I. Digimaitė pasakojo, kad su antstoliais „draugauja“ jau nuo 2012-ųjų. Pasak moters, tai yra kaina, kurią ji moka už norą gyventi geriau.

„Su sugyventiniu ėmėme paskolą būstui per patį nekilnojamojo turto bumą – 2008-aisiais. Nusipirkome sode namą, bet ilgainiui nebegalėjome mokėti paskolos, vyras pabėgo į užsienį, tad likau viena su vaiku ir didžiule skola bankui“, – pasakojo moteris.

I. Digimaitė pasakojo, kad ji geranoriškai bendradarbiavo su antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontora ir, kol dirbo, dalis pinigų iš atlyginimo buvo nuskaičiuojama skolai padengti.

„Bet praėjusią vasarą nuo rugpjūčio netekau darbo. Pamenu, dar pati paskambinau į antstolių kontorą pranešti, kad esu bedarbė. Telefonu atsiliepusi administratorė tik atrėžė, kad jie ir patys viską mato, tad nieko papildomai nereikia pranešti“, – pasakojo moteris.

Naują darbą ji susirado tik šiemet sausį, tad iki tol gyveno vien iš bedarbio pašalpos. Pasak moters, jai buvo netikėta, kai sausio viduryje ji norėjo banko pavedimu sumokėti už pailgintą dukros grupę mokykloje, bet pamatė, kad visos sąskaitoje buvusios lėšos yra areštuotos.

„Buvo parašyta, kad areštuoti ne tik sąskaitoje buvę 26 eurai, bet dar ir prirašyta per 2 tūkstančio dydžio skola. Negalėjau patikėti tuo, ką matau. Juk aš pranešiau antstoliams, kad kelis mėnesius neturėjau darbo.

Kodėl taip žiauriai pasielgė?

Likau be cento kišenėje su mažu vaiku. Į tą pačią sąskaitą man turėjo pervesti bedarbio pašalpą už gruodį, tad nebegalėsiu ir tais pinigais pasinaudoti? Nebežinau ir kur kreiptis. Žemė slysta iš po kojų“, – emocionaliai kalbėjo moteris.

Ji sakė nebematanti ir jokios prasmės dirbti – juk visi pinigai vis tiek bus paimti antstolių. Moteris skaičiuoja, kad kreditoriams dar yra skolinga per 60 tūkst. eurų.

„Su dukra gyvename mano mamos bute, bet man pačiai reikia susimokėti visus mokesčius, jau nekalbu apie tai, kad dar ir valgyti reikia“, – atsiduso moteris.

Ji aiškino negavusi iš antstolių jokio įspėjimo, kad jai bus areštuota sąskaita.

„Kai pamačiau, kad mano sąskaita areštuota, nebeskambinau į antstolių kontorą. O kam? Juk administratorė praėjusį kartą sakė, kad jie viską mato. Paskambinau tiesiai kreditoriams, bet jų atsakymas manęs nepaguodė. Kai paklausiau, kodėl areštuoti visi mano pinigai, atrėžė, kad taip dabar ir bus iki gyvenimo pabaigos“, – atsiduso skolininkė.

Moteris sakė matanti tik vieną išeitį – skelbti asmens bankrotą. Tačiau suvokia, kad ir tam reikia turėti lėšų. O iš kur jų paimti, kai sąskaita areštuota?

Reikėjo tik pažymos

Antstolis Aleksandras Selezniovas sakė puikiai suvokiantis moters emocijas, bet patikino, kad I. Digimaitės situacija nėra beviltiška, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Tą patį sakė ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė. Pabrėžiama, kad bet kuris skolininkas turi teisę naudotis pragyvenimui būtinomis lėšomis, tik ši teisė neatsiranda pati savaime. Įstatyme įtvirtintos garantijos neveiks, jeigu žmogus pats tuo nepasirūpins ir nepateiks antstoliams reikiamų dokumentų.

Dovilė Satkauskienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Sužinojęs, kad areštuotos lėšos, iš kurių skolų išieškojimas yra ribojamas arba draudžiamas, skolingas asmuo antstoliui per 14 dienų turi pristatyti pažymą apie gaunamų lėšų kilmę“, – ką reikėtų daryti tokiais atvejais, paaiškino D. Satkauskienė.

Pažyma apie gaunamų lėšų kilmę antstoliui padeda nustatyti, ar galima nukreipti skolų išieškojimą į asmens lėšas ir pasirinkti reikiamą išieškojimo tvarką.

„Informaciją apie dalį socialinių išmokų antstoliai gali patikrinti specialioje informacinėje sistemoje. Bet tam tikrų lėšų kilmės patikrinti tokiu būdu nėra galimybės, kadangi bankai saugo savo klientų privatumą ir antstoliams šios informacijos neteikia“, – įsitikinimą, kad antstoliai ir patys viską turėtų matyti be jokių pažymų, paneigė antstolių rūmų atstovė.

Pažymas apie gaunamas pensijas ar pašalpas (įskaitant bedarbio pašalpą) išduoda „Sodros“ skyriai.

Informavo?


Antstoliui A. Selezniovui keista tai, kad I. Digimaitė aiškino nieko nežinojusi apie būtinybę pateikti tokią pažymą. Jis patikino, kad jai buvo suteikta visa reikiama informacija.

„Atliekame viską taip, kaip reikalauja įstatymai. Skolininkei buvo išsiųsta atmintinė, kurioje ir buvo informuota, kaip ji turėtų elgtis. Mes negalime atsakyti, jei skolininkas nepatikrino pašto dėžutės arba nesureagavo į kvietimą apsilankyti pašto skyriuje ir atsiimti jam adresuotą informaciją“, – kalbėjo A. Selezniovas.

Jis sakė pripratęs prie atvejų, kai skolininkai tvirtina, jog buvo nepakankamai informuoti, antstoliai nepakankamai ilgai laukė ir t.t.

„Tai standartinės frazės, kurias girdime iš skolininkų. Suprantu, situacija labai jautri, bet mes tiesiog dirbame savo darbą“, – minėjo antstolis.

D. Satkauskienė akcentavo, kad skolininkai apie banko sąskaitų ar turto areštą iš anksto ir neturi būti informuojami.

„Teisinė turto arešto paskirtis yra užtikrinti skolos išieškojimą, o ne įspėti skolininką ir sudaryti jam galimybes iki arešto palikti sąskaitą tuščią – taip tikrai pasielgtų didžioji dalis geranoriškai neatsiskaičiusių skolininkų. Skolininkas yra informuojamas apie sąskaitos areštą patvarkymu, kuris išsiunčiamas registruotu laišku. Jis pats yra atsakingas už tai, kad sprendimus jo atžvilgiu priimančioms institucijoms ir antstoliams būtų praneštas tinkamas korespondencijos siuntimo adresas, jei negyvenama oficialiai deklaruotoje vietoje, ir kad antstolio siunčiami dokumentai jį pasiektų“, – akcentavo D. Satkauskienė.

Gina išieškotojo interesus

Antstolių rūmų valdytoja pasakojo, kad skolininko sąskaitoje esančių lėšų areštas yra viena iš Civilinio proceso kodekse įtvirtintų priverstinio vykdymo priemonių. Lėšos areštuojamos tais atvejais, kai asmuo geranoriškai neatsiskaito su kreditoriumi per antstolio raginime nustatytą terminą.

„Apribojimai gali būti taikomi visoms skolininko sąskaitoje esančioms lėšoms. Tačiau pagal įstatymą skolų išieškojimas negali būti nukreipiamas į tam tikras socialinės paskirties lėšas. Civilinio proceso kodekse yra nurodyta, jog išieškoti iš nedarbo socialinių išmokų galima tik vykdant teismo sprendimus dėl išlaikymo išieškojimo, dėl sveikatai padarytos žalos išieškojimo arba dėl žalos atėmus maitintojo gyvybę atlyginimo. Pašalpos paskirtis yra aprūpinti asmenį lėšomis būtiniausioms reikmėms, priverstinio išieškojimo procese galioja taisyklė, kad per einamąjį mėnesį nepanaudotos pašalpos lėšos laikomos santaupomis, į kurias išieškojimas gali būti nukreipiamas“, – paaiškino D. Satkauskienė.

Pasak jos, skolininkui liekančios sumos dydis priklauso nuo to, kokia procentinė darbo užmokesčio dalis skiriama skolai dengti. Ji priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio, skolos rūšies ir priverstinai išieškomų skolų skaičiaus.

„Jei skola tik viena, tai iš asmens gaunamų pajamų, kurios neviršija minimalios mėnesinės algos – dabar 380 eurų, išskaitoma 20 procentų. Bet jei ši vienintelė skola yra išlaikymo skola, skola dėl sveikatai padarytos žalos išieškojimo arba dėl žalos atėmus maitintojo gyvybę atlyginimo, tai išskaitoma iki 50 procentų „minimumo“. Jei vykdomas keleto bet kokių skolų išieškojimas, išskaitoma iki 50 proc. minimalios algos. Iš ją viršijančios darbo užmokesčio dalies skoloms dengti išskaita 70 procentų lėšų“, – vardijo Antstolių rūmų valdytoja.

Pasak jos, tam tikrais atvejais apribojimai pašalpą gaunančio ar dirbančio skolininko sąskaitai gali būti taikomi iki pat išieškojimo proceso pabaigos. Taip siekiama užtikrinti išieškotojo interesus, kadangi į tą pačią sąskaitą gali patekti ir kitų lėšų. Tokiais atvejais nustatoma laisvai disponuojama suma, kurią skolininkas gali pasiimti banke grynais.