Zimbabvėje vienas JAV doleris jau nebėra vertas vieno JAV dolerio.

Pinigų keitėjai už 100 dolerių banknotą prašo 102 dolerių smulkesnėmis kupiūromis. Darbininkai atlyginimus atsiima sumokėdami už kitų žmonių prekes parduotuvėje – dažnai gaudami mažiau grynųjų nei turi savo kortelėje. Internetiniai prekeiviai grynina dideles sumas iš banko pervestų pinigų su 12 proc. antkainiu. JAV valiutos devalvacija ir tuo pačiu pabrangimas savo pačios atžvilgiu yra viena iš keisčiausių didžiausios pastarųjų metų Zimbabvės ekonominės krizės pasekmių.

Ši Pietų Afrikos šalis JAV dolerį pradėjo naudoti 2009 m., tikėdamasi, kad jis užtikrins stabilumą po daug metų trukusio hiperinfliacijos, kuri pridėjo 12 nulių prie jos valiutos. Bet dabar, kai eksportas žlunga ir grynieji pinigai bėga iš šalies, JAV doleris tapo deficitine preke.

Žmonės baiminasi, kad represinė prezidento Roberto Mugabės valdžia greitai gali atgaivinti savo valiutą, tad JAV doleriai, esantys banke, staiga ėmė kainuoti mažiau, nei grynieji.

Šie nuogąstavimai sustiprėjo pirmadienį, kai centrinis bankas pradėjo išduoti 10 milijonų dolerių vadinamaisiais obligacijų vekseliais (bond notes), lygiagrečia valiuta, kuri, kaip tvirtina šalies vyriausybė, yra tik laikina priemonė ir bus susieta su JAV doleriu 1:1 santykiu.

Sunerimę gyventojai ėmė kaupti dolerius arba gabenti juos iš šalies, tokiu būdu dar labiau iškeldami likusių žaliųjų vertę. Už retus, didesnės vertės banknotus, pavyzdžiui 100 dolerių, gali būti prašoma specialios priemokos.

„Tai be galo keista situacija, – sako Zimbabvės ekonomistas Charlesas Laurie, vadovaujantis įmonės „Verisk Maplecroft“ politinės rizikos vertinimo skyriui. – Vis stiprėja atitolimo nuo savo pinigų jausmas.“

Zimbabvės vadovybė mėgina suvaldyti situaciją. Bankai vienam asmeniui per dieną išduoda ne daugiau nei 20 dolerių, o sąskaitų turėtojai, mėginantys išsigryninti sąskaitoje turimus pinigus, dažnai išeina nieko nepešę – jiems sakoma, kad grynųjų nėra. Šimtai Zimbabvės gyventojų miega prie bankų, kad 8 ryto, kai bankas atsidarys, būtų pirmieji eilėje.

Trečią lapkričio savaitę iš bankomatų buvo išgryninta 20,7 mln. dolerių. Palyginimui, metų pradžioje per savaitę buvo išgryninama 79,1 mln. dolerių, kaip praneša centrinis bankas. Centrinis bankas taip pat apribojo 50 ir 100 dolerių banknotų platinimą, nes, pasak banko, būtent šie banknotai naudojami, kai pinigai kontrabanda išvežami iš šalies.

Dėl šio paklausos ir pasiūlos neatitikimo dolerio keitimo į dolerį kursas tapo visiškai neracionalus ir neturintis precedento.

Vieną pirmadienio vakarą Blessingas, prekiaujantis telefonais, kreipėsi į Kingą – vieną iš apytikriai 50-ies valiutos keitėjų Hararės „Eastgate Mall“ prekybos centre. Kaip ir kiti šiame straipsnyje cituojami Zimbabvės gyventojai, abu vyrai paprašė neskelbti jų pavardžių, nes dolerių keitimas į dolerius yra nelegalus.

„Man reikia 50 ir 100 dolerių kupiūrų“, – pasakė Blessingas, gniauždamas nedidelį maišelį su kelių savaičių pajamomis. Kaip ir dauguma kitų prekeivių, Blessingas perka savo prekes urmu iš azijiečių prekeivių Pietų Afrikoje, kurie reikalauja sumą mokėti stambiomis kupiūromis. Po to jis pardavinėja prekes Zimbabvėje didesnėmis kainomis. Kingas pasakė Blessingui, kad viena 100 dolerių kupiūra kainuos 102 dolerius. „Šiuo mėnesio laiku geresnio kurso nerasi“, – pridūrė jis, šiugždindamas naujus 100 ir 50 dolerių banknotus. Kiek pasiderėję vyrai susitaria dėl 101,5 už 100 dolerių. Blessingas atskaičiuoja 1015 dolerių patrintomis 5, 10-ies ir 20-ies dolerių kupiūromis ir gauna už juos 1000 dolerių. Po to vyras išskuba naktiniu traukiniu į Johanesburgą.

Kitur už savo dolerius gausite dar mažiau dolerių. Šalies sostinėje Hararėje esančiame OK prekybos centre Trevoras, statybininkas, sukiojasi šalia pirkėjų, stovinčių eilėje prie maisto produktų. Jo vadovas pervedė į jo banko sąskaitą mėnesio atlyginimą – 400 dolerių (apytikriai 376 EUR), o Trevorui skubiai reikia grynųjų sumokėti už būsto nuomą. Vietoj to, kad lauktų ilgas valandas prie banko ir vis vien rizikuotų nieko negauti, Trevoras sugalvojo kitokį planą: susirasti grynųjų pinigų turintį pirkėją, sumokėti kortele už jo pirkinius ir paimti iš jo grynuosius.

„Jau antrą mėnesį taip darau, ir tai skausminga“, – pasakė Trevoras ir pridūrė, kad dažniausiai jam nepavyksta gauti tiek grynųjų, kiek pinigų yra sąskaitoje. Valiutų kursų neatitikimas nėra neįprastas dalykas. Juodojoje rinkoje dolerio kursas gali būti didesnis už oficialų kursą, nes centrinis bankas susieja dolerį tokiu kursu, kuriuo rinka nepasitiki. Kapitalo kontrolė taip pat gali sukelti indėlių devalvaciją, lyginant su grynaisiais pinigais.

Tačiau niekur kitur pasaulyje nėra buvę tokio masto šio fenomeno kaip Zimbabvėje.

Prekyba doleriais už dolerius taip paplito, kad spalio mėnesį centrinis bankas uždraudė prekybininkams priimti mokėjimus kortele iš žmonių, kurie prekes perka ne sau. Bankas taip pat pranešė pradėjęs bendradarbiauti su policija, kuri siekia išaiškinti valiutos keitėjus, pardavinėjančius stambius banknotus.

„Tokia praktika ne tik nelegali, bet ir turi neigiamą poveikį ekonomikai“, – įspėjo bankas.

Kai kuriais atvejais dolerių keitimas į dolerius virsta tikru spekuliavimu.

„WhatsApp“ tinkle perku-parduodu grupėje vyras, pasivadinęs Shingie, pateikė brangų pasiūlymą.

„Turiu 3500 dolerių grynaisiais, kuriuos atiduosiu tam, kas perves 3500 dolerių ir 12 proc. nuo sumos į mano „Standard Chartered“ sąskaitą“, – rašoma skelbime. Atsiliepęs telefonu, vyras atsisakė atskleisti, ar atsirado žmonių, kurie už 3500 dolerių grynųjų jam į sąskaitą pervedė 3920 dolerių.

Manoma, kad obligacijų vekseliai, kurie dabar išduodami, dar labiau pakels grynųjų dolerių kainas.

„Bijau, kad obligacijų vekseliai dar labiau viską pablogins“, – pesimistiškai sako statybininkas Trevoras.