Kinijos vadovas protekcionizmą prilygina „užsirakinimui tamsiame kambaryje. Lauke gali stūgauti vėjai ir pilti lietus, tačiau lygiai taip pat ten gali šviesti saulė, o jūs to nepajusite".

„Neadekvatūs globaliniai ekonomikos sprendimai sukelia papildomų nereikalingų sunkumų reaguojant į ekonomikos pokyčius“, – teigia jis.

Xi Jinpingas sako, kad pasaulinė ekonomika šiuo metu susiduria su trimis rimtomis problemomis: augimą skatinančių veiksnių trūkumu, prastais valdymo sprendimais ir nelygybe.

Kinijos vadovas pridūrė, kad būtina rasti sprendimą, kuo pakeisti automatizavimo ir technologijų panaikintas darbo vietas.

„Daugumą pasaulio problemų sukelia tikrai ne ekonominė globalizacija“, – įsitikinęs Kinijos prezidentas.

Kaip pavyzdį jis pateikia pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Azijos bangą.

„Karas, konfliktai ir regioniniai neramumai – štai kas sukėlė šią problemą. Sprendimas yra taikos siekis“, – pabrėžia Xi Jinpingas.

Kinijos prezidentas taip pat sako, kad tarptautinės finansų krizės kyla „dėl besaikio pelno vaikymosi“ ir „esminių klaidų finansiniame reguliavime“.

Davoso forumo dalyviai, netikėtai užklupti augančio pasipriešinimo liberaliems prekybos režimams ir su nerimu laukiantys D.Trumpo inauguracijos Vašingtone, nemažai tikėjosi iš Xi Jinpingo kalbos.

Nors ir pripažinęs, kad globalizacija yra „dviašmenis kardas“, Kinijos lyderis sakė, kad jos duodama nauda yra gerokai didesnė už neigiamus aspektus, todėl nereikia nusigręžti nuo tarptautinės ekonominės integracijos.

„Pasaulinė ekonomika yra didelis vandenynas, nuo kurio nepabėgsi“, – sakė jis, prekes, paslaugas ir kapitalą palyginęs su vandeniu, kurio negalima sugrąžinti į nuo jūros atskirtus upelius ir ežerus.

„Protekcionizmo siekimas prilygsta užsidarymui tamsiame kambaryje, kuriame galima apsisaugoti nuo vėjo ir lietaus, tačiau į kurį nepatenka nei oras, nei šviesa“, – kalbėjo prezidentas.

„Prekybos kare nebus nugalėtojų“, – pridūrė jis, mesdamas netiesioginę užuominą D.Trumpui.

Išrinktasis JAV lyderis ne kartą kaltino Kiniją, kad ši vykdo tokią prekybos politiką, dėl kurios Jungtinės Valstijos neteko daugybės darbo vietų, ir pagrasino iki 45 proc. padidinti tarifus kiniškoms prekėms.

Pekinas siekia perimti vadovavimą pasaulio ekonomikai, bet nuo penktadienio prie JAV vairo stojantis D.Trumpas į tai numojo ranka.

Pati Kinija palaiko regioninius laisvos prekybos susitarimus, bet priešinasi tiems, kurie yra „išimtiniai“ arba fragmentiniai, sakė Xi Jinpingas.

Pekinas bando prastumti du prekybinius susitarimus – dėl regioninės ekonominės partnerystės (Regional Comprehensive Economic Partnership (RCEP)) bei Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių laisvos prekybos zonos (Free Trade Area of the Asia Pacific).

Kinijos prezidentas pridūrė, kad Pekinas „neketina“ didinti savo prekybinio konkurencingumo dirbtinai mažindamas savo nacionalinės valiutos kursą arba pradėdamas valiutų karą.

Nors praėjusiais metais tarptautiniuose forumuose Kinijos lyderiai ne kartą bandė įtikinti kitų šalių kolegas, kad Pekinas neturi pagrindo dirbtinai mažinti juanio kursą, tačiau juanis toliau pinga JAV dolerio atžvilgiu ir neseniai nukrito iki aštuonerius metus nematytų žemumų. Dėl tokio juanio vertės mažėjimo kiniški produktai tampa pigesni juos importuojantiems partneriams.

Xi Jinpingo kalbos simbolinę reikšmę pabrėžė ilgametis Pasaulio ekonomikos forumo pirmininkas ir įkūrėjas Klaussas Schwabas (Klausas Švabas), pasak kurio, pasaulio bendruomenė „iš Kinijos tikisi“ atsakingos lyderystės ir įtaigaus pasitikėjimo.

„Ar žmonės su tuo sutinka, ar ne – nesiginčijama, kad Kinija užėmė pasaulio lyderės vaidmenį daugeliu atžvilgiu, – sakė Lin Boqiangas (Lin Bočiangas), Siameno universiteto profesorius naujienų agentūrai AFP. – Galima apie tai kalbėti arba nekalbėti, tačiau kaip tik tai vyksta realybėje“.