Laikinasis bendrovės vadovas Andrius Montrimas sako pavedęs antrinės įmonės Vilniaus lokomotyvų remonto depo direktoriaus pavaduotojui Albertui Bajorinui, kuris nuo kitos savaitės vadovaus įmonei, kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Jis pripažino, kad nei 2013 metais, kai buvo pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas, nei 2014-aisiais, kai sukurta bendra įmonė, geležinkeliai nesikreipė nei į specialiąsias tarnybas, nei į Užsienio reikalų ministeriją.
2014 metais Vilniaus lokomotyvų remonto depas ir „Transmashholding“ antrinė įmonė įkūrė bendrą įmonę „Lokomotyvai ir transporto komponentai“, kurioje „Lietuvos geležinkeliai“ turi 25 proc. akcijų ir kuri buvo skirta eksportuoti lokomotyvus Rusiją, tačiau, pasak bendrovės atstovo Domo Jurevičiaus, šie planai nebuvo realizuoti. Bendra įmonė, anot jo, atliko tik du sandorius, kurių bendra vertė – 260 tūkst. eurų.
„Ta įmonė turėjo komplektuoti lokomotyvus Lietuvoje ir buvo sukurta, kad neštų pinigus iš Rusijos į Lietuvą, o ne atvirkščiai“, – tikino laikinasis geležinkelių įmonės vadovas.
Be to, pasak A. Montrimo, lokomotyvų surinkimui Vilniaus depe, be rusiškų rėmų, reikėjo dar apie tūkstančio įvairių mazgų, kuriuos tiekė Kanados „Caterpillar“, Vokietijos „Siemens“, Čekijos, Vengrijos ir kitų šalių gamintojai.
Anot jo, rusiškos vėžės važiuoklės rėmus galėtų pagaminti ir kitų šalių gamintojai, tačiau jie būtų kur kas brangesni.
„Yra galimybių ir Vakaruose pirkti tuos vežimėlius, bet gamintojams reikėtų perdaryti gamybos linijas, pritaikyti rėmus rusiškai vėžei. Tokiu būdu jie kainuotų kur kas brangiau, pavyzdžiui, mūsų lokomotyvas kainuoja 1,8 mln. eurų, o „Siemens“ – 3,6 mln. eurų“, – kalbėjo laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas
A. Montrimas sako, jog lokomotyvų atnaujinimo programa baigiasi 2016 metais, todėl dabar aiškinamasi, ar gali būti tęsiamas bendradarbiavimas su „Transmashholding“.
Anot jo, per 2010-2016 metus, kai geležinkeliai pradėjo gaminti ir naudoti naujus manevrinius lokomotyvus, bendrovė sumažino kuro sąnaudas 35 proc. ir sutaupė 110 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ 2013 metais, dar iki Krymo aneksijos, pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su „Transmashholding“, kurio vienas akcininkų Andrejus Bokarevas yra ir koncerno „Kalašnikov“ akcininkas.
„Kalašnikov“ po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 metais buvo įtrauktas į Europos Sąjungos ir JAV sankcijų sąrašą, o Ukraina į savo „juodąjį sąrašą“ yra įtraukusi ir „Transmashholding“, turintį gamyklą šiuo metu separatistų valdomame Luhanske.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas BNS penktadienį sakė, kad bendradarbiaudami su Rusijos koncernu, „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo savo pačių užsienio politiką. Jis mano, kad prasta valstybės valdomos įmonės veiklos kontrolė yra didžiausia problema, ir ją reikia nedelsiant spręsti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala mano, kad valstybinių įmonių sprendimai neturėtų sukurti abejonių dėl jų suderinamumo su strateginiais Lietuvos užsienio politikos interesais.
Anot verslo dienraščio „Forbes“, „Transmashholding“ gamyklos, be kitų dalykų, gamina savaeiges važiuokles priešlėktuvinės gynybos sistemoms „Buk“, „Tor“ ir „Tunguska“, dyzelinius variklius povandeniniams laivams, geležinkelio platformas kilnojamiems raketų kompleksams, konteinerius raketoms.