Praėjusį mėnesį Komisija paskelbė precedento neturinčius planus, pagal kuriuos valstybės, kurių finansai yra pakankamai tvirti, būtų priverstos po ilgų griežto taupymo metų plačiau atverti piniginę.
Eurogrupės vadovas ir Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas pareiškė, kad nacionalinės vyriausybės atsisakė pritarti Komisijos rekomendacijai, pagal kurią jos ekonomikos skatinimui turėtų išleisti 0,5 proc. savo metinio BVP lygią sumą.
„Manome, kad yra keletas šalių, kurių fiskalinė padėtis yra gerokai palankesnė, ir tai atveria galimybes nustatyti investicijų prioritetus – Nyderlanduose taip ir darysime, esu tikras, – pareiškė J. Dijsselbloemas po to, kai Briuselyje susitikę ministrai aptarė minėtą Komisijos pasiūlymą. – Tačiau Eurogrupė nepritarė tam, kad būtų nustatytas konkretus (tokių išlaidų) rodiklis arba kad tai (tokios išlaidos) būtų paversta vienu iš tikslų.“
Vokietija, Nyderlandai ir Liuksemburgas yra reti Europos vyriausybių pavyzdžiai: šios šalys savo ižde turi pakankamai lėšų, kad galėtų padidinti išlaidas, nepažeisdamos Europos Sąjungos biudžeto deficito ir skolos taisyklių.
Komisija įrodinėjo, kad sušvelninti griežto taupymo politiką, kuri buvo nustatyta siekiant įveikti skolų krizę, yra labai svarbu, ypač atsižvelgiant į Europoje vis populiarėjančias populistų ir ekstremistų partijas, kurios pasinaudoja žmonių nepasitenkinimu lėtu Europos ekonomikos augimu ir aukštu nedarbo lygiu.
Fiskalinės ekspansijos pasiūlymą pateikęs už ekonomikos reikalus atsakingas Komisijos narys ir buvęs Prancūzijos finansų ministras Pierre Moscovicis pripažino pralaimėjimą.
„Kai tavo nuomonė nepriimama, visada jautiesi nusivylęs...“, – pareiškė jis spaudos konferencijoje.
Vokietija yra galingiausia euro zonos valstybė narė ir analitikai neabejojo, kad įtakingas Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble – subalansuoto biudžeto šalininkas – tvirtai vetuos šį Komisijos planą.
„Šis klausimas nebesvarstomas“, – po Eurogrupės susitikimo pareiškė vienas ES diplomatas.