Be to, Europos Sąjungos ekonomikos augimui grėsmę kelia ir „Brexitas“. Optimistiškai nenuteikia ir prognozės, kad 2017 m. brangs degalai, nes naftą išgaunančias valstybes „užsmaugė“ žemos šios žaliavos kainos, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas 2016 m. pasaulio ekonomikos įvykius.

„Brexito“ padariniai gali būti prastesni, nei tikėtasi

Atrodo, kad 2016-ųjų reikšmingiausi ekonominiai procesai prasidėjo birželį nuo Jungtinės Karalystės referendumo pasilikti Europos Sąjungoje ar ne.

Balsavimo baigtis – seniai žinoma. Britai pasirinko pasitraukimą. Tačiau, nors padariniai juntami jau pusę metų, ateitis miglota.

Scenarijai Jungtinei Karalystei piešiami įvairiausi, tačiau gyventojų pasirinkimas paveikė tiek šalies ekonomiką, tiek pasaulio rinkas, tiek politinę situaciją visoje Europoje, kur politikos neramumai iš karto atsiliepė kišenėms.

Tad kas atsitiko?

Londonas

Svaras sterlingas nukrito iki žemiausio lygio nuo 1985 m. Analitikai sako, kad rinkos bijo, jog skyrybos su Europos Sąjunga ypač pakenks finansams. Europos lyderiai teigia, kad jei britai uždraus laisvą judėjimą Europos Sąjungos piliečiams, šalis neteks teisių patekti į laisvąją prekybos zoną. Todėl investuotojai jaudinasi dėl dviejų dalykų: pirma – britų eksportuotojams taps sunkiau konkuruoti su Europa, antra – šalies bankai neteks galimybė verslauti visame regione.

Kai kurių didžiųjų Europos šalių prekyba su Jungtine Karalyste jau sumenko, kelionės pabrango, o produktų kainos šalyje pakilo.

Europos centrinis bankas pabrėžia, kad globalios ekonomikos augimas kitąmet turėtų paspartėti, tačiau jam grėsmę kelia būtent „Brexitas“.

Nors kol kas „Brexito“ poveikis globaliai ekonomikai nėra labai pražūtingas, bankas įspėjo, kad blogiausia dar nesibaigė. Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos padariniai gali būti prastesni, nei tikėtasi.

Indija šluosto nosį Jungtinei Karalystei

Nusikelkime į Aziją, kur buvusi Jungtinės Karalystės kolonija, jai šluosto nosį. Indijos ekonomika pirmą kartą per 100 metų pralenkė Jungtinę Karalystę ir išstūmė ją iš šeštosios didžiausios pasaulio ekonomikos pozicijos. Dabar ji papuola į JAV, Kinijos, Japonijos, Vokietijos ir Prancūzijos grupę. Ekspertai sako, kad tai rodo greitą Indijos ekonomikos augimą ir, žinoma, „Brexito“ įtaką.

Šie metai Indijai buvo itin sėkmingi. Jos bendrasis vidaus produktas augo taip greitai, kad dar vasarį pralenkė Kiniją, kaip greičiausiai auganti ekonomika. Spalį Tarptautinis valiutos fondas teigė, kad šį titulą Indija pasilaikys dar kurį laiką. Prognozuojama, kad kitais metais jos BVP augs beveik 8 proc.

Indijos ekonomiką paskatino pasaulinis prekių kainų smukimas, kurį lėmė didesnės prekybos apimtys ir mažesnė, nei tikėtasi, infliacija. 2014 m. išrinktas premjeras Narendra Modi pastaruosius metus skatino radikalias rinkos reformas, kad šios įžiebtų ekonomikos augimą. Ir jam pasisekė.

Tačiau augimas turi ir skaudulių. Daugelis reformų, kurios palietė mokesčius ir žemės ūkį, labai sudėtingos ir kontroversiškos, todėl jų įgyvendinimas nebuvo sklandus.

Dingo euforija dėl pokemonų

Pokemon Go

O dabar laikas virtualiai realybei, kuri šiais metais ir nušlavė visus nuo kojų, ir sugrąžino visus į nepasisekusio verslo realybę. Kalbame apie „Pokemon GO“. Tai mobiliesiems telefonams skirtas žaidimas, kuriame į alternatyvų pasaulį pasinėrę žaidėjai gaudo monstrus pokemonus. Šio žaidimo laukė ir seni, ir jauni, o per pirmąsias dienas nuo paleidimo „Nintendo“ uždirbo apie 5 mln. dolerių.

Tad pokemonų gerbėjai staiga savo kiemuose, mokyklose ėmė gaudyti bulbazaurus ir pikačiu, o kai kurie tėvai net palikę vienus vaikus vykdavo į ilgas gaudynių keliones. Šį žaidimą per pirmąsias 19 dienų parsisiuntė 50 mln. gyventojų.

Tai buvo tikras socialinis ir ekonominis fenomenas. Kai kurios kavinės net reklamavosi, kad jose galime surasti tam tikrą pokemoną. Tačiau tokių iškabų nebėra, o euforija dingo. Kur?

Pirmiausia, „Pokemon Go“ nebuvo pagamintas pačios „Nintendo“ – kompanijos, kuri sukūrė pokemonų frančizę. Žaidimą iš tiesų sukūrė bendrovė „Pokemon“ kartu su japonų bendrove „Niantic“. Kai pasaulis sužinojo šį faktą, auganti „Nintendo“ vertė staigiai smuko žemyn.

Taip pat daugelis žaidėjų buvo nepatenkinti žaidimo kokybe ir reikalavo pokyčių. Visas šis chaosas atsiliepė ir pelnui, ir populiarumui. Tiek vienas, tiek kitas smuko. Ir netgi labai skaudžiai.

JAV taip pat neišvengė tam tikro „Brexito“ fenomeno. Bet dar taip neskubėkime. Spalį, prieš šalies prezidento rinkimus, buvo pranešta, kad JAV ekonomika pirmą kartą sparčiai paaugo per dvejus metus.

Ekonomistai ėmė sakyti, kad 3 proc. augimas itin reikšmingas, mat augo vidaus vartojimas, verslas investavo į plėtrą, stiprėjo doleris, eksportas padidėjo dešimtadaliu, o žemės ūkio eksportas į Kiniją išaugo net 200 proc.

Tačiau optimizmas ir džiaugsmas greitai subliūško. Atėjo prezidento rinkimų diena. Laimėjo verslo magnatas Donaldas Trumpas. Kodėl dingo optimizmas?

Nors po šios žinios chaotiškos rinkos stabilizavosi, naujasis respublikonų prezidentas žada daug įdomių pokyčių. Pavyzdžiui, persvarstyti visas prekybos sutartis, ypač su Kinija, kuri yra vienas esminių eksporto ir importo taškų.

Yra ir daug kitų abejotinų išrinktojo prezidento sprendimų, bet tai jau 2017 m. problema, o ne 2016-ųjų. Vis dėlto JAV šiuos metus baigia žinia iš Federalinio rezervo – jis padidino palūkanų normą. O tai reiškia, kad ekonomikos ir darbo rinkos plėtros rodiklius rezervas vertina priimtinai. O tai reiškia, kad ekonomika auga.

Europoje nerimą kelia palūkanų normos

Europos centrinis bankas pratęsė kiekybinio skatinimo programą, o tai ne visai atitiko finansų rinkos dalyvių lūkesčius. Programa buvo pratęsta devyniems mėnesiams iki 2017 m. gruodžio, tačiau sumažinta superkamų vertybinių popierių suma.

Rinkų reakcija į banko vadovo Mario Draghi kalbą buvo ryški – užfiksuotas tiek palūkanų normų, tiek euro kilimas. Tačiau netrukus ir palūkanų normos grįžo atgal, ir euras nukrito atgal į dvejų metų žemumas.

Kol kas Europoje labiausiai nerimą kelia infliacijos lygis ir įsivyravusios neigiamos palūkanos. O šios šiais metais buvo tikra naujiena ne tik realiam ekonomikos gyvenimui, bet ir teoriniam, nes to iki šiol niekada nebuvo.

Tad kas tai yra? Jei palūkanos neigiamos, indėlininkas, pavyzdžiui, komercinis bankas, turi susimokėti centriniam bankui už galimybę jame laikyti pinigus. Tokia politika tarsi turėtų skatinti bankus skolinti savo lėšas verslui ir privatiems asmenims bei skatinti ekonomikos augimą, o ne laikyti jas centriniuose bankuose ir už tai mokėti.

Taip pat neigiamos palūkanos reiškia, kad bankų paskolos turi tapti vis pigesnės, bet, pasak ekspertų, bankai vengia nustatyti neigiamas palūkanas indėliams, todėl bankų pelnai mažėja, griūva pagrindinis jų verslo modelis.

Analitikai tikina, kad ilgainiui neigiamos palūkanos pradės mažinti pensijų fondų, draudimo kompanijų grąžas, nes kompanijos būna pažadėjusios kone fiksuotas išmokas.

Galiausiai neigiamos palūkanos gali ne tik nepaskatinti vartojimo, tačiau ir jį mažinti. Vokietijoje, pavyzdžiui, buvo įvertinta, kad neigiamos palūkanos už indėlius sumažintų namų ūkių vartojimą. Neigiamos palūkanos lyg ir turėtų skatinti išleisti nuvertėjančius pinigus, bet, jei žmonės turi tikslų susitaupyti senatvei, šis motyvas skatintų žmones taupyti dar daugiau.

„Užsmaugė“ žemos naftos kainos

Kas kitais metais įvyks dėl šių metų įvykių? Brangs degalai. Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC susitikime su ne narėmis buvo pasiektas susitarimas mažinti šios žaliavos gavybą. Narių ir ne narių posėdžio rezultatas nustebino rinkas – OPEC nepriklausančios valstybės planuoja palaikyti gavybos mažinimo planą kartu su organizacija.

Pasak ekonomistų, užtikrintumo susitarimui prideda ir tai, kad prie gavybos apimčių karpymo žada prisidėti ir tokios valstybės, kaip Rusija bei Saudo Arabija.

Šalių sprendimas veikti kolegialiai reiškia tai, kad naftą išgaunančias valstybes „užsmaugė“ žemos šios žaliavos kainos. Taip, tebeišlieka rizika dėl susitarimo vykdymo tvarumo – kad ir kaip būtų, sukoordinuoti 22 valstybių veiksmus ir užtikrinti, kad nė viena nesukčiautų ir vykdytų įsipareigojimus, bus nemenka užduotis.

Tačiau pats susitarimas, kaip sako analitikai, iškart nulėmė ryškų naftos kainos augimą – šiuo metu „Brent“ naftos kaina viršija 56 JAV dolerius už barelį ir per mėnesį jau yra ūgtelėjusi maždaug ketvirtadaliu.

Beje, reikėtų priminti, kad mažos naftos kainos tapo ir Rusijos, ir daugelio Lotynų Amerikos valstybių ekonomikos sulėtėjimo priežastimi.