Aklasis fondas (angl. blind trust), tai – specialus akcijų fondas, kuriam politikoje dalyvaujantys asmenys, siekdami išvengti aplinkybių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, paveda valdyti savo turimas akcijas.
Lietuvoje apie tokį fondą prabilta 2011 metais, kada viešojoje erdvėje pasirodė kaltinimai tuometiniam ūkio ministrui, konservatoriui Dainiui Kreiviui. Jis buvo įtariamas galimai supainiojęs interesus, kai iš dalies jo motinos valdomai įmonei „Specializuota komplektavimo valdyba“ buvo skirtos Europos Sąjungos paramos mokyklų renovacijai lėšos.
Tuometinis premjeras Andrius Kubilius tada nurodė sudaryti darbo grupę, kuri turėjo įvertinti aklojo fondo steigimo Lietuvoje galimybes.
Darbo grupė, kuriai vadovavo tuometinis finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas, nustatė, kad tokį fondą steigti netikslinga.
Tuo diskusijos dėl aklojo fondo ir baigėsi, tačiau po „Range Rover“ skandalo DELFI kalbinti Seimo nariai sakė, kad verslininkų-politikų interesų konfliktų problema lieka neišspręsta.
Apie tai, kad Lietuvai reikia susitarti pagal kokias taisykles turi „žaisti“ politikais tapę verslininkai sakė ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Paaiškino pagrindinius principus
A. Kubiliaus pavedimu sudarytos darbo grupės išvadose, visų pirma, plačiau paaiškinta, kas yra aklasis fondas. Pagrindiniai jo veikimo principai:
1. Politikui, patikėjusiam turtą aklajam fondui nebūtų žinoma koks turtas yra šiame fonde (įneštas turtas yra parduodamas ir suformuojamas naujas turto portfelis). Paprastai į tokius fondus yra įnešamas likvidus turtas.
2. Aklojo fondo valdytojas privalo būti nepriklausomas ir sprendimus dėl investavimo turėtų priimti savarankiškai. Apie šiuos sprendimus akcijas fondui patikėję politikai nebūtų informuojami.
3. Pagrindinis akcijų fonų privalumas yra tai, kad politikas, patikėjęs savo turtą aklajam fondui gali būti jį efektyviai investavęs ir išvengti potencialių interesų konfliktų.
Taip pat įvardinti neigiami aklojo fondo aspektai:
1. Neužtikrinus aklojo fondo valdytojo nepriklausomumo ir nekontroliuojant, ar turtą patikėjęs politikas nedaro įtakos fondo valdytojui, gali padidėti korupcijos mastas. Aklojo fondo valdytojas gali derinti savo veiksmus su aklajam fondui turtą patikėjusiu politiku. Veiksmų koordinavimą būtų sunku įrodyti, o finansiniai nuostoliai visuomenei dėl tokio veiksmų koordinavimo būtų dideli.
2. Aklieji fondai didžiąja dalimi skirti likvidžiam finansiniam turtui (t.y. reguliuojamose rinkose siūlomiems vertybiniams popieriams) – jie nėra efektyvus būdas spręsti dėl nelikvidaus turto kylančius interesų konfliktus.
3. Nėra aišku, ar būtų pasiūla fondams, kurie valdytų nekotiruojamus vertybinius popierius Lietuvoje.
4. Fondo valdymui reikės skirti lėšų. Preliminarus turto valdymo mokesčio dydis gali būti toks: kotiruojamiems vertybiniams popieriams: 1–3 proc. (nuo valdomo turto vertės) ir 10–20 proc. sėkmės mokestis (nuo turto vertės prieaugio). Nekotiruojamiems vertybiniams popieriams: 2–4 proc. ir 15–25 sėkmės mokestis.
Apžvelgė kaip yra užsienyje
2011 metais parengtose išvadose teigiama, kad JAV politikams yra sudaryta galimybė savo turtą perduoti valdyti kvalifikuotam fondui pagal patikėjimo sutartį. Šis metodas naudotinas tuomet, kai politikas turi daug ir įvairaus turto, o jo kaip politiko atsakomybė apima daugybę sričių.
Jungtinėse Valstijose yra dviejų tipų kvalifikuotieji fondai:
1. Aklieji fondai. Politikas gali perduoti vertybinius popierius, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, aklajam fondui.
2. Diversifikuotieji fondai. Politikas gali įnešti savo turimą kotiruojamą turtą į diversifikuotąjį fondą. Šiam fondui keliami reikalavimai: nė vienas turto vienetas negali sudaryti daugiau nei 5 proc. fondo (portfelio) vertės, ne daugiau nei 20 proc. fondo vertės gali būti investuojama į konkretų ūkio sektorių.
Ataskaitoje pažymimą, kad JAV interesų konfliktų sprendimas per turto valdymo perdavimą nėra privalomas.
Beje, dėl to, kad savo turtą perduoda valdyti šeimos nariams, o ne aklajam fondui pastaruoju metu kritikuojamas naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Baiminamasi, kad jo po visą pasaulį pasklidę privatūs interesai turės įtakos politiniams sprendimams.
Jungtinėje Karalystėje Žemųjų parlamento rūmų ir Vyriausybės nariai privalo deklaruoti interesų konfliktus.
Interesų deklaraciją sudaro 12 kategorijų. Viena jų yra asmens turimos akcijos, kurias deklaruoti privaloma jei jos sudaro ne mažiau nei 15 proc įmonės įstatinio kapitalo arba jų vertė yra didesnė nei politiko gaunamas atlyginimas.
Aklieji fondai JK leidžia politikams vengti interesų konfliktų ir atleidžia politikus nuo pareigos deklaruoti aklajam fondui perduota valdyti turtą.
Aklųjų fondų yra kitose šalyse – pavyzdžiui, Prancūzijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Ispanijoje.
Latvijoje politikams draudžiama turėti akcijų įmonėse, kurios gauna užsakymus ar paramą iš valstybės, išskyrus atvejus, kai užsakymai ar parama gaunama atviros konkurencijos būdu.
Steigti netikslinga
Darbo grupė padarė išvadą, kad Lietuvoje netikslinga numatyti privalomo politiko turimų akcijų valdymo perdavimo dėl šių priežasčių:
1. Akcijų valdymo fondo steigimas Lietuvoje sunkiai įgyvendinimas, nes politikų valdomų įmonių vertybiniais popieriais dažniausiai neprekiaujama reguliuojamose rinkose, todėl būtų sudėtingas tokių vertybinių popierių teisingas įvertinimas ir pardavimas.
2. Politikų valdomoms akcijoms, jeigu jos suteikia teisę kontroliuoti įmonės veiklą, valdyti reikalingi kvalifikuoti, reikiamą patirtį turintys įmonių valdymo ekspertai. Lietuvoje tokias paslaugas galinčių teikti subjektų yra vos keletas.
3. Tam, kad akcijų valdymo fondo steigimas būtų pagrįstas, būtina, kad atsirastų pakankamas ratas savo turtą į šį fondą galinčių perduoti politikų. Lietuvoje politikų, kuriems galėtų būti nustatyta pareiga perduoti savo vertybinių popierių valdymą yra apie 300, be to, ne visi jie iš jų turėtų perduotinų valdyti vertybinių popierių.
4. Mažas politikų ratas, maža tokio valdymo patirtį ir kvalifikaciją turinčių valdytojų pasiūla bei kiti objektyvūs tokią mažą kapitalo rinką turinčiai valstybei argumentai greičiausiai lemtų, kad neatsirastų tokį fondą norinčių steigti valdytojų pasiūla.
5. Būtų sudėtinga užtikrint specialaus akcijų valdymo fondo nepriklausomumą nuo politikų įtakos.
Pateikė rekomendacija
Nutarusi, kad aklieji fondai Lietuvoje netikslingi, darbo grupė nurodė tokias rekomendacijas:
1. Papildyti interesų konfliktų valdymo sistemą Lietuvoje dar vienu rekomendaciniu – perduok valdymą – principu, numatančiu politiko teisę perduoti vertybinių popierių valdymą nepriklausomam valdytojui. Šis principas būtų paliktas pačių politikų diskrecijai.
2. Siekiant kuo mažesnės tikimybės konflikto pasireiškimui, politikai savo karjeros laikotarpiu turėtų stengtis, kad jų turimo verslo kasdienė veikla sukurt kuo mažiau prielaidų jam pasireikšti (pavyzdžiui, susilaikytų nuo dalyvavimo valstybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose ir pan.).
3. Daugiau dėmesio skirti prevencinėms priemonėms (pavyzdžiui, informacijos prieinamumo didinimas), tobulinti deklaravimo sistemą, sukuriant specialų interesų konfliktų registrą.
Seimo nariai: reikia sprendimų
Šių išvadų ir rekomendacijų rengime dalyvavęs tuometinis A. Kubiliaus patarėjas, Seimo narys Mykolas Majauskas DELFI sakė, kad mato iššūkį dėl interesų konfliktų valdymo.
„Ypač su politikais, nes jie, net ir neužimdami atsakingų pareigų įmonės valdyboje, ar pačioje įmonėje, vien būdami akcininkais jie gali ir daro įtaką, priiminėja sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Įmonėse, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai dirba su valstybinėmis institucijomis, gauna valstybinius užsakymus, mano supratimu, interesų konfliktas išlieka“, – kalbėjo konservatorius.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius sutiko, kad sprendimų reikia ieškoti.
„Tai ne vien interesų konfliktų, bet ir pinigų plovimo prevencijos kontekste. Visos šalys daug dėmesio skiria politikų valdomiems verslams ir sąskaitoms. Joms taikomi papildomi reikalavimai. Skaidrumas, deklaravimas, viešumas – pagrindiniai instrumentai“, – teigė liberalas.
S. Muravjovas: proga valdantiesiems
„Konstitucinis Teismas dar prieš dešimt metų pasakė, kad turime susitarti, pagal kokias taisykles turi „žaisti“ politikais tapę verslininkai. Deja, nei konservatorių, nei socialdemokratų Vyriausybės to nepadarė.
Akivaizdu, kad ši problema kasmet tampa vis opesnė, nes vis daugiau verslininkų įsitraukia į politiką. Manau, valdančioji dauguma turi puikią progą imtis iki šiol neišspręsto svarbaus klausimo ir artimiausiu metu pasiūlyti, kaip toks aklasis fondas galėtų veikti Lietuvoje“, – DELFI sakė S. Muravjovas.
„Transparency International“ atstovė teigė, jog labai svarbu laikytis bendrų tokio fondo veikimo principų.
Pavyzdžiui, jis negalėtų dalyvauti sandoriuose, kurie gali būti susiję su politiko, kurio turtą valdo, darboviete ar kitais interesais. Fondo valdytojai neturėtų būti susiję su šiuo politiku.
„Beje, aklojo fondo įsteigimas nėra sidabrinė kulka, kurios dėka išsispręstų visi galimi interesų konfliktai. Juk kokios nors bendrovės akcijas turinčiam politikui-verslininkui naudos gali atnešti net Seime ar savivaldybėje priimtas sprendimas, kuris tiesiogiai nėra susijęs su jo bendrove, bet paveikia sritį, kurioje ši bendrovė veikia.
Taigi daug kas priklauso ir nuo pačių verslininkų noro aiškiai nubrėžti liniją tarp jų naujos veiklos ir buvusio užsiėmimo, nusišalinti nuo tam tikrų sprendimų ar iš anksto atkreipti dėmesį į galimą interesų konfliktą“, – kalbėjo S. Muravjovas.
R. Karbauskis neatsisakė
Seimo rinkimus laimėjęs R. Karbauskis anksčiau DELFI yra sakęs, kad nemato prasmės atsisakyti ar laikinai giminaičiams perleisti valdomų įmonių akcijas. Politikas teigė, kad išsaugodamas akcijas įstatymų nepažeis.
„Aš suprantu, bet ką tai pakeistų? O jūsų požiūris į mane ar pasikeistų, jei aš perleisčiau savo akcijas savo tėčiui arba savo broliui? Tikriausiai nepasikeistų. Dėl to, aš manau, kad tas reikalavimas yra niekam netaikomas Lietuvoje. Nes tai nieko nepakeistų: jei tu tą verslą parduodi, verslą pardavei – tu verslo visiškai jokio nebeturi“, – DELFI konferencijoje spalio 24 dieną sakė R. Karbauskis.
Tada dabartinis Kultūros komiteto pirmininkas tvirtino, kad nedirbs Kaimo reikalų komitete.
„Aš tikrai nedirbsiu Kaimo reikalų komitete, kad išvengčiau galimų interesų konfliktų, jeigu šnekėtumėme apie interesų konfliktą. Ir Seime, kada reiks balsuoti, tai, be abejo, susilaikysiu, nedalyvausiu, kaip ir priklauso“, – sakė R. Karbauskis.
