Augimas buvo 0,1 procentinio punkto spartesnis nei bendras lietuviškos kilmės (be energetinių produktų) eksporto vertės augimas.
„Kaip visada, didžiausias eksportas išlieka į ES ir tai turbūt nesikeis dar šimtą metų. O po krizės augančios Azijos rinkos, ypač Centrinė ir Rytų Azija, taip pat JAV yra kiti du perspektyvesni regionai“, – sakė „Versli Lietuva“ analitikas Nerijus Dovydėnas.
„Manau, kad teigiamų ir neigiamų veiksnių balansas yra panašus kaip anksčiau, tik šie veiksniai keičiasi. Anksčiau maisto pramonė po sankcijų Rusijai paskelbimo patyrė neigiamų pasekmių, o dabar tiek mėsos, tiek gaminių, tiek pieno produktų eksportas auga. Taigi negalėčiau teigti, kad Lietuvos eksportas kaip nors drastiškai keičiasi į neigiamą pusę“, – sakė „Verslios Lietuvos“ atstovas.
Jo teigimu, optimistines nuotaikas kelia ne tik maisto pramonė, kuri šiemet gerai laikosi, bet ir tokios pramonės šakos, kurios stabiliai kiekvienais metais auga: baldų pramonė, inžinerinė pramonė.
