Saulius Skvernelis – ne pirmasis premjeras, norintis valstybės valdomų įmonių (VVĮ) veiklą padaryti skaidresne ir efektyvesne.
2008–2012 metais valdęs Andrius Kubilius siūlė pagal Skandinavijos šalių pavyzdį visą valstybės turtą patikėti vienai įmonei – „Visuomiui“. Tačiau tam pasipriešino Seimas.
Kur kas mažiau ambicingas planas optimizuoti urėdijas neišdegė ir Algirdui Butkevičiui. 2015 metais Seimas ir vėl tarė „ne“.
Konkretumo dar nedaug
S. Skvernelio Vyriausybė kol kas šykšti detalių apie organizuojamus pokyčius. Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas DELFI sakė, kad planas vis dar rengiamas.
„Dirba visos ministerijos, bet šiandien konkrečios datos (kada bus paskelbtas – DELFI) pasakyti dar negalėčiau. Tikrai iki kovo 10 dienos (kada prasideda Seimo pavasario sesija – DELFI), galbūt ir anksčiau“, – sakė jis.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius DELFI ragino nesikliauti anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, kad visas VVĮ bus siūloma sutelkti į dvi valdymo įmones.
„Čia yra kažkokių gandų ir apie vieno didelio holdingo kūrimą, bet tai yra neįmanoma dėl EPSO-G ir „Lietuvos energijos“, kurios pagal trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą turi būti atskirose įmonėse“, – sakė jis.
S. Sinkevičius priminė, kad jau greitai Lietuvą pasieks ir vadinamasis ketvirtasis ES geležinkelių paketas, kuris reikš, kad ir „Lietuvos geležinkelius“ greičiausiai teks skaidyti į atskiras įmones.
Turi du pasirinkimus
Asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas Rytis Ambrazevičius DELFI sakė, kad dauguma su pertvarka susijusių iššūkių yra politinės valios klausimas.
„Tiek iš mūsų pačių, tiek iš kitų šalių patirties žinome, jog bet kokios permainos paprastai susiduria su prie esamos situacijos pripratusiųjų ar iš jos besipelnančiųjų pasipriešinimu. Tačiau iš tiesų šie darbai yra paprastos, racionalios ir tikrai įgyvendinamos užduotys, jei joms įgyvendinti pakaks valios ir ryžto“, – sakė jis.
V. Sinkevičius komentavo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija turėtų palaikyti VVĮ reformą.
„Neseniai kalbėjome frakcijoje, kad turime du pasirinkimus. Arba mums prisitaikyti prie tų, kurie jau yra išsidalinę europinius pinigus, pasiskirstę po kišenes įmonių pinigus, jų teikiamas paslaugas. Arba daryti reformą ir keisti. Rinkėjai mums davė mandatą, manau, kad neturėtume palūžti šioje vietoje“, – sakė Seimo narys.
Pasinaudos rekomendacijomis
V. Sinkevičius teigė, kad dabartinis VVĮ darbas jo netenkina ir jį reikia keisti.
„Reikės atsižvelgti į EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) gaires. Turės atsirasti koordinuojanti institucija, valdybų veikla – skaidri, bus vadovų kadencijos“, – vardijo jis.
Žalinga praktika V. Sinkevičius pavadino tai, kad VVĮ vadovai tose pačiose pozicijose užsisėdi po 20 metų.
„Susigyvena su kolektyvu, susigyvena su kėde...“ – kalbėjo Seimo narys.
Lietuva šiuo metu siekia tapti EBPO nare, o ši organizacija reikalauja depolitizuoti ir konsoliduoti VVĮ.
EBPO rekomendacijų Lietuvai rengimo procese dalyvavęs R. Ambrazevičius pasakojo, kad valstybė privalo aiškiai ir skaidriai paaiškinti tikslus, kurių siekdama užsiima kiekviena iš veiklų.
„Lietuvoje veikiančios gerokai per 100 VVĮ vykdo daugybę įvairiausių veiklų. Kartais ir ta pati įmonė, be savo pagrindinės veiklos, aplimpa tokia šalutine veikla, kaip, pavyzdžiui, poilsio namų valdymas. Tad iššūkis išgryninti, kuo valstybė turi užsiimti ir kodėl, Vyriausybei bus nemažas“, – komentavo jis.
BICG prezidentas sakė, kad dar vienas iššūkis bus VVĮ kelti aiškius, skaidrius ir ambicingus tikslus bei užtikrinti šių tikslų įgyvendinimo kontrolę.
„Gera žinia, kad šiuo atveju jau turime gana gerų pavyzdžių – tarkime, tarp energetikos sektoriaus įmonių. Tose įmonėse, kur jau efektyviai veikia kolegialūs valdymo organai (Stebėtojų tarybos, valdybos), mano minimas mechanizmas (aiškūs tikslai, jų įgyvendinimo kontrolė) jau neša gerus rezultatus“, – pasakojo jis.
Trečiasis R. Ambrazevičiaus įvardytas iššūkis – VVĮ valdymo organų depolitizavimas.
„Lietuvoje, kitaip nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje, kuri jau prisijungė prie EBPO, kol kas nėra nė vienos VVĮ, kurios Stebėtojų taryboje ar valdyboje dirbtų vien nepriklausomi savo srities profesionalai. Atvejai, kai jie sudaro daugumą, kol kas taip pat suskaičiuojami ant pirštų. Daugeliu atvejų nepriklausomų narių kolegialiuose valdymo organuose nėra išvis“, – pasakojo jis.
Galiausiai R. Ambrazevičius sakė, kad reikia užtikrinti visų VVĮ skaidrumą.
„Dažnai susidaro įspūdis, kad kai kurių VVĮ vadovai mano, jog patys yra vieninteliai tos įmonės akcininkai. Tačiau VVĮ akcininkai esame mes visi, Lietuvos mokesčių mokėtojai, ir mes turime žinoti, kaip ir kodėl veikia šios bendrovės – mums turi būti lengvai prieinamos jų veiklos ataskaitos“, – pabrėžė BICG prezidentas.
Valstybines krautuves galima pamiršti?
V. Sinkevičius DELFI kalbėjo, kad neefektyviai veikiančios VVĮ galėtų būti privatizuotos arba perduotos administruoti savivaldybėms.
Kad valstybės nuosavybė turi būti išimtis, o ne taisyklė kalba ir ekspertai. Ar tai reiškia, kad galima pamiršti neseniai sklandžiusias valstybinio banko, alkoholio parduotuvių ir vaistinių idėjas?
V. Sinkevičius siūlė mažiau kalbėti apie kraštutinumus.
„Valstybės vaistinės ar valstybinis bankas buvo tokios kraštutinės rinkiminės programos priemonės. Yra kitų dalykų, kuriuos reikia išspręsti iki to. Pirmiausia, reikia mūsų įmonių portfelį peržiūrėti, nes yra per daug jų. Dar yra neaiškus valdymas“, – sakė jis.
Seimo narys tvirtino, kad gyventojams iš VVĮ pertvarkos nauda bus dėl didesnių į biudžetą sumokamų dividendų.
„Jei šiemet planuojame apie 100 mln. eurų turėti, tai tikimės, kad po reformos tas skaičius augs. Atsirastų konkreti dividendų politika“, – sakė jis.
Lietuvoje šiuo metu iš viso veikia 163 VVĮ. 27 jų veikia susisiekimo srityje, 16 – energetikos, 43 – miškininkystės, dar 77 priskiriamos kitoms sritims.
2016 metų viduryje VVĮ portfelio apskaičiuota rinkos vertė buvo 5,49 mlrd. eurų, apskaitinė turto vertė – 9,33 mlrd. eurų, nuosavo kapitalo vertė – 5,25 mlrd. eurų.
Portfelio pardavimo pajamos per pirmąjį 2016 metų pusmetį sudarė 1,273 mlrd. eurų, veiklos pelnas – 154 mln. eurų, normalizuotas grynasis pelnas – 137 mln. eurų. Nuosavo kapitalo grąža sudarė 5 proc.
2016 metų viduryje VVĮ dirbo 40 684 darbuotojai.
