Už kodekso atidėjimą balsavo 82 parlamentarai, 15 nepritarė, 13 susilaikė. Dėl daugumos kitų įstatymų įsigaliojimo atidėjimo pritarta bendru sutarimu.
Galutinį sprendimą dėl pataisų priėmimo Seimas planuoja priimti gruodžio 20 dieną.
Kursai apie kodeksą – žiopliams
Prieš balsavimą liberalas Simonas Gentvilas sakė: „Nežinau, kaip jūs miegate naktimis, bet aš miegu neramiai, nes mano elektroninio pašto dėžutėje vyksta piketas. Piketuoja įvairios profsąjungos, siųsdamos daugiau mažiau tą patį tekstą ir man širdyje neramu, nes už jų stovi tikrai daug žmonių, kurie tiki šiomis organizacijomis“.
Seimo narys sakė, kad užmiega tą momentą, kai supranta, kad prieš dvi savaites per bazinio atlyginimo dydžio svarstymą jos buvo labai tylios.
„Žiūriu į salėje esantį Algirdą Butkevičių, kuris buvo didžiausias darbdavys Lietuvoje – viso viešojo sektoriaus, valstybės tarnautojų darbdavys. Konkrečiai nuo 2008 metų valstybės sektoriaus darbuotojams bazinis atlyginimo dydis nekilo, kai privačiame sektoriuje atlyginimai kilo bent trečdaliu“, – kalbėjo S. Gentvilas, kviesdamas neatidėti kodekso įsigaliojimo.
Nepritarti pataisoms siūlė ir liberalė Aušrinė Armonaitė.
„Kas galėjo pagalvoti, kad du liberalai ir konservatorius (Mykolas Majauskas – DELFI) ims ginti Algirdo Butkevičiaus struktūrinę reformą? Nors tai buvo kairiųjų vyriausybė, bet tenka pripažinti, kad dar niekada darbo santykiai ir užimtumo politika nebuvo taip nuodugniai analizuoti kaip keletą metų vyko būtent socialinio modelio kontekste, pasitelkiant viešas konsultacijas tiek su darbuotojų atstovais, tiek su darbdaviais, tiek su ekspertais“, – sakė ji.
Anot A. Armonaitės, socialinio modelio procesą kuravo profesionalai. „O dabar juk tokia profesionalų era“, – pridūrė ji.
Liberalė teigė nesuprantanti noro atidėti Darbo kodekso ir kitų teisės aktų įsigaliojimo.
„Nesuprantu noro grįžti į Trišalę tarybą ir galvoti, kad ten jau pavyks susitarti, ir per labai trumpą laiką. Apskritai į Trišalę tarybą turime pažiūrėti XXI amžiaus akimis – vargu, ar ji atstovauja iš tikrųjų darbuotojams ir iš tikrųjų darbdaviams. Kas joje yra? Ar kas nors šioje salėje žinote?“, – dėstė A. Armonaitė.
Ji taip pat klausė, kokią finansinę naštą patirs įmonės, kurios jau dabar organizuoja mokymus, kad galėtų persiorientuoti prie naujų Darbo kodekso reguliavimo sąlygų?
Į tai konservatorius Rimantas Jonas Dagys atsakė: „Kalba apie profesionalumą darbdavių, kurie ruošiasi naujam Darbo kodeksui <...> prieš metus vedė kursus darbdaviams, kaip bus dirbama pagal naują kodeksą, kuris netgi ir anksčiau išėjo kitoks negu buvo pateiktas. Tai čia profesionalumas verslininkų? Čia yra žioplumas tų, kurie prasivedė tokius kursus ir išleido pinigus tuščiam reikalui“.
Nori kažko mainais
Kodekso atidėjimą palaikantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys T. Tomilinas kvietė tęsti kokybišką ir ateitį orientuotą struktūrinę reformą.
„Bet mūsų, kaip politikų, pareiga yra įrodyti visuomenei, kad politikai privalo vykdyti rinkiminius pažadus. Nereikia kalbėti, kad visuomenė nėra pasirengusi Darbo kodekso atidėjimui, mes apie tai kalbėjome prieš rinkimus, po rinkimų ir dabar vykdome savo įsipareigojimus“, – sakė jis.
Seimo narys pabrėžė, kad ši reforma yra apie svarbiausią žmogaus gyvenimo aspektą – jo darbo santykius, pajamas, šeimos ateitį.
„Mes norime pasiekti nacionalinį susitarimą, padidinti darbuotojų derybinę galią, liberalizuoti darbo santykius, bet patikėkite, darbuotojai, eiliniai žmonės, gaunantys labai mažus atlyginimus, už ta liberalizaciją nori gauti kažką mainais. Ir tie mainai yra didesni atlyginimai. Jei tai pavyks, bus labai gerai“, – plenariniame posėdyje sakė T. Tomilinas.
Jo kolega Vytautas Bakas dėstė, kad socialinio modelio atidėjimo esmė yra labai paprasta – leisti pasirinkti darbdaviams ir darbuotojams, kaip siekti pajamų didėjimo, verslo konkurencingumo, žmonių išsaugojimo šalyje.
„Ir tam reikia tik pusės metų. Jei jūs spekuliuojate sovietiniu kodeksu, tai šiandien jūs siūlote sovietinį būdą priimti esą vakarietišką kodeksą – tiesiog paimti ir primesti žmonėms“, – kalbėjo jis.
Gruodžio 1 dieną per pataisų pateikimą Seimas pritarė Darbo kodekso atidėjimui. Kaip rašoma kodekso pataisos aiškinamajame rašte, jos tikslas – sudaryti prielaidas dar kartą socialiniams partneriams, visiems suinteresuotiems asmenims ar visuomenei, pateikti savo pasiūlymus dėl Darbo kodekso ir kitų socialinio modelio įstatymų.
„Įvertinus šiuos pasiūlymus, būtų pateiktos reikiamos įstatymų pataisos, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir darbdavių interesus ir atlieptų Lietuvos gyventojų lūkesčius“, – rašoma jame.
Skaičiuojama, kad kai kurių socialinio modelio nuostatų įsigaliojimo atidėjimas leistų sutaupyti apie 80 mln. eurų.
A. Kubiliaus pastabą atmetė
Lietuva Europos Komisijos (EK) prašo naująjį socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą. Šios planuojamos išlaidos dabar siekia 243 mln. eurų ir sudaro apie 0,6 proc. prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.
Dėl šios priežasties Seimo narys Andrius Kubilius po pirmojo balsavimo dėl kodekso atidėjimo kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
„Nukeliant socialinio modelio įgyvendinimą arba atsisakant visos eilės jo esminių nuostatų EK jo nebegalėtų traktuoti kaip struktūrinės reformos ir neleistų didinti biudžeto deficito taip, kaip tai numatyta dabartiniame biudžete.
Tokiu atveju biudžete susidarytų 250 mln. eurų papildomas deficitas, kurį EK reikalautų sumažinti“, – savo prašyme rašė A. Kubilius ir ragino paprašyti Vyriausybės išvados šiuo klausimu.
Tačiau Etikos ir procedūrų komisija nurodė, kad šiuo metu nėra objektyvių duomenų, kad atidėjus kodekso įsigaliojimą, prireiks papildomų valstybės biudžeto lėšų.
„Pažymėtina, kad aptariamu atveju pati struktūrinė reforma išlieka, atidedama tik socialinio modelio pagrindą sudarančių įstatymo projektų įsigaliojimo data. Be to, šios datos nukėlimas atitinkamai turėtų būti įvertinamas tikslinant valstybės biudžetą“, – rašoma komisijos išvadoje, kurioje konstatuota, kad gruodžio 1 dienos balsavime Seimo statutas nebuvo pažeistas.
Ką reikia žinoti
„Tark Grunte Sutkiene“ advokatė ir darbo teisės praktikos grupės vadovaujančioji teisininkė Ieva Povilaitienė DELFI atsiuntė komentarą, kuriame teigia, jog tikėtina, kad įstatymų pataisų, kurios labiau subalansuotų darbuotojų ir darbdavių interesus ir atlieptų Lietuvos gyventojų lūkesčius, svarstymas Seime gali užtrukti, nes į jį bus siekiama įtraukti socialinius partnerius.
„Todėl įmonėms liks ne tiek daug laiko prisitaikyti prie pasikeitimų, todėl siūlome įdėmiai sekti situaciją ir operatyviai priimti sprendimus, būtinus siekiant tinkamai taikyti naujojo Darbo kodekso nuostatas nuo pirmosios jo įsigaliojimo dienos“, – rašo ji.
I. Povilaitienė tvirtina, jog svarbu paminėti, kad pusmečiu būtų pavėlintas ne tik naujasis Darbo kodeksas, bet ir kitos nuostatos, reguliuojančios naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo tvarką (pavyzdžiui, kasmetinių atostogų panaudojimo terminai, pareiga sudaryti darbo tarybos rinkimų komisiją, kolektyvinių sutarčių galiojimas ir t. t.), tačiau pats šių nuostatų turinys nebuvo pakeistas nepaisant jau paaiškėjusių jų taikymo sunkumų.
