Talentų reikalaujantys verslai su viltimi tikisi, kad emigracijos srautai stos, o gyvenimą užsienyje jau pasirinkę talentingi lietuviai pasiryš grįžti į savo gimtinę. Apie tai savo mintimis Globalios Lietuvos profesionalų forume „Globali Lietuva – valstybės pažangos kodas“ forume diskutavo užsienyje gyvenantys, į Lietuvą sugrįžę ir čia gyvenimą kuriantys profesionalai.
Į kur Lietuva turėtų nukreipti savo pastangas – pritraukti investicijoms ar talentams? Ar prieš daug talentų turinčią šalį negalės atsispirti užsienio investuotojai? O gal svarbiau pirma pritraukti talentus, o tuomet investicijos pradės plaukti į šalį pačios?
Siūlo mokytis iš Izraelio
Diskusijoje dalyvavęs, Izraelio-Lietuvos technologijų hub'o veiklos ir strategijos vadovas Tomas Navardauskas dalijosi Izraelio sėkmės pavyzdžiu.
„Izraelio, kaip šalies, fenomenas yra įspūdingas. Šalis iš nieko sukurta per 60 metų. Per šį laikotarpį sugebėjo tapti stipri ir moderni valstybė, pristatanti save kaip aukštųjų technologijų ir startuolių šalis. Tai buvo ilgas procesas, bet valstybė darė sprendimus, mokėsi iš savo klaidų, o nesėkme buvo traktuojamas nieko nedarymas“, – kalbėjo jis.
T. Navardauskas pasidalijo sėkmingu Izraelio pavyzdžiu, kur yra sukurta aplinka skatinanti mokslininkus ir talentus vykti į užsienį mokytis ar įgauti patirties, tačiau išvykę Izraelio gyventojai nėra pamirštami.
„Jie turi duomenų bazę, kurioje yra apie 4 tūkst. daktaro laipsnį turinčių mokslininkų, gyvenančių užsienyje. Kasmet Izraeliui pavyksta susigrąžinti apie 200-300 daktaro laipsnį turinčių specialistų“, – kalbėjo renginio dalyvis.
Kitas sėkmingo šalies pasirinkimo pavyzdys, T. Navardausko nuomone, – valstybės ir verslo bendradarbiavimas, kuris leidžia investuoti į ne tokias patrauklias, bet perspektyvias sritis.
Laikas steigti Talentų agentūrą
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas pritarė, kad talentų pritraukimas – vienas svarbiausių prioritetų norint išlaikyti investicijų srautus Lietuvoje.
„Talentai – pagrindinė priežastis, kodėl verslas ateina į Lietuvą. Tyrimų duomenimis, 50 proc. pasiūlymo vertės yra talentai. Žinoma, talentai nebūtinai turi būti pritraukiami, jie ir auga šalyje. Vis dėlto priėjome tam tikras lubas: investicijų pritraukimas tikrai sėkmingas, tačiau kaip nedidelė rinka susiduriame su nauja dilema – talentų kiekis ir plotis“, – šnekėjo diskusijos dalyvis.
Pasak jo, Lietuvai nebeužtenka žiūrėti tik į šalies gyventojus ir po užsienį išsibarsčiusius lietuvius, reikia kalbėti ir apie užsieniečių pritraukimą.
„Dabar puiki proga Lietuvai steigti Talentų agentūrą, kuri turėtų tikslą – keisti reguliavimo aplinką, spręsti problemas, su kuriomis susiduria norintys Lietuvoje įsikurti užsieniečiai“, – kalbėjo jis.
M. Katinas taip pat pabrėžė, kad Lietuva, kitaip nei jau minėtas Izraelis, neturi duomenų bazės, kurioje būtų surinkti duomenys apie į užsienį išvažiavusį studijuoti jaunimą.
„Iš Lietuvos gabiausi vaikai išvažiuoja studijuoti į prestižinius universitetus, tačiau šiuo metu Lietuvoje nėra tokios duomenų bazės, kuri galėtų pasakyti, kiek tokių talentų yra ir kur jie yra. Išleidžiame tuos vaikus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka laukiame, kurie iš jų sugrįš“, – pastebėjo „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Trūko informacijos apie investicijų galimybes
Po dešimtmečio studijų JAV ir Anglijoje į Lietuvą sugrįžęs Jurgis Pašukonis šiuo metu plėtoja vieną sėkmingiausių lietuviškų startuolių, transporto maršrutų programėlę „Trafi“.
Bendrovės technologijų vadovas teigė daug bendraujantis su užsienyje esančiais lietuviais ir tikino, kad dauguma jų nori sugrįžti į Lietuvą.
„Tačiau didžiausias klausimas – ką čia reikės veikti. Reikia galvoti, kad žmogus norėtų grįžti, kad būtų sąlygos Lietuvoje kažką įdomaus ir prasmingo dirbti. Daugeliui atlyginimas nėra svarbiausias. Svarbu – prasmingas darbas, iššūkiai, galimybės tobulėti ir pačiam vystytis kaip profesionalui. Taip matau dvi galimybes: arba čia jau turi būti kompanijų, kuriose norėtų dirbti išvykę lietuviai, arba iniciatyvesniems turėtų būti galimybė kurti savo verslą“, – forume kalbėjo „Trafi“ atstovas.
J. Pašukonis ragino kuo labiau investuoti į startuolių ekosistemą, o šalyje esant daugiau aukštųjų technologijų bendrovių jos pačios pritrauks talentus. Taip pat startuolio atstovas teigė, kad užsienyje esančius lietuvius turėtų pasiekti ir daugiau informacijos, pavyzdžiui, apie startuolių ar jaunų verslų finansavimo galimybes, investicinius fondus.
Žiūri kaip į užsienietį
Dešimt metų ne Lietuvoje gyvenanti ir šiuo metu JAV bendrovėje „Warner Bros“ dirbanti Eleonora Jonušienė pasakojo apie visai neseniai JAV Vakarų pakrantėje bendraminčius subūrusį ir įsteigtą Lietuvių verslo asociaciją.
„Jautėme trūkumą profesionalus vienijančios organizacijos, kad galėtume tarpusavyje bendrauti, bet kartu ir su valstybinėmis institucijomis, ambasadomis. Aktyvūs profesionalai turi sveiką dozę patriotiškumo“, – kalbėjo renginio dalyvė.
Pasas jos, svarbiausia, kad naujai kuriamos organizacijos turėtų aiškią kryptį. Pavyzdžiui, JAV lietuvių verslo asociacija Vakarų pakrantėje yra apsibrėžusi strategines kryptis – aukštosios technologijos, gyvybės mokslai ir kino industrija.
„Būtent šiose srityse ir bandome bendrauti su „Investuok Lietuvoje“ ir „Verslia Lietuva“. Bandome bendrauti su Globalios Lietuvos lyderiais, kitais verslo klubais“, – tęsė E. Jonušienė.
Amerikoje gyvenanti lietuvė įsitikinusi, kad glaudžiau bendradarbiaujantys lietuviai į tėvynę gali pritraukti ne tik talentus, bet ir naujas investicijas: „Manau, mūsų talentas yra kūrybiškumas ir kryptingumas. Taip pat ištvermė. Čia matau panašumus su japonais. Bet mūsų problema, kad mes aiškiai neapsibrėžiame kryptingumo“.
E. Jonušienė taip pat skaudžiai stebi Lietuvoje esantį susiskaldymą: jei esi likęs Lietuvoje, tai esi „lūzeris“, jei išvykęs – išdavikas. Pasak jos, norint į Lietuvą sugrąžinti talentus būtina atsikratyti šio ydingo požiūrio.
Paklausta, kas pačią diskusijos dalyvę suviliotų grįžti į Lietuvą, E. Jonušienė teigė, kad nėra užsivėrusi prieš pasiūlymus, tačiau norėtų palankesnio požiūrio į ilgus metus užsienyje gyvenusius lietuvius.
„Domėjausi galimybe įsigyti būstą Vilniaus centre, tačiau kaip daug metų negyvenanti Lietuvoje esu traktuojama kaip užsienietė, o tai lemia didesnes palūkanas. Taip pat norėtųsi aiškesnės informacijos apie mokestinius dalykus. Žinoma, ieškant jau galima rasti šiek tiek informacijos, bet jos sklaida kol kas yra dar maža arba nepatogi“, – kalbėjo į gimtinę sugrįžusi lietuvė.
Visko neišnaudojame
Forume dalyvavo ir devynerius metus Briuselyje pragyvenusi Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.
„Ten visą laiką dirbau Lietuvai. Nesvarbu, ar esi emigrantas ar ne, vis vien širdimi visi esame Lietuvoje. Turėjau galimybe pasilikti, nusisukti nuo Lietuvos, gauti gerą atlyginimą, bet visą laiką dirbau šaliai ir apie ją galvojau“, – teigė Ūkio viceministrė.
Taip pat ji užsiminė, kad svarbu kalbėti ne tik apie išvykusių lietuvių sugrįžimą, bet ir neužmiršti dar neišvažiavusių talentų.
Vis dėlto L. Sabaitienė pripažino, kad taisytinų dalykų šalyje yra. Visų pirma ji siūlo labiau išnaudoti Europos Sąjungos finansavimo galimybes.
„Planuojame peržiūrėti finansines priemones verslo skatinimui, inovacijoms, kad startuoliams būtų patrauklesnės galimybės, – kalbėjo ji. – Galimybių iš Briuselio gauti finansinių paskatų yra daug daugiau nei turime. Iš savo patirties galėčiau pateikti pavyzdį. Visai neseniai bendravau su Kopenhagos regiono atstovais. Jie Briuselyje įkūrė bendradarbiavimo principu organizaciją, kurioje – regiono ir universitetų atstovai, kurie užsiima lobizmu inovacijų programoms. Vien Kopenhagos regione pradėta apie 200 verslų“.
Ūkio viceministrė pridėjo, kad svarbu ne įsteigtų startuolių ar verslų skaičius, bet kas su jais vyksta ir vėliau.
Todėl, pasak renginio dalyvės, Kopenhagoje ir toliau dedama pastangų, kad tos įmonės bendradarbiautų su mokslu ir būtų išleisti į tarptautinius vandenis.
