Tačiau jų nėra daug. Kaip DELFI sakė Europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA atstovas Lietuvoje Karolis Klimka, lietuviai vis dar netiki, kad gali paveikti savo atstovų, pavyzdžiui, Europos Parlamente, nuomonę.
Prieš Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystę (TTIP) bei Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (CETA) kovojanti iniciatyva, K. Klimkos teigimu, gyvuoja jau porą metų, o šiuo metu vienija kelias profesines sąjungas, taip pat žaliųjų, gyvūnų teisių ir vartotojų apsaugos organizacijas.
„Tokiose šalyse kaip Vokietija, Austrija ar Prancūzija galite gatvėje paklausti žmogaus ir jis tikrai bus girdėjęs apie CETA ar TTIP. Šimtatūkstantinės demonstracijos vyksta. Tuo metu Lietuvoje niekas apie tai nieko nežino. Mūsų pareigūnai tyli ir neatlieka savo funkcijų, neinformuoja visuomenės“, – sakė K. Klimka.
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala svarstė, kad K. Klimkos atstovaujama iniciatyva atliepia nuostatas, kurios yra pakankamai stiprios nemažoje Europos valstybių dalyje.
„Pastaruoju metu laisva prekyba nebėra labai pozityvus terminas viešajame kontekste, dažniau jis sulaukia kritikos dėl ekonominės nelygybės, suvokimo, kad neoliberalizmas, kuriam vienas iš pagrindinių principų yra laisvos prekybos įtvirtinimas, yra blogai. Šiuo atveju tarsi pataikoma į tą bendrą natą, kuri stiprėja daugelyje valstybių“, – komentavo politologas.
Pats K. Klimka teigė, kad jo iniciatyva yra ne antiglobalistinė, bet „teisingos globalizacijos“ (angl. fair globalization).
„Keliame teisingos prekybos, tokios, kuri atsižvelgia ir į visuomenės interesus, idėją. Pavyzdžiui, siūlome pakeisti tai, kaip tokie sprendimai kaip CETA priimami, – pasakojo jis. – Iš pradžių Briuselis bandė CETA įforminti kaip grynai Briuselio kompetencijai priklausantį klausimą, kuris nereikalauja jokių ratifikacijų. Jiems tai nepavyko ir tuomet nuspręsta, kad turi dar ir Europos Parlamentas tarti savo žodį. Galiausiai, kai visuomenės spaudimas buvo milžiniškas, nuspręsta, kad visi nacionaliniai parlamentai turi ratifikuoti susitarimą, todėl ir Seimas turės balsuoti dėl jo.“
K. Klimkos teigimu, tai buvo didžiulė visuomenės pergalė, nes kitaip dėl sprendimo, kuris turi įtakos kiekvieno žmogaus gyvenimui ir sveikatai, biurokratai ir lobistai būtų susitarę už gyventojų nugarų.
Rengia piketą
Internete galima rasti lietuviškų svetainių, kuriose informuojama apie CETA procesus, socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas puslapis pavadinimu „Prieš TTIP ir CETA. Europiečių iniciatyva“. Tiesa, jis nėra labai populiarus, turi tik apie 1 tūkst. sekėjų.
Sausio 21 dieną šie žmonės Vilniaus gatvėje prie Europos Namų planuoja surengti piketą, kuriame išreikš pasipiktinimą CETA susitarimu.
„Taip pat atkreipsime dėmesį į mūsų valdžios atstovų aplaidumą, „padėkosime“ derybininkams, kurie nusispjovė į mūsų jautriausius interesus – sveikatą, švietimą. Taip pat apeliuosime į Europos Parlamento narius, kad vasarį jie balsuotų prieš susitarimo ratifikavimą“, – DELFI pasakojo K. Klimka.
L. Kojala abejojo, ar prie šios akcijos prisijungs daug žmonių.
„Jei Lietuvoje prasidėtų realus judėjimas ar protestas, tai būtų kaip iš giedro dangaus“, – sakė jis.
Politologas apskritai kvestionavo tokių protestų naudą, esą: „Traukinys nuvažiavęs tiek toli, kad dabar protestai atrodo šiek tiek pavėluoti“.
Kalbant apie tokių susitarimų kaip TTIP ar CETA palaikymą arba pasipriešinimą jiems, neretai iškyla mintis, kad kartu renkamasi ir šalies kryptį – į Vakarus, ar į Rytus einama. Taip į antrą planą gali nueiti pačių sutarčių turinys.
Visgi, L. Kojala DELFI sakė, kad šis aspektas yra svarbus globaliame kontekste.
„Jeigu norime kalbėti apie vieningus Vakarus, bendravimą su sąjungininkais, tai yra svarbu“, – kalbėjo jis.
Kieno interesams atstovauja?
Būtent CETA turiniui daugiausiai dėmesio skiria K. Klimka. Jis sakė, kad Lietuvos derybininkai į susitarimą įtraukė per mažai ir ne pačių svarbiausių šaliai taikomų išlygų.
„Jeigu palygintumėte su Suomija ar Bulgarija, matosi, kad Lietuva pasirinko neapsaugoti visų jautriausių sričių: sveikatos, švietimo, vandens tiekimo, energetikos. Mūsų strateginis apsisprendimas – atverti šias sritis privatizacijai“, – teigė jis.
Kaip nurodoma išsamiame CETA susitarime, Lietuva pasirinko tam tikras išlygas laisvai prekybai taikyti tokiuose sektoriuose kaip: strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės; žemės įsigijimas; advokatų; vadovaujančių darbuotojų atrankos; tyrimų; turistų gidų paslaugos; ypatingos svarbos statybos darbų projektų rengimas; kuro transportavimas vamzdynais; geležinkelių transporto įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugos.
Užsienio reikalų ministerijos spaudos centras DELFI informavo, kad bendras ES ar atskirų valstybių narių, pavyzdžiui, Lietuvos, taikomų ribojimų ar išlygų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į galiojantį konkrečios srities teisinį reglamentavimą.
„Lietuvos atveju, išimčių bei galiojančio teisinio reglamentavimo sąrašo sudaryme dalyvavo visos valdžios institucijos (ministerijos, Lietuvos bankas ir t.t.), kurios teikė konkrečią informaciją pagal savo kuruojamas sritis. Derybų procesą koordinavo ir informaciją Europos Komisijai perdavė URM“, – paaiškino ministerijos atstovai.
Tačiau K. Klimka laikėsi kitos nuomonės.
„Man atrodo, čia akivaizdu, kad tai yra lobizmo rezultatas. Tiesiog tos sritys, kurios turi stiprius lobistus ir gavo išlygas, o visos jautrios sritys liko atvertos. Ir URM iš to nedaro jokios problemos, nes jau daug metu oficiali Lietuvos pozicija yra viską privatizuoti“, – DELFI sakė K. Klimka.
Jo manymu, tai gana gardus kąsnelis Šiaurės Amerikos korporacijoms, nes Lietuvoje sveikatos apsauga dar neprivatizuota, bent jau netokiu mastu, kokiu ji privatizuota, pavyzdžiui, Anglijoje.
Užprogramuoja arbitražus
K. Klimka taip pat sakė, kad jei CETA įsigalios, tokių tarptautinių arbitražų, koks šiuo metu vyksta byloje tarp „Vilniaus energiją“ valdančios „Veolia“ ir Lietuvos, ateityje bus daugiau.
„Šiuo metu Lietuva turi dvišalę sutartį ir gali pasitraukti iš jos, bet kai įsigalios CETA, o gal ir TTIP, Lietuva neturės jokių galimybių pasitraukti iš šių sutarčių, nebent pasitrauktų iš Europos Sąjungos. Tai esminis skirtumas“, – aiškino jis.
K. Klimka pasakojo, kad CETA numatyta investicijų apsaugos sistema, kuri veiks per arbitražo teismus, ir įmonės galės teistis su valstybėmis, jei šios priims joms nepalankius sprendimus.
„Be to, liberalizacija yra užrakinama ir, pavyzdžiui, Vilnius nebegalėtų atsiimti šilumos tinklų. Tai yra investicijų apsauga, nes jei esi investuotojas, esi suinteresuotas, kad tai, ką esi investavęs būtų neliečiama. Šitos sutartys tai ir numato, bet visuomenei tai yra baisi grėsmė“, – sakė K. Klimka.
Vis tiek palaiko
L. Kojala sutiko, kad dėl transatlantinių susitarimų gali išblukti šiek tiek valstybių suvereniteto.
„Tokie bendri susitarimai turi tam tikrą viršnacionalinį reguliavimą, kuris neleistų nacionaliniame lygmenyje kelti tam tikrų probleminių klausimų ir apginti kai kurių socialinių grupių, kurios jaustų patiriančios žalą“, – sakė jis.
Tačiau politologas vis tiek ragino palaikyti CETA, nes ji leistų kurti bendrą prekybos erdvę ir tuo pačiu diktuoti „madas“ globalioje prekyboje, o šios taptų formuojančiomis nuostatomis.
Už CETA anksčiau yra pasisakęs ir buvęs užsienio reikalų viceministras Raimondas Karoblis.
„Lietuva, kurios ekonomikos augimas yra stipriai priklausomas nuo eksporto, aktyviai remia ambicingų, išsamių ir subalansuotų aukštos kokybės laisvosios prekybos susitarimų su Kanada ir JAV sudarymą. Nuo CETA sudarymo priklausys ES prekybos politikos ateitis ir patikimumas. Susitarus dėl CETA, ES ir Kanada pademonstruotų aiškią lyderystę pasaulyje siekiant prekybos atvirumo“, – prieš 2016 metų spalio pabaigoje įvykusį sutarties pasirašymą išplatintame pranešime cituojamas jis.
Po sutarties pasirašymo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sakė, kad CETA bus naudinga Lietuvos maisto sektoriui.
„Ir vartotojams Kanados rinka atsiveria. Jeigu mūsų rinkoje pasirodytų Kanados produktai, tai vartotojai turėtų didesnį produktų pasirinkimą.
Viskas vyks į abi puses – tiek eksporto, tiek importo. Bet kokia prekybos sutartis palengvina prekių judėjimą tarp dviejų rinkų. Atkrenta absoliuti dauguma muitų.
Tai automatiškai formuoja didesnę konkurenciją Europos Sąjungos gamintojams ir kai kuriais aspektais gyventi ir uždirbti pelną. Tarkime, žemės ūkio bendrovėms bus sunkiau, bet vartotojai laimi visada“, – naujienų agentūra BNS cituoja G. Nausėdą.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi teigė, kad CETA susitarimas plačiau atveria Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams.
„Kol kas Lietuva su Kanada prekiauja labai mažai, bet ateityje bus lengviau užimti Kanados rinką Lietuvos eksportuotojams. Pagrindinė nauda susijusi ne su didesniu importu iš Kanados ar Kanados produktais Lietuvoje, bet su mūsų eksportu į Kanadą. Pašalinami barjerai, todėl Lietuvos eksportuotojams bus lengviau parduoti produkciją ten“, – BNS kalbėjo N. Mačiulis.
Kaip nurodo URM, nuo sutarties įsigaliojimo dienos bus naikinama 99 proc. importo muitų. Pastaraisiais metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Kanadą augo ir 2015 metais sudarė 164 mln. eurų. Beveik visas eksportas į Kanadą yra lietuviškos kilmės.
Vasarį dėl CETA ratifikavimo balsuos Europos Parlamentas. Jei jai bus pritarta, sutartį patvirtinti turės ir visos 28 ES šalys. Manoma, kad tai gali užtrukti kelis metus.
