Vilnietė Irina pasakoja, kad internete aptiko nuorodą į socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtą puslapį „Kalėdinės rogutės“, kuriame siūloma laimėti rogutes. Kadangi neva laimėti galima tik vienas, kartu siūloma galimybė ir jas įsigyti.
„Paspaudusi „patinka“ ir pasidalinusi šiuo konkursu, iš pažįstamų sulaukiau žinutės, kad būčiau atsargi, nes čia yra aferistai“, – pasakojo moteris.
Atsako per valandą, bet ne visiems
Pradėjusi ieškoti daugiau informacijos apie rogutes žadančių pardavėjų, Irina suprato, kad žmonės piktinasi, jog pervedus pinigus už rogutes socialiniame tinkle sukurto puslapio autoriai nustoja atrašyti į žinutes arba užblokuoja vaikams dovaną nupirkti norėjusių gyventojus.
„Jie (puslapio kūrėjai – red.) atsiunčia kažkokią sąskaitą su vardu ir pavarde, bet iš tiesų tas vardas nėra tikras, nes vienu atveju tai būna Adamienė, kitu - kita pavardė, o kai žmonės veda pinigus nurodoma dar kita sąskaitos turėtojo pavardė“, – pasakojo Irina.
Moteris ir pati pabandė susisiekti su rogučių pardavėjais. Ją suviliojo pasiūlyta rogučių kaina – 70 eurų. Siūlomo prekinio ženklo rogučių kaina rinkoje – apie 150 eurų.
„Aš kalbėjau su žmogumi, kuris užsiima šių rogučių pardavimu. Jis sakė, kad tokių rogučių savikaina – 95 eurai”, – pasakojo Irina. Vilnietė įtaria, kad socialiniame tinkle „Facebook“ gali būti sukurta ir daugiau to paties asmens puslapių, kuriuose siūloma laimėti ar pirkti vaikiškus vežimėlius, kalėdines eglutes.
„Kalėdinių rogučių pasiūlymą radau kaip tik tada, kai jų ieškojau, todėl daug pasiskaičiusi apie juos atsiliepimų pasiūlymu nesusiviliojau, tačiau vis vien jiems parašiau. Apsimečiau, kad esu iš Anglijos ir paklausiau, kiek kainuotų rogutes atsiųsti į Angliją. Sakė 10 eurų. Abejoju, kad rogutės, kurios nesveria kelių gramų, galima už tiek atsiųsti“, – kalbėjo Irina.
Vėliau moteris teigė bandžiusi parašyti ir į kitą puslapį „Facebook“ socialiniame tinkle. Šįkart – siūloma įsigyti dirbtines eglutes. Irina teigė, kad jai buvo atsiųsta lygiai ta pati sąskaita, kur reikėtų pervesti pinigus, tačiau sąskaitos savininke nurodytas dar kitas vardas ir pavardė.
Į portalo DELFI žinutę „Kalėdinės rogutės“ puslapio kūrėjai neatsakė daugiau nei parą, nors žinutėje nurodoma, kad jo kūrėjas atsako dažniausiai per valandą.
Puslapis sukurtas šių metų lapkričio 28 d. ir iš viso turi tik penkis įrašus, tačiau pirmoji žinutė yra sulaukusi daugiau kaip 4 tūkst. „Patinka“ paspaudimų ir 5,7 tūkst. „pasidalijimų“.
Į policiją nesikreipė
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad policija duomenų, kad kažkas būtų kreipęsis dėl minėto „Facebook“ puslapio veiklos, nėra.
Policijos atstovas patarė, kad susigundžius internetu parduodamais daiktais kiekvienu atveju reikėtų įvertinti įmonės, iš kurios perkamos prekės patikimumą: pasidomėti, kuo užsiima bendrovė, ar nėra dėl jos skundų viešoje erdvėje ir pan.
Statistikos apie gyventojų nusiskundimus dėl galimų aferų internetinėje erdvėje policija neturi. Tačiau iš viso per 2016 m. 12 mėnesių šalyje registruoti 2 949 sukčiavimo atvejai – 90 proc. jų ištirta. Tuo pačiu laikotarpiu pernai registruoti 4 173 sukčiavimai, ištirta – 67,7 proc.
Pasiteiravus, kokių veiksmų gali imtis policija, jei nustatoma, kad, pavyzdžiui, socialinio tinklo „Facebook“, vykdomi sukčiavimai, R. Matonis teigė, kad policija tokiu atveju gali kreiptis į „Facebook“ administratorių su prašymu uždaryti puslapį.
„Swedbank“ banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius patarė apie įtariamus sukčiavimo atvejus gyventojai praneštų policijai.
„Jei dėl įtariamo sukčiavimo žmogus į banką kreipiasi nedelsdamas, neteisėtus pavedimus bankas dažnu atveju gali susekti ir padėti gyventojams susigrąžinti prarastus pinigus. Tačiau norint išvengti tokių stresinių situacijų, elektroninėse parduotuvėse apsipirkinėjantiems žmonėms visada patariame nepamiršti paprastų saugaus apsipirkimo taisyklių“, - teigė jis.
Kaip neapsigauti?
„Swedbank“ pataria, kaip perkant internetu neapsigauti. Vienas iš įtarimą keliančių ženklų – kai žinomo gamintojo prekė siūloma už labai žemą kainą.
Prieššventiniu metu pastebima ir daugiau susikūrusių galimai sukčiaujančių internetinių parduotuvių. Tokiu atveju pirkėjas rizikuoja prarasti ne tik sumokėtus už norimą prekę pinigus, bet ir savo elektroninės bankininkystės prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenis, kuriuos vėliau sukčiai gali panaudoti blogiems kėslams.
Perkant internetu, nurodo bankas, taip pat svarbu elektroninės parduotuvės ar pardavėjo reputacija. Be to, prieš perkant internetinėje parduotuvėje, kurią pirkėjas žino, reikia įsitikinti, ar tai tikrai yra ta parduotuvė, nes neretai fiktyvių elektroninių parduotuvių adresai gali tik viena raide skirtis nuo originalios parduotuvės.
Kalbant apie elektronines parduotuves, taip pat siūloma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos puslapyje pasitikrinti, ar ši nėra apskųsta dėl blogo aptarnavimo, nekokybiškų prekių ar vėluojančio pristatymo. Sąrašą galite rasti ČIA.
