Įstatymas buvo pakeistas, nes reikėjo į Lietuvos teisę perkelti 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas, užtikrinančias, kad fiziniai asmenys, verslas ir valstybinės įstaigos turėtų palankias galimybes reikalauti konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimo.
Pakeitus įstatymą, nukentėjusieji, patyrę žalą dėl tarp ūkio subjektų sudaryto draudžiamo susitarimo arba piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, turės palankesnes galimybes reikalauti visiško žalos atlyginimo iš tokį pažeidimą padariusio(-ių) ūkio subjekto(-ų).
Iki šiol Konkurencijos įstatyme trūko tam tikrų nuostatų, detalizuojančių tokios žalos atlyginimo tvarką.
Tikimasi, kad išsamios taisyklės, reglamentuojančios konkurencijos teisės pažeidimais padarytos žalos atlyginimą, leis nukentėjusiems asmenims efektyviai ginti pažeistas teises ir interesus, ir tuo pačiu padidins konkurencijos teisės pažeidimų prevenciją.
Įstatymo pakeitimai numato ir pasikeitusią tvarką dėl įmokų už koncentracijų nagrinėjimą.
Nuo vasario 1 d. Pranešimą apie koncentraciją teikiantis asmuo įmoką už koncentracijos nagrinėjimą turės mokėti į Konkurencijos tarybos biudžetą.
Anksčiau ši Vyriausybės nutarimu nustatyta įmoka buvo mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Įmokų už koncentracijų nagrinėjimą dydį Konkurencijos taryba apskaičiuos vadovaudamasi ankstesnių metų pranešimų nagrinėjimo sąnaudomis ir ne vėliau kaip iki kovo 1 d. paskelbs savo interneto svetainėje.
Šios įmokos bus naudojamos koncentracijų nagrinėjimo metu patirtoms išlaidoms padengti.
Taigi, nuo vasario 1 d. Konkurencijos taryba bus finansuojama ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš įmokų už koncentracijų nagrinėjimą.
