„Mes tikrai esame už kovą su girtavimu, tikrai palaikysime adekvačias ir subalansuotas priemones, tačiau šituose įstatymuose numatytos specializuotos alkoholio parduotuvės, jos yra, tikrai nepabijosiu to žodžio, mūsų krachas“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose sakė aljanso „Aibė“ valdybos narys Eimutis Radžvila.
Anot jo, aljansui priklauso 700 parduotuvių, 500 iš jų neturi techninių galimybių pasidaryti atskirą specializuotą parduotuvę, yra arčiau negu 200 metrai nuo ugdymo arba maldos namų, dar 111 yra daugiabutyje.
Pagal parengtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, tokiose vietose prekiauti svaigalais būtų draudžiama.
„Penki šimtai parduotuvių turi pasirinkti – užsidaryti arba tapti alkoholinių gėrimų parduotuve. Tikrai nemanau, kad siekiame, jog kaime liktų tik alkoholinių gėrimų parduotuvės. 147 vietovės, kur mūsų parduotuvė vienintelė“, – kalbė E. Radžvila.
Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys Arturas Mackevičius taip pat sakė, kad realiai specializuotos alkoholio parduotuvės įmanomos tik mieste ir jas įsirengti galės tik didieji prekybos tinklai. Anot jo, smulkieji verslininkai neturės tiek pinigų. Jų skaičiavimais, specializuotai parduotuvei įrengti reikėtų nuo 30 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.
„Dirbau septynerius metus seniūnu, tuo metu, kai būdavo pokyčių su (alkoholinų gėrimų – BNS) kainomis, (pardavimo) laiku ar išvis uždarinėjo, kaimuose iškart atsirasdavo taškai, į kuriuos visi eidavo“, – sakė A. Mackevičius ir pabrėžė, kad kaimo gyventojai tuomet bus priversti vartoti surogatus arba pirkti gėrimus nelegaliai.
Kelias parduotuves kaime turintis kitas verslininkas teigė, kad priėmus siūlomus pakeitimus dėl specializuotų parduotuvių, jo verslas bankrutuotų, o kartu būtų skelbiamas ir jo fizinis bankrotas, nes verslui vystyti jis yra užstatęs asmeninį turtą.
Reaguodamas į šiuos nuogąstavimus paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad toks ir projektų tikslas – mažinti prekybos alkoholiu vietų.
Alkoholio prekybininkai tvirtino, kad norima dėti vis naujų apynasrių legaliam, įstatymų besilaikančiam verslui, tuo metu nekovojama su nelegaliais svaigalais. Anot jų, nuo svaigalų priklausomi asmenys negeria konjako ar brangaus vyno, jie dažniausiai svaiginasi pilstuku.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tvirtino, kad padidinus amžiaus cenzą, nuo kada galima įsigyti ir vartoti alkoholinių gėrimų, padavėjais nebebus galima įdarbinti dalies studentų. Mat norima uždrausti asmenims, jaunesniems nei 20 metų, prekiauti svaigalais.
Tuo metu su alkoholio vartojimu kovojantys nevyriausybininkai tvirtino, kad lietuviškas verslas yra atsparus, atlaikys ir naujus suvaržymus, o visuomenės sveikata esanti svarbesnė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian savo ruožtu teigė, kad visi su alkoholio pardavimu ir vartojimu susiję pasiūlymai sudaro kompleksą ir bus veiksmingi. Be to, tokias priemones kovoti su alkoholizmu, pasak jos, rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Parlamentui yra pateikti du įstatymų paketai, numatantys specializuotų alkoholio parduotuvių steigimą, amžiaus, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, vėlinimą ir laiko, kada draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, ankstinimą.
Vieną projektų paketą parengė daugiau kaip 20 buvusios kadencijos Seimo narių konservatorių, kitą – daugiau kaip 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Jų pasiūlymai didžiąja dalimi sutampa arba yra panašūs.
Pagal projektus, siūloma steigti specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, kurios turėtų būti visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekyba.
Vienas projektas leistų parduotuvėse išlaikyti alkoholio skyrių, tačiau jame būtų galima parduoti tik silpnuosius gėrimus, kitas išvis nenumato tokios galimybės.
Siūloma drausti alkoholiu prekiauti nuo 20 val. iki 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 15 val. iki 10 val. sekmadieniais mažmeninės prekybos vietose. Dabar draudimas galioja nuo 22 val. iki 8 val. visomis dienomis.
Taip pat norima pavėlinti amžių, nuo kada būtų galima legaliai vartoti svaigalus. Dabar nustatytą 18 metų amžiaus cenzą siūloma keisti į 20 metų.
Be to, norima pardavėjus įpareigoti užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves.
Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.
Piliečių parengtame dokumente dar numatyta uždrausti fiziniams asmenims gabenti ir laikyti viešose vietose alkoholinius produktus atidengta pakuote. Draudimas nebūtų taikomas tik alkoholio prekybos vietoms.
Anot projekto, pardavėjai turėtų teisę reikalauti asmens dokumento iš visų svaigalus perkančių asmenų, o kai yra abejonių, kad asmuo jaunesnis negu 25 metai, privalėtų pareikalauti amžių liudijančio dokumento.
Nemaža dalis šių nuostatų įrašytos septynioliktosios Vyriausybės programoje.