VMI komunikacijos vadovas Darius Buta DELFI sako, kad jie meta visas pastangas siekdami sumažinti mokesčių nemokėjimo problemą.

„Verslas tikrai skaidrėja, atsisakoma paprasčiausių ir kvailiausių schemų, tokių kaip pinigų neapskaitymas, vakarėlių organizavimas įtraukiant į legalią apskaitą tik pusę pinigų, tokių būdų vis dar yra, bet jų yra vis mažiau, bet mes vis dar vertiname tai kaip pakankamai aukštą riziką“, – sako D. Buta.

Anot pašnekovo, VMI pastangos nenueina perniek. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį viešojo maitinimo sektoriaus sumokėti mokesčiai lyginant su praėjusiais metais išaugo 18,4 proc.

„Esmė ta, kad VMI kasmet skiria šiam sektoriui labai nemažai dėmesio ir po visų mūsų veiksmų visas tas sektorius sumoka vis daugiau mokesčių. Tai yra faktas. Kiekvieną vasarą Palangoje vykdome projektą. Ten, nepaisant to, kad lyg ir poilsiautojų mažėja, bet legalios apyvartos vis didėja. Klausimas, kodėl taip yra? Vienas iš tokių, VMI dėmesys duoda savo vaisių“, – aiškina D. Buta.

Gali – vok

D. Butos teigimu, prie sukčiavimo atvejų atskleidimo labai prisideda žmonės, kurie apie tai praneša VMI pasitikėjimo telefonu.

„Turim pažymėti, kad vis didėjantis gyventojų ir įmonių sąmoningumas taip pat labai smarkiai užkerta kelią sukčiavimui mokesčių srityje. Klientas bet kada gali paskambinti į VMI, pateikti informaciją ir VMI, be abejo, reaguoja į tokius pranešimus“, – sako D. Buta.

Darius Buta

VMI duomenimis, vien pilietiškų gyventojų dėka nuo 2006 metų jiems pavyko nustatyti 36,4 mln. eur. nuslėptų mokesčių, o pranešimų skaičius kasmet auga ir paskutinius kelerius metus viršija 4000.

Tačiau pramogų komplekso HBH direktore dirbusi ir apie daugiau nei pusę milijono nuslėptų mokesčių šioje įmonėje pranešusi Dalia Aušrienė DELFI sako, kad pati daugiau niekada nesiryžtų to pakartoti.

„Man pareikšti įtarimai, kadangi tuo metu, kai buvo slepiami mokesčiai, aš buvau direktore ir turiu nešti atsakomybę. Prieš tampant įmonės direktore aš bent iš kas antro HBH dirbančio žmogaus girdėjau, kad tai yra valstybė valstybėje, kad reikia viską sutvarkyti. Bet tada neturėjau įrodymų. Ir tapusi direktore nuėjau į FNTT, pasakiau, ką žinau, kad esu įsitikinusi, pateikiau dokumentus.

Tai nebuvo kažkokios ambicijos, norai paskųsti ar panašiai. Aš turėjau būti tikra, kad tai vyksta. Ir kai buvau tikra, turėjau įrodymus, nuėjau į FNTT, pareigūno paklausiau, kaip tada aš? O jis sako, jokių problemų, nebus atskleista, kas apie tai pranešė. Viskas buvo kaip normalioje valstybėje“, – savo istoriją pasakoja D. Aušrienė.

Foto: DELFI (D.Lauručio nuotr.)

Tačiau pranešimas apie nusikalstamą veiką atsisuko prieš pačią D. Aušrienę. DELFI jau anksčiau rašė, kad kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo HBH byloje pareikšti bendrovei „Žibosa“, jos direktorei ir akcininkei Radai Matulevičienei, vyriausiajai finansininkei Daivai Rudavičienei, buhalterei-kasininkei Kristinai Gedvilienei ir D. Aušrienei.

DELFI žiniomis, visos moterys pripažįsta savo kaltę. Tai įrodo ir faktas, jog ikiteisminio tyrimo metu bendrovė „Žibosa“ savanoriškai atlygino valstybei padaryta žalą – daugiau nei 576 tūkst. eurų. Už padarytus pažeidimus kaltinamosioms maksimaliai gresianti bausmė yra laisvės atėmimas iki 4 metų. Tačiau beveik neabejojama, kad jei moterų kaltė bus įrodyta, joms bus skirtos piniginės baudos, nes tokia bausmė taip pat numatyta. Maksimali piniginė bauda – 37660 eurų, o juridiniam asmeniui – 1 mln. 883 tūkst. eurų.

R. Matulevičienė prieš porą savaičių teisme aiškino, kad mokesčiai Lietuvoje labai dideli, todėl ji ir buvo priversta nuslėpti nuo valstybės milžiniškas sumas pinigų.

Rada Matulevičienė
Foto: DELFI (V.Spurytės nuotr.)

„Suklydome, visi klysta, todėl ir esame čia. Šešėliniai pinigai buvo naudojami mokėti atlyginimams, vasarą pas mus dirba 300-400 darbuotojų, o patys žinote, kokie Lietuvoje dideli mokesčiai“, – vykusiame teisme žurnalistams kalbėjo R. Matulevičienė.

Šiuo metu užsienyje gyvenanti D. Aušrienė sako, kad šios istorijos pasimokė ir suprato, kad sukčiauti Lietuvoje apsimoka, nes skiriamos baudos yra juokingai mažos, o sukčiaujantys kartais nuo atsakomybės išvis išsisuka.

„Aš taip paprastai pasakysiu, gali – vok. Pamatei – nematyk. Žinai? Žinok tik dėl savęs, o ne dėl kitų. Aš gavau tokį smūgį. Nepakanka to, kad tu žiūrėdamas į veidrodį galėtum pasakyti: Dalia, tu padarei gerą darbą. Galbūt pavėluotai, bet padarei. Man labai keista, kad valstybė atsiėmė pinigus, tuos, kuriuos savininkė buvo pavogusi. Bet ji liks nenubausta. Tai visi tegul ima į kišenę ir tuos pinigus, jei tave sugaus, tu grąžinai ir viskas“, – savo požiūrį dėsto D. Aušrienė.

Pati pašnekovė sako neprašanti užuojautos ir prisiimą kaltę, kad sutiko dirbti įmonės direktore, tačiau priduria, kad kitiems rekomenduoja užsimerkti prieš daromus nusikaltimus.

„Nu velniop, neturėjau kitos išeities, taip, aš dirbau ta direktore. Nors buvau nuėjusi pas Matulevičienę, sakiau, kad ne, aš nesutinku dirbti direktore. Parodė duris. Sako, matai duris, eik lauk. Bet tu susimąstai, viena augini du vaikus, turi paėmęs paskolą už butą. Tada aš pagalvojau, ne, reikia kažkaip tempti. Kažkaip tu turi dirbti. Tau įduoda į rankas ugnį ir ją neši. O jei nesuspėji jos užgesinti, va ir yra rezultatas.

Iš tiesų žmonės teigiamai žiūri į tai, ką padariau. Skundike pavadino mažai kas. Kai kas sako, kad paskundžiau, nes norėjau kažkokios naudos. Bet žmonės labai palaiko, tikrai jaučiu tą palaikymą. Tačiau ateičiai, kitiems pasakyčiau ne, ne ir velniop, tegul būna, tegul vagia, tegul ima. Nes tokia valstybės politika“, – sako D. Aušrienė.

Pasak jos, gyvendama emigracijoje ji mato visiškai kitokį požiūri į žmogų: „Aš daug bendrauju su tais pačiais šveicarais, tais pačiais vokiečiais. Jiems nesupranta, ką jiems pasakoju. Ten jie gerbia valstybę, o valstybė gerbia juos.

Tas pilietiškumas užsienyje yra kažką reiškianti sąvoka. Jis ateina iš šeimos, iš mokyklos, kai tau dirbant valstybė į tave rodo požiūrį. Lietuvoj tas pats gyvenimas taip pakoreguoja, kad pilietiškai elgtis yra mažų mažiausiai didelė kvailystė. Aš kalbu apie savo atvejį. Kažkaip neįvardinama, kad tas, kas turi pinigų, gali viską nupirkti, viską parduoti“, – tikina D. Aušrienė.

FNTT negalėjo pažadėti ramybės

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Regimantas Sriebalius DELFI patvirtino, kad D. Aušrienė iš tiesų pati kreipėsi į juos ir padėjo išaiškinti šį nusikaltimą, tačiau patikslino, kad FNTT niekada negalėjo žadėti, kad jai pačiai pavyks išvengti atsakomybės.

Regimantas Sriebalius.
Foto: DELFI (V.Spurytės nuotr.)

„Čia tikriausiai kažkokios interpretacijos, nes iš pat pradžių ji buvo įspėta, kad dėl to, kas yra pranešta, negalima nuimti atsakomybės nuo pačios pranešėjos, nes vyko dalyvavimas visame tame reikale. Bet buvo paaiškinta, kad yra galimybės, numatytos baudžiamajame kodekse, atsakomybę švelninančios aplinkybės, į kurias galėtų būti atsižvelgta tyrimo pabaigoje arba yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutai. Gali kreiptis laiduotojai. Tas viskas buvo išaiškinta. Bet dokumentai nebuvo pateikti ir nebuvo kreiptasi dėl atleidimo nuo atsakomybės“, – sako R. Sriebalius.

Pašnekovas pridėjo, kad teismo procesas dar nėra pasibaigęs, o jis tikrai atsižvelgs į tai, kad D. Aušrienė padėjo tirdama šią bylą.

„Dabar turi spręsti tik teismas, nes teisingumą pas mus vykdo teismai. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, į tai atsižvelgs. Bet ta pozicija, kad iš pranešėjo tapo kalčiausias, taip tikrai nėra“, – situaciją paaiškino R. Sriebalius.

Mokesčiai per dideli

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė aiškina, kad jų nariai bendradarbiauja su VMI ir mokesčių tikrai nevengia, tačiau teigia, kad mokesčiai viešojo maitinimo sektoriuje yra per dideli.

„Mes bandėme daryti analizę ir norėjome kalbėti su vyriausybe, kad buvo peržiūrėti su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai ir mažinamas pridėtinės vertės mokestis pagamintam patiekalui“, – sako E. Šiškauskienė.

Evalda Šiškauskienė

Jos teigimu, dideli mokesčiai skatina ne tik vengti mokesčių, tačiau ir prisideda prie emigracijos, nes kavinių ir restoranų mokami mokesčiai Lietuvoje beveik didžiausi Europoje, todėl šalies verslininkai nepajėgūs pasiūlyti konkurencingų algų darbuotojams.

Bet, E. Šiškauskienė priduria, kad mokesčių vengimas šiais laikais yra gana sudėtingas: „Tos kompiuterinės sistemos ir skaitmenizuoti kasos aparatai tiek sudėtingi, tad nelabai įsivaizduoju, kaip tai įmanoma. Nebent mažose kavinėse, kur susitariama su darbuotojais, bet dideliuose tinkluose tai nelabai įmanoma. Juk tuos juodus turi užsidirbti, visiems padalinti ir dar kad niekas apie tai nekalbėtų.“

Reikėtų kompleksinių reformų

Profesorius Romas Lazutka pastebi, kad viešojo maitinimo sektoriaus klientai dažniausiai moka gana dideles sumas, todėl atsiranda galimybės sukčiauti.

„Klientams daugeliu atveju nėra svarbu, kokį čekį jiems atneša, išmuša jį ar neišmuša. O jei dar yra galimybė išmušti vieną, klientui atnešti kitą ir parodyti VMI fiktyvius čekius, tai tos galimybės kai kuriuose sektoriuose didesnės, kai kuriuose mažesnės“, – aiškina R. Lazutka.

Romas Lazutka

Profesoriaus teigimu, paprastų sprendimų nėra, norint rezultatų reikia taikyti kompleksines priemones ir iš esmės reformuoti mokesčių sistemą.

„Į žmonių sąmoningumą aš nelabai apeliuoju, nes daugelyje sričių žmonės linkę sau pasididinti pajamas ir susimažinti išlaidas, ypač jei rizika, kad jeigu pagaus nėra didelė, o jei pagaus, tai ir baudos nėra didelės. Kitose šalyse mokesčių inspekcijos yra griežtesnės, nes tai kova už valstybės išlaikymą.

Kažkiek galėtų socialinės akcijos padėti, bet reikėtų kovoti visomis priemonėmis. Padėtis Lietuvoje su mokesčiu surinkimu yra tragiška, tai visas girdėtas priemones reikėtų naudoti ir dar sugalvoti naujų“, – sako R. Lazutka.

Pasak pašnekovo, priemonių yra visokiausių, o patirties reiktų semtis iš šalių, kurios ėmėsi drastiškų priemonių kovoje su mokesčių vengimu. Padėtų ir čekių loteriją, ir skatinimas atsiskaitinėti banko kortelėmis, ir mokesčių lengvatos sąžiningai mokantiems mokesčius.

„Lietuva surenka mažiausiai mokesčių visoj ES ir iš to kyla visos kitos viešojo sektoriaus finansavimo problemos. Vyriausybė turėtų paskelbti rimtą programą. Buvo skelbiama, kad paims milijoną iš šešėlio. Bet jie skaičiuoja taip, kad jei didėja įplaukas, tai čia kovoja, bet gali būt kad tiesiog didėja pajamos. Reikia ir apie tai šnekėti, kad jeigu jūs nemokat mokesčių, vengiat pasinaudodami kokiom skylėm įstatymuose ir jeigu jūs gudraujat, ieškot skylių, jūs atimat duonos kasnį iš pensininko ar iš vaikų mokyklose“, – teigia R. Lazutka.