Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo veikiant bendrininkų grupėje pateikti keturiems asmenims.
Įtariama, kad grupuotės lyderiu buvo Kėdainių rajone gyvenantis 30 metų Tomas Čeponis – jis teistas net septynis kartus. Vyras šiuo metu atlieka bausmę dėl smurto artimojoje aplinkoje – praėjusių metų vasarį jis naktį įsiveržė į buvusios sugyventinės namus ir šią ėmė badyti peiliu.
Kiti nusikaltimai, dėl kurių T. Čeponis buvo pripažintas kaltu, yra susiję su vagystėmis, viešosios tvarkos pažeidimu ir neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu.
Kaltinamųjų suole sėdi ir į įvairius susitikimus su verslo atstovais vykęs ir kartais T. Čeponio tėvu arba giminaičiu apsimetęs Romas Razulevičius. Tuo metu Zdislavas Jankovskis ir Česlovas Povilonis baudžiamojo proceso baigties laukia laisvėje – jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Kol teismas dar neįrodė kaltinamųjų kaltės, jie dar laikomi nekaltais, tačiau kai kurie jų dar net neišgirdę nuosprendžio pripažįsta, kad padarė prokurorų inkriminuojamus nusikaltimus.
Tačiau nekalba, ar galės atlyginti žalą nukentėjusiesiems, patyrusiems didelių finansinių nuostolių, – esą ką čia sakyti, kai nebeturi pinigų.
Kaltinamieji buvo sugalvoję gana nesudėtingą schemą, kurią sėkmingai įgyvendino. Maža to, T. Čeponis vos neapmulkino ir valstybės – iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) siekė gauti 50 tūkst. eurų paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisykles.
Šią paramą jauniesiems ūkininkams suteikia Europos Sąjunga. Tačiau pinigai nepateko į T. Čeponio sąskaitą – dėl lėšų trūkumo NMA neskyrė paramos, nors jaunuoju ūkininku apsimetęs vyras ir atitiko įstatyme numatytus reikalavimus bei buvo pateikęs privalomus dokumentus. O jie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suklastoti.
Ikiteisminį tyrimą atlikę ir baudžiamąją bylą teismui perdavę prokurorai teigia, kad veikdami bendrininkų grupėje kaltinamieji įsiregistruodavo ūkininkais, pateikę suklastotus viešosios įstaigos išduotus profesinio mokymo ir kvalifikacijos pažymėjimus, taip pat įgydavo Žemės ūkio rūmų išduotą kompetencijų įvertinimo pažymėjimus.
Su netikrais dokumentais jie be jokių kliūčių įregistruodavo savo ūkius.
Prokurorai išsiaiškino, kad T. Čeponis penkiose privačios žemės sklypo nuomos sutartyse nurodė melagingus duomenis, jog yra išsinuomojęs žemę Ukmergės ir Molėtų rajonuose.
Apie tai žemės savininkai nieko nežinojo – informaciją apie suklastotus dokumentus, kurie buvo įregistruoti Registrų centre, jiems pateikė į apklausas iškvietę ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
Šios sutartys iki šiol nėra panaikintos – nukentėjusieji tai galės padaryti tik tuomet, jeigu kaltinamųjų kaltę įrodys teismas.
Štai vienoje bendrovėje Č. Povilonis ir R. Razulevičius nusipirko atsarginių dalių, už jas sumokėjo 33,34 Eur ir buvo įtraukti į klientų sąrašą.
O kitą kartą kartu su T. Čeponiu atvykę į bendrovės parduotuvę pasirašė prekių įsigijimo dokumentus, kuriais už atsargines dalis pažadėjo sumokėti per 30 dienų. Nesumokėjo, todėl bendrovė patyrė 3 364 Eur žalą.
Iš kitos bendrovės jie įsigijo daugiau kaip 8 tūkst. Eur kainuojantį priešsėjinį žemės įdirbimo agregatą – germinatorių. Tiesa, už jį buvo sumokėtas 800 Eur avansas – kitaip greičiausiai verslininkai nebūtų pardavę technikos.
„Mūsų bendrovė užsiima žemės ūkio technikos gamyba ir pardavimu, todėl kai atvažiavo trys vyrai, kurių vienas pateikė ūkininko pažymėjimą, nekilo jokių minčių dėl apgaulės, – teisme sakė bendrovės vadovas Mindaugas Klovas. – Jie už germinatorių pervedė avansą, o po kelių dienų atvažiavo prekės pasiimti. Tai įprasta praktika.
Bet kai sutartu laiku negavome pinigų, skambinome sutartyje nurodytais telefonais, tačiau jau mums niekas neatsiliepė. Supratome, kad esame apgauti.“
Į panašią apgaulės schemą pateko ir kiti nukentėjusieji – Ukmergėje esanti degalinė patyrė beveik 4 tūkst. Eur žalą, kai nesulaukė pinigų už 6 625 litrus žymėtą dyzeliną, skirtą naudoti žemės ūkyje.
Tuo metu Jurbarke žemės ūkio technika prekiaujanti verslininkė „ūkininkams“ patikėjo 4 200 Eur vertės čyželį su tankinimo volu ir purkštuvą. Tiesa, kad būtų įgytas moters pasitikėjimas, į jos banko sąskaitą iš anksto buvo pervestas avansas – 1 000 Eur.
Panevėžio rajone gyvenantys sutuoktiniai taip pat užkibo ant „ūkininkų“ mesto kabliuko – gavę 250 Eur avansą jie mėnesiui išnuomojo keturis kartus daugiau kainuojančią automobilio priekabą-kemperį.
Nukentėjusiaisiais pripažinti sutuoktiniai pareigūnams nurodė, kad atvykę pirkėjai prisistatė esantys ūkininkai, parodė jiems išduotus ūkininkų pažymėjimus ir teigė, kad kemperis reikalingas sargams, saugantiems jų brangią techniką.
Net 25 tūkst. Eur nuostolį patyrė Vilniuje registruota bendrovė – į ją kreipėsi giminaičiais prisistatę T. Čeponis ir R. Razulevičius. Vyrai mėnesiui išsinuomojo teleskopinį krautuvą – esą jis yra reikalingas ūkinio pastato remontui. Krautuvą bendrovė atvežė į Ukmergės rajoną, tačiau po mėnesio sutartu laiku neatgavo nei technikos, nei pinigų.
Trims savaitėms „ūkininkai“ iš tikro ūkininko išsinuomojo ekskavatorių – nieko blogo nepagalvojęs nukentėjusysis nuomininkų dar paprašė, kad šie kartu paimtų ir priekabą, esą taip jam bus patogiau, nereikės prie namų saugoti.
Taip piktnaudžiaudami pasitikėjimu „ūkininkai“ padarė 7 tūkst. Eur žalą.
Bet didžiausią nuostolį patyrė žemės ūkio technika prekiaujanti viena bendrovė iš Panevėžio – jai T. Čeponis ir R. Razulevičius pateikė suklastotus dokumentus, kuriais patikėję darbuotojai išnuomojo krautuvą. Už žemės ūkio techniką į bendrovės sąskaitą buvo pervestas avansas – 605 Eur.
Bet po mėnesio krautuvas nebuvo grąžintas, o bendrovei buvo padaryta beveik 30 tūkst. Eur žala.
Nei krautuvo, nei kitos technikos, kurios pasigedo ją kaltinamiesiems patikėję nukentėjusieji, policijos pareigūnams nepavyko surasti. Greičiausiai ją kaltinamieji pardavė net ne Lietuvoje.
Įtariama, kad kaltinamieji ketino planuoti apgauti daugiau ūkininkų ir bendrovių bei planavo dar kartą kreiptis į NMA dėl ES paramos suteikimo jauniesiems ūkininkams.
Seka Laisvos vyro pėdomis
Dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo teisiami kaltinamieji – ne pirmieji, apgavę tikruosius ūkininkus ir jiems reikalinga žemės ūkio technika prekiaujančias bendroves. Dėl tokių pačių nusikaltimų buvo nuteistas ir dainininkės Laisvos vyras R. Gutauskas.
Aštuonis kartus teistas R. Gutauskas dar 2013 m. rugpjūtį atvyko į vieną Vilniaus bendrovę ir mėnesiui sudarė teleskopinio krautuvo nuomos sutartį. Už naudojimąsi technika, kuri skirta žemės ūkio darbams, ūkininku prisistatęs R. Gutauskas grynaisiais pinigais sumokėjo daugiau kaip 2 tūkst. eurų.
Praėjus mėnesiui technika turėjo grįžti atgal į bendrovę, tačiau jos atstovams su R. Gutausku nepavyko susisiekti nei telefonu, nei paštu. O kai į jo nurodytą gyvenamąją vietą nuvyko bendrovės atstovas, paaiškėjo, kad nuomininkas jau seniai ten negyvena, o jo namo teritorija yra gerokai apleista.
Tada bendrovės darbuotojams nekilo abejonių, kad pakliuvo į apgaulės spąstus – kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus.
Kur yra išnuomota technika, pareigūnai taip ir neišsiaiškino.
Tuo metu kaltės nepripažinęs R. Gutauskas teisme sakė, kad techniką išsinuomojo, bet ne sau – to paprašė jo labai geras draugas Otto Enkristas iš Marijampolės. Jo policijos pareigūnai ieško dėl prekybos žmonėmis, įtariama, kad jis šiuo metu slapstosi Ispanijoje.
R. Gutauskas teigė, kad už tai, jog sudarytų nuomos sutartį, O. Enkristas esą jam avansu davė apie 300 Eur.
„Manau, kad viskas buvo iš anksto sutarta su bendrovės darbuotojais, nes, patikėkite, taip nebūna, kad aš, kurio ieško policija ir kurio visas turtas yra areštuotas, atvažiuoju ir laisvai išsinuomoju techniką“, – teisme sakė R. Gutauskas.
Jis taip pat prisipažino, kad O. Enkristas įvairią techniką (traktorių, žoliapjovę) buvo prašęs išnuomoti ir Raseiniuose, ir Tauragėje.
„Jeigu būčiau norėjęs šią techniką pasisavinti, būčiau pasamdęs bet kokį pijoką, jį išplovęs ir išsinuomojęs“, – kaltinamasis teisme piktinosi, kad visi nusikaltimai dabar yra „nurašomi“ ant jo.
R. Gutauskas taip pat pažymėjo, kad jo bičiulis visada sakydavo, jog yra ūkininkas, iš Europos Sąjungos yra gavęs paramą, tačiau technikos, kurią yra nusipirkęs nenaudoja, nes laukia, kol baigsis terminas, po kurio nereikės grąžinti paramos, ir tada ją parduos.
„Jis sakydavo, kad jam labiau apsimoka techniką išsinuomoti“, – tikino vyras. Bet bylą išnagrinėjęs teismas tokius R. Gutausko teiginius vertino kritiškai ir pažymėjo, kad nuteistasis jau iš anksto buvo suplanavęs pasisavinti techniką – dar pasirašydamas nuomos sutartį jis nurodė melagingus savo kontaktus.
Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad O. Enkristas yra ieškomas jau apie dešimt metų, jis Lietuvoje nebuvo pastebėtas, todėl yra nerealu, kad jis čia ūkininkautų, kaip sakė R. Gutauskas.
