Antradienį Th. May pasižadėjo, kad JK pasitrauks iš bendrosios ES rinkos, kuri garantuoja laisvą prekių, kapitalo, paslaugų ir žmonių judėjimą bendrijos viduje.
JK premjerė taip pat nurodė, jog nori laisvos prekybos sutarties su ES, taip pat – kitų prekybos susitarimų visame pasaulyje.
Kai kurie analitikai anksčiau svarstė, kad net jei JK nepavyktų sutarti dėl laisvos prekybos sutarties su ES, ji galėtų su bendrija prekiauti pagal Pasaulinės Prekybos Organizacijos (PPO) taisykles.
Iš pirmo žvilgsnio, tai padaryti nėra sunku – JK tereiktų taikyti tas pačias kvotas ir tarifus, kurie galiojo esant ES.
Tačiau jei JK nuspręstų paremti, pavyzdžiui, savo ūkininkus ir slopinti kitų šalių importą, tai reikštų dar vienas derybas, šįkart PPO formate, o jos gali būti tokios pat sudėtingos kaip ir paties „Brexit“.
Be to, antradienį Th. May patvirtino, kad šalies parlamentas turės balsuoti dėl galutinio „Brexit“ susitarimo, kuris turėtų paaiškėti per artimiausius dvejus metus.
JK parlamento nariai anksčiau yra sakę, kad neketina priešintis nei „Brexit“ pradžiai, nei susitarimui, kurį pavyks pasiekti derybų su ES metu.
Vykdys atranką
SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda sakė, kad jau emigravusiems ar planuojantiems tai padaryti lietuviams daugiausiai įtakos turės penktasis Th. May plano punktas.
„Manau, kad kai tik JK atgaus kontrolę, imsis vykdyti selektyvią atrankos politiką, kurią vykdo Jungtinės Valstijos ir daug kitų išsivysčiusių valstybių. Vienoks palankumo režimas bus taikomas kvalifikuotai darbo jėgai, kurios reikia ir kurios stengiamasi pritraukti. Visai kitoks režimas bus taikomas tiems, kurie ta kvalifikacija pasigirti negali, kurių poreikio nėra“, – DELFI komentavo jis.
Ekonomistas planuojantiems išvykti į JK patarė pagalvoti apie tai, kuo jie nori dirbti.
„Pirmiausia, reikėtų pagalvoti, kad nebūtų taip, kaip yra dabar. Daugeliu atveju, mūsų žmonės ten dirba ne pagal kvalifikaciją ir tiesiog švaisto žmogiškąjį kapitalą. Kitaip tariant, tuos išsilavinimus, kuriuos gauna Lietuvoje, jie negali arba nenori panaudoti, arba tiesiog situacija nėra tokia, kad galėtų dirbti pagal išsilavinimą“, – sakė G. Nausėda.
Jis pridūrė, kad tada tenkinamasi tuo, kad net ir neprestižinį ir nekvalifikuotą darbą dirbdamas, žmogus uždirba kelis kartus daugiau nei Lietuvoje, dirbdamas prestižinį.
Ko lauks?
G. Nausėda svarstė, kad pagal kvalifikaciją dirbti norintis žmogus gali eiti kančios kelius ir mėginti rasti tokį darbą.
„Tačiau jei žmogus turi pedagoginį išsilavinimą arba darbas yra su žmonėmis, tai vis tiek bus sudėtinga, nes bus aukštesni reikalavimai ir kalbos barjeras. Kaip gerai bekalbėtum, kalbą reikia mokėti itin gerai, kad patenkintum reikalavimus“, – sakė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad emigrantai gali pasirinkti ir kitą kelią – emigruoti į kitą šalį.
„JK nėra vienintelis emigracijos taikinys. Jai pasitraukus ir pradėjus vykdyti mažiau draugišką imigracijos politiką, visos kitos valstybės liks ES sudėtyje ir liks patrauklios savo pajamų lygiu“, – sakė G. Nausėda.
Ekonomistas teigė, kad JK po „Brexit“ greičiausiai ir toliau palankiai žiūrės į imigruojančius informacinių technologijų specialistus, kurių stygių jaučia beveik visos valstybės.
„Net ir darbininkiškos profesijos, reikalaujančios patirties, kvalifikacijos, pavyzdžiui, automobilių remontininkai, mechanikai, aukštos kategorijos šaltkalviai, vis tiek bus pageidaujamos.
Tai, kad nekvalifikuotas darbas bus mažiau pageidaujamas, dar nereiškia, kad bus reikalaujama tik baltų apykaklių“, – apibendrino G. Nausėda.
Pabrangimas – trumpalaikis
Svaro sterlingų kursas JAV dolerio atžvilgiu trečiadienio rytą buvo pašokęs 3,05 proc. Tai galėjo pradžiuginti į Lietuvą perlaidas siunčiančius emigrantus, nes stipresnis svaras reiškia daugiau eurų jų giminaičių bankų sąskaitose.
Tačiau „Swedbank“ vyresnysis finansinių produktų pardavimų specialistas Andrius Bakanas abejojo, ar tai yra pastaruoju metu vyravusios krypties – pigti – pasikeitimas.
„Nes iš esmės niekas nepasikeitė: liko Škotijos, finansinių paslaugų klausimai ir t.t. Neįsivaizduoju tolesnio brangimo. Ypač, jei lyginsime kitą pusę – JAV ekonomika auga sveikai, šnekama apie palūkanų normų didinimą, todėl galimybės brangti doleriui yra“, – DELFI sakė jis.
Prieš tai per dieną užfiksuotą 3 proc. pabrangimą A. Bakanas aiškino tuo, kad rinka visada yra linkusi pervertinti įvykius.
„Tą ir pamatėme. Buvo per daug trumpų pozicijų svarais paimta per pastaruosius kelis mėnesius ir erdvės svarui pigti iš principo nėra kur. Toks pozityvesnis ženklas davė tokį rezultatą, kad tos pozicijos užsidarinėjo“, – aiškino „Swedbank“ atstovas.
SEB banko „Biržos laikmačio“ duomenimis, Didžiosios Britanijos recesijos indeksas, rodantis ekonominio nuosmukio per ateinančius 12 mėnesių tikimybę, šiuo metu siekia 22,5 proc. nors dar rugpjūtį buvo beveik 50 proc.
Kainos Didžiojoje Britanijoje gruodį, palyginti su 2015 metų gruodžiu, paaugo 1,6 proc., o palyginti su lapkričiu – 0,5 proc.
Abu infliacijos rodikliai viršijo prognozes 0,2 po procentinio punkto. Tikimybė, kad Anglijos bankas šiais metais padidins palūkanų normas, siekia beveik 38 proc.
