Atsižvelgdamas į Seimo Teisės departamento išvadas, naują pataisytą Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo įstatymo projekto redakciją įregistravo Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Jis tikisi, kad projekto priėmimas pagerins šio daugiataučio regiono vystymąsi ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje srityse, stiprins infrastruktūrą ir bendruomeninius ryšius.
Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d.
„Nors pagal pasaulines ir ES šalių narių tendencijas Pietryčių Lietuvos regionas turėtų būti labiausiai tolygiai ekonomiškai išvystytas dėl prie jo esančios valstybės sostinės kaip ekonominio centro, tačiau susiklostė priešinga situacija – kai kurie rajonai pagal daugelį socialinių ir ekonominių bei kriminogeninių rodiklių atsilieka ne tik nuo gretimų ar prie kitų didmiesčių esančių rajonų, bet konkrečiais aspektais yra apskritai prasčiausioje padėtyje visoje Lietuvoje“, – sako L. Kasčiūnas.
Jo duomenimis, pavyzdžiui, nepaisant to, kad Vilniaus apskričiai tenka daugiausiai į Lietuvą ateinančių tiesioginių užsienio investicijų (TUI), 2015 m. duomenimis, TUI vienam gyventojui Vilniaus rajone buvo daugiau nei du kartus mažesnės už šalies vidurkį (4675 Eur/gyv.), ir siekė atitinkamai 1888 eurus, Šalčininkų rajone – tik 16 eurų. Pasak L. Kasčiūno, tai yra vieni prasčiausių rezultatų Lietuvoje.
„TUI trūkumas reiškia mažą ir neaugantį darbo vietų skaičių, mažas galimybes vietos gyventojams. 2015 m. nedarbo lygis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose siekė atitinkamai 9,9 ir 11,1 proc. ir viršijo Lietuvos vidurkį (8,7 proc.). Tuo tarpu nedarbas Kauno ar Klaipėdos rajonuose visada yra mažesnis už šalies vidurkį. 2016 m. duomenimis, veikiančių ūkio subjektų skaičius 1000 gyventojų Vilniaus rajone yra daugiau nei trečdaliu mažesnis už šalies vidurkį (34,3 vnt.) – 25 ūkio subjektų 1000 gyventojų“, – sako projekto autorius.
Nors darbo užmokestis Vilniaus rajone daugmaž panašus kaip Kauno ar Klaipėdos rajonuose, tačiau šiuo požiūriu, anot parlamentaro, išsiskiria Šalčininkų rajonas, kurio gyventojai uždirbo mažiausiai visoje Lietuvoje – čia vidutinis bruto darbo užmokestis 2015 m. tesiekė 510,3 eurų, kai šalies vidurkis buvo 726,4 euro. „Taip pat pastarajame rajone socialinės pašalpų gavėjų skaičius vienas didesnių Lietuvoje – 2015 m. duomenimis, 8,1 proc., kai šalies vidurkis – 3,8 proc.“, – sako L. Kasčiūnas.
2015 m. pradžioje Vyriausybė patvirtino priemones, skirtas mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tautinių mažumų gausiai gyvenamose regionuose. Tai apima Vilniaus, Trakų, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų bei Visagino miesto savivaldybes. Šiose priemonėse, kurios bus įgyvendinamos 2015-2020 m., yra numatytos konkrečios valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų sumos švietimo įstaigų, kultūros centrų renovacijai, viešųjų erdvių sutvarkymui, viešųjų paslaugų, inžinerinės ir bendruomeninės infrastruktūros plėtrai, bendruomenių veiklai.
„Tai turėtų padidinti rajonų patrauklumą investicijoms ir padidinti užimtumą, tačiau rezultatai bus matomi tik ilgesnėje perspektyvoje. Kita vertus, tai vienkartinis dalykas. Šiems rajonams reikia nuolatinio centrinės valdžios dėmesio“, – sako įstatymo projekto rengėjas.
Šiuo metu šalies regionų, įskaitant Pietryčių Lietuvą, problemos sprendžiamos vadovaujantis galiojančio Regioninės plėtros įstatymo nuostatomis.
„Tačiau reali situacija rodo, kad Regioninės plėtros įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas nėra pakankamas tam, kad efektyviai būtų sprendžiamos Pietryčių Lietuvos regiono ekonominės, socialinės, kultūros ir kt. problemas. Be to, išskaidžius Lietuvą į du statistinius regionus, po 2020-ųjų ES finansinė parama sostinės regionui, o tai reiškia ir Pietryčių Lietuvai, gali gerokai sumažėti“, – teigia L. Kasčiūnas.
