tikrą dalį skolos grąžino, nes vis dėlto pinigus skolinosi, o galop, kai teismas konstatavo, kad ji skolų negrąžino, viskas baigėsi, tik, deja, skolos didėja ir didės, jeigu teismas neatsižvelgs į tai, kas vyksta“, – teisme sakė verslininkas.

Anot jo, D. Bakšienė tuo metu, kai negalėjo grąžinti skolų, „važinėjo po sanatorijas, buvo išskridusi į JAV, puotavo restoranuose“.

„Tai nėra skurdo prispausta moteris, kaip šiandien bando save pateikti, iki šiol gyvena gerame bute sostinės centre – jos elgesys rodo dvilypumą, manau, taip elgdamasi ji visiškai neturi sąžinės ir yra praradusi gėdos jausmą“, – teisme sakė vyras.

Sąskaitą Šiaulių banke turėjo ir kita nekilnojamojo turto prekyba užsiimanti bendrovė – jos direktoriaus pavaduotojas sakė, kad būtent D. Bakšienei banke buvo pavesta bendrauti su šiuo klientu. O kai moteris išėjo iš darbo banke, 2009 m. pavasarį jam paskambino ir pasiūlė susikti. Šio susitikimo metu esą D. Bakšienė papasakojo, kad „turi savo įmonę“ ir jai reikia pinigų – labai trumpam laikotarpiui paskolinti apie 13 tūkst. Lt.

Verslininkas pinigus be jokių procentų paskolino, netrukus juos atgavo, o po kiek laiko paprašė jau paskolinti didesnės sumos 118 tūkst. Eur.

„Ji sakė, kad ši suma reikalinga verslo projektui vystyti, po mėnesio pinigus grąžins, nes gaus paskolą iš banko“, – vėliau prisipažins nukentėjusysis.

Patikėjęs verslininkas pinigus paskolino – atvežė grynaisiais į biurą, kuriame ji dirbo, pasirašė vekselį. O sutartu laiku pinigų neatgavo, todėl nieko nelaukęs kreipėsi į notarą ir antstolius.

Tačiau tada, anot jo, paaiškėjo, kad pinigų nėra iš ko išieškoti.

„Manau, kad D. Bakšienė mano atžvilgiu panaudojo apgaulę, nes iš pradžių skolinosi mažas sumas trumpam laikui ir grąžindavo, o po to pasiskolino didelę sumą ir negrąžino“, – aiškino vyras.